Panevėžyje vis dar gausu nelegalių šiukšlynų – vienas tokių neseniai buvo išaugęs prie miesto maudyklos Piniavoje. Ji veikė visą vasarą. Kad atvažiuojantiesiems praleisti laisvalaikį būtų patogiau, čia pastatomi ir šiukšlių konteineriai.
Tačiau įpusėjus rudeniui tenykščiai gyventojai pradėjo skųstis neapsikenčiantys nelegaliu sąvartynu. Kaip paaiškėjo, antrinių žaliavų konteineriai nuo maudyklos buvo išvežti, o į buitinius nevengta krauti visko, kas papuola. Ir visas tas „turtas“, anot piniaviškių, stūkso neišvežamas.
Laikė dėl žmonių
Šį pirmadienį šalia maudyklos esantys du buitinių atliekų konteineriai iš tiesų buvo perpildyti. O ir aplink mėtėsi nemažai maišelių su šiukšlėmis, be to, kažkas nevengė jų pilti palaidų. Šalia konteinerių stovėjo sukrautos senos automobilių padangos, mėtėsi ne vienas stiklinis šviestuvo gaubtas ir kitokios gana pavojingos atliekos.
Piniaviečiai piktinasi: toks šiukšlynas, mažų mažiausiai, nepuošia jų gyvenvietės. Tuo labiau kad netoli yra ir įmonė, į kurią nuolat užsuka svečių.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ bendrovės Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė vakar patikino, kad Piniavos gyventojus dusinusios šiukšlės išvežtos – tai padaryta antradienį.
Vasarą, kai į miesto paplūdimį atvyksta daugiau žmonių, pastatomi ir šiukšlių konteineriai, kad žmonės turėtų, kur mesti šiukšles. Rugsėjis buvo gana šiltas, dar nemažai žmonių traukdavo ilsėtis į gamtą, tad nuspręsta konteinerius palikti ilgiau. J. Vingilytės teigimu, šiukšlės būdavo išvežamos kartą per savaitę, taigi bėda tikrai buvo ne atliekų tvarkytojų aplaidumas.
Ne vienas toks
Anot Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkės J. Vingilytės, egzistuoja kita problema. Paplūdimys Piniavoje įrengtas gana nuošalioje vietoje, ją dengia medžiai ir krūmynai, tad ji itin patogi nelegaliam šiukšlynui išaugti. Reikia tik padaryti pradžią, ir šiukšles tempti pradeda ir važiuojantieji pro šalį, ir net kai kurie vietos gyventojai.
Tokia padėtis, specialistės apgailestavimu, stebima ne vien Piniavoje, bet ir kitose kiek nuošalesnėse ar miesto pakraščiuose esančiose vietose.
„Labai daug tokių nelegalių sąvartynų įvažiavimuose į miestą, kur mažiau žmonių mato, kur sąlygos geresnės, neatkreipiant į save dėmesio, palikti šiukšles, – aiškina J. Vingilytė. – Niekas nemato, niekas nestebi, ir šiukšlintojai tuo naudojasi.“
Viena tokių vietų yra J. Tilvyčio gatvės gale netoli sodų. Ten, pasak viršininkės, kiekvieną savaitę sunešamos didžiausios krūvos įvairių atliekų. Tiesa, pasakyti, kas atsikrato šiukšlėmis ne ten, kur priklauso, J. Vingilytė teigė negalinti. Vis dėlto akivaizdu, kad šiukšlės atnešamos iš gyvenamųjų valdų – atliekos buitinės.
Pigiau mesti į kaimynų konteinerį
J. Vingilytė pasakojo, kad privačių valdų savininkai, sudarydami sutartį su „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmone, įsigyja 120 ar 240 litrų talpos konteinerį. Bet kiekvienas šiukšlių išvežimas gyventojams kainuoja, tad stengiamasi tuos išvežimus retinti, šiukšlių atsikratant bendro naudojimo konteineriuose.
„Atliekų kiekis prie bendro naudojimo konteinerių auga... Pačių konteinerių pagal gyventojų skaičių yra užtektinai, tačiau šalia būna didelės atliekų krūvos. Vadinasi, suvežama iš kitur“, – neabejoja Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė.
Manoma, kad atsikratyti šiukšlėmis nemokamai stengiasi ir kai kurios įstaigos, garažų kooperatyvai, įmonės. Tad „Panevėžio specialaus autotransporto“ darbuotojai ir patys važinėja po miestą – ieško tokių nelegalių šiukšlintojų.
J. Vingilytės pasakojimu, neretai jiems tenka už rankos sučiupti ir privačių namų savininkus ar automobilių vairuotojus, metančius šiukšles į bendro naudojimo konteinerius. Pasiaiškinimas tokiu atveju paprastai būna vienas ir tas pats: savame konteineryje šiukšlės jau nebetelpa. Pasiūlius dažniau jį ištuštinti, sulaukiama atkirčio, kad perspektyva už tai mokėti papildomus pinigus nevilioja.
Nors ir labai nedidelė, bet yra dalis privačiuose namuose gyvenančių žmonių, sudariusių sutartis, leidžiančias jiems mesti šiukšles į bendro naudojimo konteinerius (anot J. Vingilytės, tai daugiausia senyvi gyventojai, kuriems šiukšlių išvežimo dieną išridenti konteinerį už vartų būtų per sunku, arba neturintieji galimybės ar noro laikyti jį savo kieme). Dažniau pasitaiko privatininkų, kurie su atliekų tvarkymo įmone vis dar nėra sudarę jokios sutarties. Tokiems duodamos dvi savaitės – pasitaisyti. Jei per tą laiką sutartis nesudaroma, informacija perduodama miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbuotojams.
Tiesa, kartais ir daugiabučių gyventojai meta šiukšles ne prie savo namų. J. Vingilytės teigimu, jei jie yra sudarę sutartį naudotis bendro naudojimo konteineriais, nieko tokio: tokiems gyventojams nėra nurodyta, į kurioje aikštelėje esančius konteinerius privaloma mesti šiukšles, leidžiama pasirinkti patiems.
Daiva SAVICKIENĖ
