Marijampolės taksistai beveik visais laikais gyveno gerai. Nesiguodžia jie ir dabar, nors sunkmetis palietė ir šią profesiją.
„Turiu ir keletą kitų darbų, - pasakojo ketverius metus taksi vairuojantis Leonas Kiseliauskas, žinomas muzikantas ir kolektyvų vadovas. - Tačiau taksi verslo, nors jis dabar nėra toks pelningas, kaip prieš keletą metų, neatsisakau. Vis šiek tiek pajamų prisiduriu“.
Leonas sakė, kad ilgą laiką miesto taksistai buvo vieningi – už nuvažiuotą kilometrą keleiviui tekdavo mokėti 2 litus. Atstumą skaičiuoja taksometrai. Dabar viena kita įmonė pradeda vilioti kleivius pigesniu tarifu – už kilometrą skelbiasi imanti tik 1,5 lito.
Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento transporto tarnybos vyriausiasis specialistas Hendrikas Nagrodskis sakė, kad keleivių vežimo licencijas turi 167 įmonės, tačiau taksistų yra gal net keletą kartų daugiau – vienoje įmonėje dirba po keletą vairuotojų. Šiemet neatsisakyta nė vienos licencijos, įregistruotų naujų taksi paslaugas teikiančių įmonių.
Už keleivių pervežimo licenciją reikia susimokėti vienkartinį 590 litų mokestį. Ji galioja neterminuotai, visam įmonės veiklos laikui. Tačiau kas penkeri metai taksistai turi išlaikyti egzaminus ir gauti kompetencijos pažymėjimus. Reikia išmanyti ir psichologiją, ir buhalterijos pagrindus, ne tik keleivių, bet ir krovinių pervežimo taisykles. Pavyzdžiui, per egzaminą taksistui tenka atsakyti, kokiam gyvūnui – katei, šuniui ar gyvatei – pervežti reikalingas veterinarijos pažymėjimas. Teisingas atsakymas – šuniui, o gyvates ir kates vežiotis galima be jokių dokumentų.
„Važinėjant taksi automobiliu, miestą ir jo gyvenimą pažįsti visai kitokį, nei jį mato įprasti žmonės, - pasakojo taksistai. – Ypač spalvingas naktinis gyvenimas. Tenka dažnai vežti neblaivius, kažkur įsišėlusius ar įsiaudrinusius miestelėnus, apylinkių gyventojus. Taksi vairuotojas tampa žmogumi, kuriam galima išlieti savo emocijas, kurį galima iškolioti arba... pulti bučiuoti. Ypač daug problemų su girtomis moterimis, jos beveik visada bando provokuoti erotiniais signalais, kartais tiesiog pasikviečia į namus“.
Taksistai pastebėjo, kad Marijampolė tampa miestu be prostitučių. „Mes neklausiame keleivio biografijos, jei iškviečia, vežame ten, kur jis nori, - sakė vienas taksistas. - Tačiau pastaruoju metu pastebime beveik nelikus iš vieno buto į kitą reikalaujančių vežioti moterų.
O juk būdavo, kad jos mus iškviesdavo į Panevėžį, Kėdainius, iš ten prašydavo nuvežti iki Kalvarijos pasienio posto, paskui – atgal. Keliones visada apmokėdavo. Dabar, kai didžiųjų vilkikų vairuotojai sėdi be darbo arba gauna gerokai mažesnius atlyginimus, tokių moterų, kurias mes, taksistai, atpažindavome ir iš nemalonaus kvapo, automagistralėje nebeliko“.
Naktimis vairuotojai taiko savo sistemą – kviečiami važiuoti į užmiestį, visada informuoja dispečerinę tarnybą. Už tolimesnes keliones keleivis turi sumokėti iš anksto.
Kiekvienas nemalonus incidentas sukelia taksistų bei valdžios ginčus. Praėjusį pavasarį šalia Kauno agresyvus keleivis nužudė taksi vairuotoją ir žiauriai išniekino šio palaikus – nupjovė ir išmetė galvą. Taksistai įsitikinę, kad nusikaltėliui talkino ir taisyklės, reikalaujančios vežti keleivius prisisegus saugos diržus. Tuomet taksistų veiklos laisvė ir galimybės atsiginti nuo užpakalyje sėdinčio užpuoliko yra labai suvaržomos. Todėl saugaus eismo tarnybos vėl svarsto, ar nereikėtų leisti taksistams važinėti neprisisegus saugos diržų.
„Kai kurias problemas, kurias mums tenka spręsti su Marijampolės valdžia, pavadintume labai nereikšmingomis, - sakė taksistai. – Pavyzdžiui, šalia turgaus, keleivių išlaipinimo vietoje, nuolat telkšojo bala. Susitikome su savivaldybės vadovais, išsakėme bėdą – dabar jos nėra“.
Savo saugumo problemas turi spręsti ir Marijampolės taksistai. Prieš keletą savaičių per vieną naktį nukentėjo net du ekipažai. Į Draugystės gatvę apie 2 valandą nuvykus pagal iškvietimą taksi automobiliui, jo stiklą metaliniu strypu sudaužė nepažįstamas jaunuolis.
„BMW – 525“ automobilį vairavęs taksistas patirtą žalą įvertino 800 litų. Kiek mažesnę žalą tą pačią naktį patyrė į Mokyklos gatvę iškviestas taksistas. Jis užsakovams atvežė 2 butelius brendžio, 3 kebabus, butelį „Coca colos“ ir cigarečių pakelį. Į taksi automobilį įsėdę trys nepažįstami jaunuoliai atėmė krepšį su svaigalais ir maistu ir pabėgo.
Anot taksistų, nors dirbti, ypač naktimis, nesaugu, tačiau profesija padeda išgyventi ir jiems, ir jų šeimų nariams.
„Kai sunkmetis, uždirbame duonai, - sakė taksistai. – Kai ateis geresni laikai, gal ir sviestui užteks“.
Liucija Burbienė