Per penkerius metus Vyriausybė įsipareigojo 210 mln. litų skirti ne savo šalies verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti, o užsienio informacinių technologijų milžinui, kurio veikla Lietuvoje slepiama nuo visuomenės.
Praėjusią savaitę premjeras Andrius Kubilius džiūgavo, kad tarptautinė informacinių technologijų milžinė kompanija IBM su mūsų Vyriausybe pasirašė unikalią sutartį dėl bendro mokslinių tyrimų centro įkūrimo Lietuvoje.
Premjeras apėjo Seimą
Kiek kukliau buvo prasitarta, kad IBM vardas Lietuvoje ryškiau žibės tik penkerius metus, už tai mūsų Vyriausybė užsieniečiams įsipareigojo sumokėti net 210 mln. litų, t.y. po 42 mln. litų kasmet.
Šiuo keistu premjero džiugesiu jau suabejojo Seimo Krikščionių partijos frakcija. Politikų teigimu, Lietuvoje galiojantys įstatymai įpareigoja Vyriausybę dėl esminių turtinių įsipareigojimų gauti Seimo pritarimą, nors dėl to šiuo atveju į Parlamentą net nebuvo kreiptasi.
Seimo nariams labiausiai užkliuvo, kad užsienio kompanija savo kontorą Lietuvoje atidarys mūsų mokesčių mokėtojų pinigais. Tai užsieniečiams jau garantavo ūkio bei švietimo ir mokslo ministrų Dainiaus Kreivio ir Gintaro Steponavičiaus parašai.
„Toks bendros ekonominės veiklos organizavimo būdas, kai pagrindinius finansinius įsipareigojimus prisiima valstybė, daugiau naudingas garsiai privačiai tarptautinei kompanijai, o ne Lietuvai, kuri per brangiai gali sumokėti už tokią politinę reklamą“, – kreipimesi į Vyriausybę rašo įstatymų leidėjai.
„Stebina tai, kad sutartis su IBM pasirašyta be jokio perspėjimo, konkurso, nors pasaulyje yra ir daugiau garsių informacinių technologijų milžinų, – „Respublikai“ sakė Seimo narys Mantas Varaška. – Tačiau svarbiausia, kad Vyriausybė, remdama pasaulio galinguosius, visiškai pamiršo savo piliečius.
Mūsų verslininkai, tik norėdami dirbti, garantuoti darbo vietas Lietuvos piliečiams, dabar yra priversti keliaklupsčiauti bankams. Ir neretai šie net neduoda paskolos, net to, ką privalėsi grąžinti rizikuodamas savo turtu. O premjeras A.Kubilius džiūgauja, kad solidžia suma parems tarptautinę korporaciją, kuri gal ir sukurs keliasdešimt darbo vietų lietuviams, o gal ir ne. Niekas nėra apdraustas, kad pasikeitus mokesčių politikai ar ekonominėms sąlygoms IBM savo tyrimų centro paprasčiausiai neperkels į kitą valstybę“.
Mokslininkai – dėl grožio
Susipažinti su planuojamu IBM rėmimu, pasirodo, galėjo ir mūsų mokslininkai. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus vakar „Respublikai“ patvirtino, kad iš šios tarybos mobilumo fondo lėšų du žmonės buvo komandiruoti kartu su A.Kubiliumi į JAV, kur buvo surengtas jau tik simbolinis susitikimas su IBM atstovais.
Paklaustas apie IBM tyrimų centro naudą Lietuvos mokslui, E.Butkus sakė, kad tokios galima būtų sulaukti nebent per vadinamuosius technologijų slėnius.
„Galbūt Vilniaus ir Kauno slėniuose atliekami tyrimai galėtų atitikti IBM tikslus, – sakė E.Butkus. – Tuomet ir matytume, kur eina šiuolaikinės informacinių technologijų mokslo kryptys. Žinoma, kad iki pagrindinių IBM idėjų ir paslapčių neprieisime, bet tai mums nebus ir pažintis tik su abėcėle. Manau, kad Lietuvos mokslininkai galės pačiupinėti tikrai rimtus dalykus“.
Mokslo tarybos pirmininkas nėra matęs vyriausybinės sutarties su IBM, bet mano, kad Lietuvos mokslininkų atranka į šį tyrimų centrą vyks kaip ir daugelyje tokių atrankų – bus rengiami pokalbiai, pildomos anketos ir t.t.
Rinksis geriausius protus
Tuo tarpu premjero patarėjas finansams ir ekonomikai Mykolas Majauskas vakar negalėjo atsakyti į „Respublikos“ klausimą, ar su Vyriausybe pasirašytoje sutartyje IBM kompanija įsipareigojo už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus įkurtame centre įdarbinti mūsų mokslininkus.
„Tai ne Vyriausybės, o Ūkio ministerijos reikalas. Ji atsakinga, mes nieko negalime komentuoti“, – nuo atsakymo išsisuko M.Majauskas.
Tai, kad IBM rėmimas Lietuvos pinigais yra slaptas, patvirtino ir švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius.
„Sutartis nėra vieša, – teigė G.Steponavičius. – Dėjome daug pastangų, kad Lietuvos interesai būtų maksimaliai apginti. Mūsų įsipareigojimai priklausys nuo to, kaip IBM laikysis savo įsipareigojimų. Tai yra ambicingas projektas, bet vertas rizikos – ne kasdien tokio lygio kompanijos prasideda su tokiomis šalimis“.
Ministras tvirtino, kad „dalis pinigų“ iš Vyriausybės garantuotų 210 mln. litų bus skiriama IBM įsidarbinsiantiems Lietuvos mokslininkams. Tačiau kiek tyrimų centre dirbs lietuvių ir kokią finansavimo dalį jie gaus, G.Steponavičius atsisakė pasakyti dėl sutarties „konfidencialumo“. Ministras tik pabrėžė, kad šie milijonai nėra paimti iš dotacijos visam Lietuvos mokslui.
„Sumos įvardytos, bet neskelbiamos. Pinigai bus pervedami ne šiaip už ką nors neapčiuopiamo, o už abipusius įsipareigojimus. Lėšų skyrimas vyks palaipsniui, – mįslėmis kalbėjo G.Steponavičius. – IBM centre dirbs tik geriausi Lietuvos mokslininkai šešiose proveržio kryptyse. Jų skaičius nėra aiškus, nes nežinia, kaip seksis tie proveržio projektai“.
Danas Arlauskas – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas:
IBM atiteksiantys milijonai yra iš tų lėšų, kurių niekas Vyriausybėje nesugebėjo panaudoti nacionaliniam verslui ir mokslui sujungti.
Tapus aišku, kad technologijų slėniai jau nepasiteisino, 210 mln. litų nuspręsta tiesiog padovanoti užsieniečiams. Nesu prieš IBM ar kitas pasaulines kompanijas, bet tikrai ne tokia sąskaita, kokią dabar mokės Lietuva.
IBM pas mus atėjo tik todėl, kad mes už tai užmokėjome. Kokia garantija, kad valstybė ir mokslas iš to turės naudos? Jokios. Todėl norisi iš anksto paklausti, kas atsakys už iššvaistytus 210 mln. litų, jei po poros metų paaiškės, kad iš to mūsų valstybė negavo jokios naudos, o IBM pasitraukė kitur.
Šias lėšas buvo galima panaudoti turint aiškią naudą: mokslininkus įdarbinti jų idėjų siekiančiose Lietuvos įmonėse, o atlyginimus mokėtų valstybė. Pinigai neiškeliautų, o inovacijos ir idėjos liktų. Dabar pinigai iškeliaus, o rezultatai visiškai nežinomi ir neapčiuopiami.
Šarūnas Birutis – Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Seime ir Vyriausybėje:
Blogiausia tai, kad Lietuvos sutartis su IBM yra slapta. Iš esmės tokių tarptautinių kompanijų, kurios turi ne tik vardą, bet ir savo finansų, rėmimas yra keistokas.
Vyriausybės sprendimas skirti šimtus milijonų litų yra abejotinas. Žvelgiant iš mūsų verslo pusės, tai net daugiau nei abejotinas žingsnis, nes Lietuvos verslininkai tokių pinigų niekada nėra gavę. Kiek man teko girdėti, šiuo vyriausybiniu sandoriu jau abejoja ir patys mūsų mokslininkai. Todėl šią sutartį, kuria pasaulio banginiams dalijami Lietuvai dideli pinigai, būtina nedelsiant paviešinti. Tai parodytų, ar skirtos lėšos tikrai pateisina numatytą tikslą, ar Lietuva, pasirašiusi šią sutartį, informacinių technologijų srityje aplenks japonus, JAV, ar tapsime šiuolaikinių technologijų pasaulio bamba.
Be to, kyla nemaža grėsmė, kad per IBM mokslinių tyrimų centrą į užsienį išvyks patys gabiausieji. Tai būtų pavyzdys, kad Lietuvoje vyksta ne tik pigios darbo jėgos, bet jau ir didžioji protų emigracija.
Julius GIRDVAINIS
