konteineriai

Lietuviai jau žino, kad ne visas atliekas galima paimti ir paprastai išmesti į konteinerį – kai kurias iš jų reikia atskirai išvežti į tam tikras atliekų perdirbimo vietas. Primename jums, už kokių daiktų išmetimą į konteinerį gali grėsti triženklė bauda. Viena dažniausių klaidų – tekstilės atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) įspėja gyventojus nedaryti vienos dažnos klaidos – nemesti žaliųjų atliekų į mišrių atliekų konteinerius. Toks veiksmas gali nemenkai paploninti piniginę. Prasidėjus rudeniniams sodų tvarkymo darbams, natūralu, kad lieka žaliųjų atliekų. Specialistai primena jas tvarkyti atsakingai – joms ne vieta mišrių atliekų konteineriuose.

Kasdien naudojame vis daugiau baterijomis įkraunamų elektronikos įrenginių – nuo telefonų, išmaniųjų laikrodžių, ausinių ir vaikų žaislų iki buities prietaisų, elektrinių įrankių bei transporto priemonių. Ir nors vis dar vyrauja nešiojamosios baterijos, sparčiai daugėja elektriniuose paspirtukuose, dviračiuose ir kitoje įrangoje naudojamų baterijų. Kartu auga ir šių atliekų kiekis, todėl tinkamas baterijų surinkimas bei tvarkymas tampa vis aktualesnis.

Viename Klaipėdos rajone siautėja padegėjai. Policija ir gyventojai įtaria, kad tai gaują subūrę paaugliai. Vien per vasarą jie sudegino 12 atliekų konteinerių ir biotualetų. Nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų, o gyventojai baiminasi, kad netrukus paauglių grupuotė ims kabinėtis prie žmonių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Žala – 30 tūkst. eurų Viename Klaipėdos kvartale iš požeminių atliekų konteinerių liko visai ne kas.

Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali ne tik apsunkinti jų perdirbimą, bet ir gerokai paploninti piniginę – už kai kuriuos pažeidimus gyventojams gresia šimtus eurų siekiančios baudos, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai. Viena dažniausių klaidų – tekstilės atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Vasarą Lietuvos pajūrį užplūdus poilsiautojams, atliekų kiekis šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau atliekų tvarkytojams nerimą kelia ne pilnėjantys konteineriai, o tai, kad dauguma svečių pamiršta elementarias rūšiavimo taisykles. Maisto atliekų konteineriuose randama baldų, o rūšiavimo konteineriuose – maišų su pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Ekspertai sako, kad daugiau atsakomybės turėtų prisiimti ir būstų nuomotojai.

Seni drabužiai, avalynė ir kita nebereikalinga tekstilė negali keliauti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – ją privaloma rūšiuoti ir mesti į specialiai tam skirtas surinkimo vietas. Nors ši tvarka Lietuvoje galioja jau nuo praėjusių metų, gyventojams primenama, kaip tinkamai atsikratyti švariomis, nešvariomis ar pavojingomis medžiagomis užterštomis tekstilės atliekomis. Bet to, primenama, kad taisyklių nesilaikantiems asmenims gresia baudos, siekiančios net iki 600 eurų.

Netinkamai išrūšiuotos atliekos gali ne tik apsunkinti jų perdirbimą, bet ir gerokai paploninti piniginę – už kai kuriuos pažeidimus gyventojams gresia šimtus eurų siekiančios baudos. Viena dažniausių klaidų – tekstilės atliekų metimas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Dar praeitais metais savivaldybėse Aplinkos ministerijos reikalavimu buvo įrengti specialūs tekstilės konteineriai, todėl svarbu jais naudotis, norint atsikratyti tokio tipo atliekų.

Nuo liepos mėnesio Kauno rajono savivaldybė rinks maisto ir virtuvės atliekas. Trylikoje miestų ir miestelių statys atskirus antžeminius konteinerius. Tokiems valdžios planams priešinasi Akademijos gyventojai. Jie susitvarkę aplinką, atliekas rūšiuoja į požeminius konteinerius ir sako svetimkūnio – pastatomo konteinerio – teritorijoje visai nenori, mat nuo jo sklis smarvė, nešvara, privis žiurkių ir benamių. Ar rajono valdžia išgirs žmonių norus? Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šiaulių rajono Bazilionų miestelio bendruomenė, susirinkusi į pasitarimą dėl miestelio tvarkymo bei artėjančių didelių miestelio švenčių organizavimo, viena opiausių problemų iškėlė atnaujintose ir išplėstose miestelio kapinėse užveistą statybinių ir buitinių  atliekų sąvartyną. Bendruomenė, Bubių seniūnija imasi priemonių, kad kapinių šiukšlintojai būtų fiksuojami, nustatomi ir jiems būtų pritaikoma griežta atsakomybė už miestelio erdvių niokojimą.

Kratos vyksta ne tik politikų namuose, o ir kauniečių konteineriuose. Komunalininkai nusprendė pažiūrėti, ar tinkamai gyventojai rūšiuoja plastiko atliekas. O radiniai stebina ir ne gerąja prasme – konteineryje įvairiausi prietaisai, elektriniai virduliai, žaislai ir vienkartinės elektroninės cigaretės. O tai sukelia didžiulį pavojų – nuo jų kyla gaisrai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Šiukšliavežė iškėlė plastiko-metalo konteinerį ir į specialias talpas pažėrė jo turinį.

„Surengti vakarėlį yra linkę ne tik žmonės: šeštadienio naktį pasilinksminti nutarė varnos, gyvenančios Rokiškio mikrorajone“ – tokį prierašą prie atsiųstos nuotraukos, darytos sekmadienio rytą, pridėjo Taikos gatvės daugiabučio gyventoja Rima. Moteris dar paprašė pagalbos: paviešinti kreipimąsi į kaimynus, nes ne visus pažįsta, o ir fizinių jėgų asmeniškai aplankyti kiekvieną ir su juo pasikalbėti, nebeturi.

Vilniuje pradedama diegti nauja panaudoto maistinio aliejaus rūšiavimo sistema – įvairiose sostinės vietose bus statomi specialūs konteineriai, skirti gyventojų surinktam aliejui. Pasak savivaldybės, mieste bus pastatyti 196 konteineriai, kuriuos gyventojai galės pradėti naudoti nuo birželio mėnesio.

Pirmadienį, kovo 9-ąją, „Kauno švaros“ darbuotojai sulaukė netikėto prašymo – atvykti į pagalbą, nes prie atliekų konteinerių galimai rastas sprogmuo. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė „Kauno švara“, galiausiai paaiškėjo, kad pavojus nepasitvirtino, tačiau tokie atvejai yra priminimas nepalikti atliekų joms neskirtose vietose, rūšiuoti ir elgtis atsakingai.

Šventinis laikotarpis namuose dažnai reiškia ne tik jaukią atmosferą, bet ir kalnus šiukšlių. Kaip visa tai sutvarkyti, kaip jomis atsikratyti „Žinių radijui“ komentavo „Ecoservice“ komunikacijos projektų vadovė Rita Kručaitė. Ar pastebite, kad per šventes atliekų yra gerokai daugiau konteineriuose? Taip, per visas šventes iš tikrųjų atliekų kiekis padidėja, bet per Kalėdas ypatingai. Būna iki dviejų kartų daugiau atliekų, nei įprastą laikotarpį.

Praėjusį savaitgalį Kėdainių senamiestyje įvyko nemalonus incidentas – miesto vaizdo stebėjimo kameros naktį iš šeštadienio į sekmadienį užfiksavo grupę jaunų žmonių, niokojančių miesto turtą. Vaizdo įrašuose matyti trys vaikinai ir mergina, gerokai po vidurnakčio spardantys pastatų lietvamzdžius, vartantys atliekų konteinerius ir kitaip pažeidinėjantys viešąją tvarką. Užfiksuota medžiaga jau perduota rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui.

Dažniausiai žmonės šiukšles išmeta į arčiausiai ar tiesiog pakeliui esantį konteinerį. Visgi specialistai įspėja, kad atliekas gyventojai privalo mesti į savo daugiabučiui priskirtus konteinerius, nes išmetus jas kitur gresia baudos. Populiarioje „Facebook“ grupėje gyventojai diskutavo, kur turėtų mesti šiukšles. Vienas mažesnio miesto gyventojas dalijosi, kad išmetė šiukšles į konteinerį, esantį ne prie savo daugiabučio ir buvo nufotografuotas.

Socialiniuose tinkluose audrą sukėlęs vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vyras iš savo asmeninio konteinerio verčia atliekas į daugiabučiams skirtus bendro naudojimo konteinerius Kėdainiuose, tapo ne tik pasipiktinimo, bet ir karštų diskusijų epicentru.

Mišrių komunalinių atliekų konteineriuose baterijoms ir nešiojamiems akumuliatoriams – ne vieta, primena Aplinkos apsaugos departamentas. Išmetus šias atliekas į konteinerius, gresia liūdnos pasekmės – tai gali ne tik užteršti kitas atliekas, dirvožemį ir vandenis, bet ir sukelti gaisrus.

Praėjus beveik mėnesiui po žiauraus 15-mečio nužudymo, bendruomenė nenustoja rinkti aukų nukentėjusiai šeimai ir dalinasi, kiek jau pavyko surinkti. Vis dėlto viešojoje erdvėje pasipylę svarstymai dėl nusikaltimo motyvų ir naujų spekuliacijų sulaukė aštrios advokato kritikos: „Palikime tai profesionalams“. Iki šiol vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio detalių Generalinė prokuratūra griežtai neatskleidžia.

Ketvirtadienį pasirodė žinia, kad iš pareigų traukiasi Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė, o apie tai mokyklos bendruomenė sužinojo likus vos kelioms dienoms iki naujųjų mokslo metų pradžios. Pirmasis šią naujieną pranešė portalas 15min. Prieš kelias savaites visą šalį, taip pat ir Žvėryno gimnazijos bendruomenę, sukrėtė itin žiaurus nusikaltimas.

Savaitgalį brutaliai nužudyto 15-mečio istorija sukrėtė visą Lietuvą. Kirtis krito ir mokyklai, kurioje mokėsi auka bei įtariamas bendraamžis žudikas – į tą pačią klasę vaikus vedantys tėvai pateikė priekaištus direktorei. Po kritikos strėlių direktorė lrt.lt portalui pranešė atšaukianti savo atostogas. Ketvirtadienio rytą tylą nutraukė į nužudyto 15-mečio mokyklą vaikus vedantys tėvai.

Ketvirtadienį vyksta atsisveikinimas su žiauriai nužudytu 15-mečiu. Po tragedijos prabilo ir gimnazijos direktorė, kurioje mokėsi auka ir įtariamas žudikas. Žiniasklaidai ji atskleidė, kokių žingsnių buvo imtasi po tragedijos. Po direktorės komentaro žiauriai nužudyto ir išniekinto 15-mečio bendraklasių tėvai negalėjo tylėti. Jie išplatino laišką, kuriame teigia, kad reali situacija stipriai skiriasi nuo to, ką žiniasklaidai pasakojo gimnazijos direktorė.

Nors vasara jau persirito į antrąją pusę, lauko darbų tempas neslūgsta – rugpjūtį intensyviai nuimamas vaisių ir daržovių derlius, prižiūrimos vejos, pjaunama žolė, genimos gyvatvorės ir tvarkomi gėlynai. Šių darbų metu namų ūkiuose susidaro nemažas kiekis žaliųjų atliekų, kurias, kaip primena VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ŠRATC) specialistai, būtina tvarkyti atsakingai.

Savaitgalį Lietuvą sukrėtė žiaurus 15-mečio nužudymas, o kaip įtariama tai padaręs paauglys, aukos artimiausias draugas, teismo pritarimu šiuo metu yra suimtas vienam mėnesiui. Teisininkai paaiškina, kokia griežčiausia bausmė gali laukti nepilnamečio nusikaltėlio, pripažinus jo kaltę.  Labai svarbūs nužudymo motyvai, nes tai vėlgi turi įtakos galutiniam sprendimui.

Paaiškėjo naujos detalės apie savaitgalį žiauriai nužudytą ir išniekintą paauglį bei įtariamai brutalų nusikaltimą padariusį jo bendraamžį. Taip pat gyventojai kelia versijas, kokie galėjo būti nužudymo motyvai. Žvėryno bendruomenės nariai naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kad auka ir nusikaltėlis nebuvo atsitiktiniai jaunuoliai – juos siejo kitoks ryšys. Pasak vietinių gyventojų, paaugliai lankė tą pačią mokyklą bei buvo klasiokai.

Savaitgalį Vilniuje įvyko kraupus, visuomenę sukrėtęs nusikaltimas – paauglys įtariamas padaręs egzekuciją savo draugui – be pasigailėjimo nužudė, jo kūną sukapojo į gabalus, išmėtė į konteinerius bei miške ir bandė sudeginti. Prie nusikaltimo vietos gyvenantys žmonės sukrėsti, sunkiai renka žodžius, tačiau papasakoja, kaip ten viskas atrodė.

Palikti neuždaryti konteineriai gali tapti ne tik nemalonių kvapų šaltiniu, bet ir pavojumi augintiniams. Tai savo kailiu patyrė ir panevėžietis, kurio šuo pasivaikščiojimo metu suėdė prie konteinerio rasto sugedusio maisto – toks pasivaikščiojimas baigėsi apsilankymu pas veterinarą.

Ar kada susimąstėte, kas nutinka su išmestomis baterijomis ar senais elektronikos prietaisais, kai jie atsiduria bendrame atliekų konteineryje? Nors šios atliekos atrodo nekaltos, jos gali tapti didelių nelaimių priežastimi. Ličio jonų baterijos, patekusios į bendrą atliekų srautą, tampa tiksinčiomis bombomis, galinčiomis sukelti sprogimus ir gaisrus atliekų konteineriuose, transporto priemonėse ar net atliekų rūšiavimo gamyklose.

Aplinkos ministerija atkreipia gyventojų dėmesį į ličio baterijų rūšiavimą – šios rūšies baterijos, vis dažniau naudojamos kasdieniuose daiktuose, turi būti renkamos ir tvarkomos atsakingai. Netinkamai išmestos jos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Todėl svarbu žinoti, kokiuose prietaisuose ličio baterijos „slepiasi“ ir kaip su jomis atsakingai elgtis.

Atšilus orams vis daugiau žmonių vakarus leidžia terasose ar kiemuose, norėdami pailsėti gryname ore, pasimėgauti saule ar ramiai išgerti kavos puodelį. Tačiau tokį malonumą kartais aptemdo netikėti nesklandumai – ypač tada, kai tenka susidurti su kaimynų abejingumu. Nesutarimai tarp kaimynų gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo triukšmo, automobilių parkavimo iki netinkamai tvarkomų buitinių atliekų.

Lietuvos gyventojai išbandys naujovę – išmesti šiukšles jiems bus leidžiama tik pasinaudojus telefono programėle arba specialius raktus. Tad ar dėl šios naujovės gyventojai taip pat galės ir sutaupyti? „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis pasakojo, kad beveik pusšimčio namų Alytuje gyventojai dalyvaus bandomajame projekte.

Panevėžyje fiksuojami pažeidėjai, išmetantys atliekas tam neskirtose vietose. Vienas atvejis pastebėtas šalia kapinių – prie konteinerio, skirto tik kapinėse susidarančioms žaliosioms atliekoms, palikta daugybė statybinių atliekų. Apie užfiksuotus pažeidėjus socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė AB „Panevėžio specialus autotransportas“. Pasidalinta ir vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip netinkamai atsikratoma atliekomis.

Kėdainiuose įgyvendinama svarbi aplinkosaugos iniciatyva. Kėdainių mieste ir Pelėdnagių kaime balandžio 3 dieną, ketvirtadienį, bus pradėti įrengti specialūs konteineriai, skirti naudotam kepimo aliejui iš gyventojų surinkti, praneša rajono savivaldybė. Šie konteineriai leis patogiai ir atsakingai atsikratyti buitinių aliejaus atliekų (supiltų į tuščią plastikinę talpą), kurios iki šiol dažnai šalinamos netinkamai – išpilamos į kriauklę, metamos į buitinių atliekų konteinerius ar net ant žemės.

Pavasaris – namų tvarkymo ir švarinimo laikas, tačiau svarbu su susidariusias atliekas tvarkyti atsakingai. Primenama, kad šiukšles palikus prie konteinerių, gali grėsti ne vieno šimto eurų bauda. Alytaus rajono savivaldybė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo užfiksuotais kadrais, kas paliekama prie konteinerių – čia atsiduria ir padangos, ir unitazai, ir kitos atliekos.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro specialistai, pamatę vaizdą prie konteinerių, įspėja visus – neatsakingais veiksmais padarius žalos už keturženklę sumą, primenama, ko negalima palikti prie konteinerių. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie incidentą, kai buvo padegtos šalia konteinerių paliktos atliekos – kartoninės dėžės. Ko negalima mesti į konteinerius? Ugnis apgadino konteinerius, tačiau kaltininkų nustatyti nepavyko.

Po pusantrų metų pertraukos Vilniuje pradėjo veikti pakuočių rūšiavimo gamykla „Ecoservice“, kurios darbą buvo sustabdęs gaisras. Už 18 milijonų eurų įmonė susipirko naują įrangą, įdarbino dirbtinį intelektą ir dabar galės rūšiuoti visos Lietuvos pakuotes. Pusantrų metų Vilniuje esanti pakuočių rūšiavimo gamykla „Ecoservice“ neveikė. Gaisras, kuris, anot ekspertų, kilo savaime, suniokojo įrangą ir pridarė daugiau nei 13 milijonų žalos. Dabar įrenginiai vėl paleisti.

Kaunas išdalino šimtines eurų pirmiesiems pilietiškiems gyventojams, kurie neapsikentę netvarkos prie konteinerių fiksavo ir skundė ten įvairius rakandus tempiančius pažeidėjus. Miesto komunalininkai pastebi, kad bet kur kraunamų stambiagabaričių atliekų sumažėjo, tad akciją žada kartoti.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2024 m., kuomet įsigaliojo reikalavimas atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas, iš Lietuvos gyventojų surinkta 13,2 tūkst. tonų tokių atliekų, tai yra beveik 4 kartus daugiau nei 2023 m., kai tai daryti dar buvo neprivaloma (2023 m. buvo surinkta maždaug 3,5 tūkst. tonų maisto ir virtuvės atliekų). Šiandien šias atliekas atskirai rūšiuoja 51 iš 60 savivaldybių – jų miestuose ir didesnėse gyvenvietėse.

Alytaus teisme nuosprendį baudžiamojoje byloje išgirdo vyras, kuris nuolat padeginėjo atliekų konteinerius. Jis uždegdavo juose esančias šiukšles ir suskubdavo pasišalinti važiuodamas dviračiu. Teisme vyriškis paaiškino, kodėl taip elgėsi, ir nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Visgi už „juodus“ darbus teko atsakyti. Konteinerių padegėjas Prienų krašte nesugaunamas siautėjo kelis mėnesius.

2025 m. pasitikome su dar viena naujove: įsigaliojo reikalavimas, kad savivaldybės įpareigotos gyventojams suteikti galimybę rūšiuoti tekstilės atliekas ir įrengti specialius konteinerius, įrenginius, kitas tam pritaikytas priemones,  skirtas šioms atliekoms.  Lietuvoje sukurtas tekstilės atliekų rūšiavimo tinklas toliau plečiamas. Gyventojams jau įrengta daugiau kaip 1,7 tūkst. tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, o šis skaičius artimiausiais metais augs.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) socialiniame tinkle „Facebook“ vakar pasidalijo žinia apie šventiniu laikotarpiu vis užsidegančius konteinerius. Anot specialistų, šio ir kitų panašių incidentų priežastis – gyventojų neatsakingumas tvarkant atliekas. Specialistai primena, ko negalima mesti į konteinerius, kitaip gali baigtis liūdnai.

Nors šventės dar nesibaigia, bet jau verta pagalvoti, kur teks dėti po švenčių nupuoštą eglutę. Nuo sausio 4 d., vilniečiai jau galės nupuoštas eglutes nešti į artimiausią jų surinkimo vietą. Tokių aikštelių kasmet vis daugėja ir šiemet Vilniuje paruošta apie 115. Surinkimo vietas galite rasti čia: http://bit.ly/3BOB0I3 Eglutės bus surenkamos visą sausio mėnesį. „Kiemuose ar prie atliekų konteinerių paliktų eglučių vis mažėja.

Artėjant žiemos šventėms gyventojai sugūži į sostinės Kalėdų miestelį prie Kalėdų eglės. Tačiau paskanavus karštų gėrimų ir užkandžių, nėra, kur dėti šiukšlių, mat šiukšlių konteineriai perpildyti ir šiukšlės virsta per kraštus. Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu teigia, jog gyventojų nuotraukose užfiksuota tik momentinė situacija, o teritorija nuolat tvarkoma. Gruodžio 8 dieną, sekmadienį, socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė plisti nuotraukos, kaip vakare atrodo Kalėdų miestelis.

Kėdainių rajone kylama į kovą prieš netinkamai atliekas rūšiuojančius rajono gyventojus. Nuo šiol rūšiuojamų atliekų konteineriai iš individualių valdų nebus ištuštinami, jei atliekų vežėjas pamatys, kad konteineryje yra sukrautos netinkamos atliekos.

Kėdainių rajone kylama į kovą prieš netinkamai atliekas rūšiuojančius rajono gyventojus. Nuo šiol rūšiuojamų atliekų konteineriai iš individualių valdų nebus ištuštinami, jei atliekų vežėjas pamatys, kad konteineryje yra sukrautos netinkamos atliekos.

Nors iki Vėlinių dar kelios dienos, kapinėse daugėja besilankančių žmonių, ir, žinoma, išvežamų atliekų. Vilniaus kapines prižiūrinti aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ šiuo intensyviu laikotarpiu prie kapinių didina atliekų konteinerių skaičių ir koreguoja jų išvežimo dažnį. Žinoma, vien atliekų tvarkytojų pastangų neužtenka. Kapinėse susidarančių atliekų kiekį padėtų sumažinti saikinga kapaviečių puošyba ir tinkamai rūšiuojamos atliekos.

Spalio 8-ąją Ukmergėje, atliekoms surinkti skirtose konteinerių aikštelėse, atsirado penki nauji iki šiol nematyti geltoni konteineriai, skirti naudotam kepimo aliejui surinkti iš gyventojų.

Nerimaujant dėl infliacijos ir klimato kaitos, kai kurie amerikiečiai atsakymų ieško šiukšlynuose. Kai Annemarie Cox važinėja po San Diegą, ji miestų kraštovaizdyje ieško vieno dalyko, kurį kiti gyventojai greičiausiai ignoruoja: šiukšlių konteinerių.