Kalėdų išvakarėse Seimas nutarė pradėti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto svarstymo procedūrą, pagal kurį moteris, pati panorusi nutraukti nėštumą, to negalės padaryti.
Dveji metai belangėje. Tokia bausmė grės medikui, atlikusiam abortą, jeigu Seimas pritars parlamentaro Valdemaro Tomaševskio pateiktam įstatymo projektui, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Pateiktame projekte nurodoma, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo, ir visi klausimai, susiję su tokio žmogaus gyvybės apsauga, turi būti sprendžiami teikiant prioritetą vaiko teisėms.
Išimtys numatytos tik dvi - kai nėštumas kelia grėsmę moters gyvybei arba moteris pastojo po išprievartavimo.
Svarstant įstatymo projektą V.Tomaševskis nusiteikęs nusileisti ir jį papildyti dar viena išlyga, kad galima nutraukti abortą, jei yra aiškūs vaisiaus apsigimimo požymiai.
Šiuo metu griežčiausi Europoje įstatymai dėl abortų veikia Maltoje, kur abortai iš viso neįmanomi, Airijoje, kur abortas atliekamas tik tokiu atveju, jei nėštumas pavojingas moters gyvybei, ir kaimyninėje Lenkijoje, kur legalus abortas atliekamas tik tuomet, jei nėštumas pavojingas moters gyvybei, fizinei ar psichikos sveikatai, išprievartavimo ar incesto atveju.
Nei medikai, nei tarptautinės institucijos nelaiko abortų šeimos planavimo priemone, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad sugriežtintos abortų sąlygos pastūmėja moteris ryžtis nelegaliems ir dažnai nesaugiems nėštumo nutraukimo metodams.
Lietuvoje iš tūkstančio vaisingo amžiaus (15-49 metų) moterų dirbtiniam abortui kasmet ryžtasi maždaug dešimt.
