Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos šeimose smurtas paplitęs, tačiau policijos statistika rodo tik ledkalnio viršūnę – į teisėsaugos rankas pakliūva nedidelė dalis atvejų. Ir vos saujelė nukentėjusių nuo smurto sulaukia teisingumo. Pasirodo, prieš artimuosius ranką kėlęs asmuo gali sėkmingai išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu susitaiko su auka arba už jį laiduoja kitas asmuo. Žmogaus teisių gynėjai siūlo atsisakyti susitaikymo ir laidavimo praktikų smurto artimoje aplinkoje atvejais.

Lietuvos šeimose smurtas paplitęs, tačiau policijos statistika rodo tik ledkalnio viršūnę – į teisėsaugos rankas pakliūva nedidelė dalis atvejų. Ir vos saujelė nukentėjusių nuo smurto sulaukia teisingumo. Pasirodo, prieš artimuosius ranką kėlęs asmuo gali sėkmingai išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu susitaiko su auka arba už jį laiduoja kitas asmuo. Žmogaus teisių gynėjai siūlo atsisakyti susitaikymo ir laidavimo praktikų smurto artimoje aplinkoje atvejais.

REKLAMA

Nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinio skausmo sukėlimas. Po šiais teisės terminais slypi žiauri realybė – sužalojimai pranoksta sveiko proto ribas. „Fizinio smurto pavyzdžių yra visokių: nuo vieno kraštutinumo iki kito. Galime kalbėti ir apie pastūmimą ar stipresnį sugriebimą, nuo kurio lieka žymės, iki pat smaugimo, dūrių, šūvių ir kraštutinių nelaimių, kaip nužudymai“, – sako Jurgita Cinskienė, padedanti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusioms moterims. Ir netgi po tokių sužeidimų smurtautojas gali išsisukti nuo griežtos bausmės.

Įrodyti smurtą – nelengva užduotis

Smurto židiniai plieskiasi ne vienoje Lietuvos šeimoje, tačiau tik saujelė smurto aukų sulaukia teisingumo. Policija pradeda ikiteisminius tyrimus mažiau nei kas penkto iškvietimo metu. O ir patys tyrimai neretai nutrūksta pusiaukelėje arba vos prasidėję.

REKLAMA

Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos (LMTĮA) vadovė, Kretingos moterų informacijos ir mokymų centro direktorė Jurgita Cinskienė dalijosi, kad ikiteisminį tyrimą pareigūnai pradeda tik tada, kai mato akivaizdžius įvykusio smurto įrodymus.

„Dažniausiai kalba eina apie fizinio pobūdžio sužalojimus arba aplinką, kur akivaizdžiai buvo suniokotas turtas – kažkas sudaužyta, sulaužyta, sugadinta. <...> Tik tokiais atvejais pagal baudžiamąjį kodeksą yra galimybė, kad asmuo bus nubaustas. Tai sudaro apie 15 proc. nuo visų iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje“, – įvardijo ji.

Negana to, įrodyti smurtą artimoje aplinkoje – dažnai nelengva užduotis. Praktika rodo, kad griežtos nuobaudos už agresiją kliūva nedaugeliui pažeidėjų.

„Smurtas artimoje aplinkoje, kaip žinia, sunkiai įrodomas. Paprastai tai yra dviejų žmonių, šeimos narių reikalas. Pašalinių liudininkų įrodymus surinkti labai sudėtinga. Todėl daugumos bylų baigtis yra būtent tokia, kokia yra. Tikrai išskirtiniai atvejai, kai skiriama griežta bausmė už smurtą artimoje aplinkoje. Paprastai yra kalbama apie tikrai sunkius sužalojimus“, – pasakojo J. Cinskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Susitaikymas grąžina atgal į smurto gniaužtus?

Teisininkė, viena iš organizacijos „Stebėk teises“ steigėjų Greta Kin paaiškino, kad baudžiamojo kodekso (BK) priemonės susitaikymas ir laidavimas nusikaltusiam asmeniui atveria kelią išvengti baudžiamosios atsakomybės.

„Smurto artimoje aplinkoje atvejais šių priemonių naudojimas reiškia, jog smurtautojui nebus taikomos jokios sankcijos. Net tais atvejais kai kitas asmuo dėl smurto netenka iki 30 procentų darbingumo. Vadinasi, jeigu dėl sužalojimo asmuo neteko 29 procentų darbingumo ir yra susitaikoma su smurtautoju, tokiu būdu smurtautojas išvengia bet kokios atsakomybės“, – komentavo ji.

Teisininkė pasakojo, kas vyksta susitaikymo atveju. Pasirodo, pakanka aukai ir smurtautojui susitaikyti, kad ikiteisminis tyrimas arba byla būtų nutraukti.

„Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, nebūtinai turi būti nukentėjusio asmens pareiškimas tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau tyrimas gali būti nutraukiamas pasinaudojant susitaikymo institutu, o byla gali būti pabaigiama atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra susitaikoma“, – kalbėjo pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

J. Cinskienė pastebi, kad susitaikymas toli gražu ne visada yra aukai geriausias sprendimas.

„Šiuo atveju reikėtų kalbėti apie „susitaikymą“ kabutėse. Nukentėjusiam asmeniui jis nė kiek nepadeda. Tai nėra tikras, nuoširdus, sąlygotas gerų ketinimų veiksmas. Nesulaukęs aplinkos palaikymo, žmogus pasijaučia bejėgis, nebemato prasmės kovoti toliau, įrodinėti to smurto, ir tiesiog nuleidžia rankas“, – teigė ji.

Pasitaiko atvejų, kai auką susitaikyti su smurtautoju ragina ir patys teisėsaugos pareigūnai. Įsijungia vadinamas „žmogiškasis faktorius“, komentavo J. Cinskienė.

„Kartais ir teisėsaugos pareigūnai daro įtaką nukentėjusiems asmenims, vienaip ar kitaip bandydami įkalbėti susitaikyti ir netęsti toliau proceso, juo labiau neiti į teismą su ta medžiaga. Motyvų būna įvairių. Veikia žmogiškasis faktorius pareigūnų, prokurorų, kartais ir teisėjų. Paprastai motyvuojama tokiais dalykais, kaip bendri vaikai, bendras turtas, bendra gerovė, kažkokie santykiai, kurių akivaizdu, kad nelabai yra, nes smurtas užfiksuotas“, – pasakojo LMTĮA vadovė.

REKLAMA
REKLAMA

Ji atkreipė dėmesį, kad toks pareigūnų elgesys verčia nukentėjusį asmenį pasijusti bejėgį ir sugrąžina jį atgal į smurtautojo gniaužtus.

G. Kin teigimu, smurtautojas gali primesti savo valią aukai ir taip ją skatinti susitaikyti, kad pats išvengtų atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

„Yra artimi ryšiai tarp aukos ir smurtautojo. Ir apskritai, yra žymiai sunkiau pranešti apie padarytą nusikaltimą, smurtą artimoje aplinkoje. Taip pat yra galios disbalansas tarp aukos ir smurtautojo, kas reiškia, kad smurtautojas gali daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką aukai. Kūno kalba, žvilgsniai, komentarai tikrai gali apsunkinti situaciją ir paskatinti galbūt susitaikyti. Tarptautinė bendruomenė taip pat Lietuvą skatina atsisakyti susitaikymo instituto, pabrėždama, kad tai gali daryti žalą aukoms“, – įžvalgomis dalijosi G. Kin.

Dėl susitaikymo nutraukta penktadalis tyrimų

Kad būtų atleistas nuo atsakomybės už smurto aktą pagal susitaikymą, asmuo turi atitikti kelias esmines sąlygas. G. Kin jas įvardijo:

REKLAMA
REKLAMA
  • Asmuo turi prisipažinti atlikęs nusikaltimą,
  • Savo noru atlyginti, pašalinti padarytą žalą ar susitarti dėl žalos atlyginimo,
  • Susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu,
  • Turi būti pagrindas manyti, kad nusikaltęs asmuo pakartotinai nenusižengs ateityje,
  • Susitaikymas yra taikomas pirmą kartą,
  • Asmuo nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu per paskutinius 4 metus,
  • Asmuo nėra pavojingas recidyvistas (t. y. kelis kartus baustas už nusikalstamas veikas).

Po susitaikymo asmuo 1 metus yra stebimas – įsipareigoja elgtis drausmingai ir nepažeisti įstatymų, antraip vėl gali užsitraukti teisėsaugos nemalonę. Jei per tą laiką vėl pakelia ranką prieš artimuosius ar padaro kitą nusikaltimą, susitaikymas nutraukiamas ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Tokios pačios sąlygos galioja ir laidavimo atveju. Pagal BK 40 str. į laidavimo procesą įtraukiamas kitas asmuo, kuris vertas teismo pasitikėjimo ir kurio atsakomybei kaltininkas yra perduodamas pagal laidavimą.

REKLAMA
REKLAMA

Statistika rodo, kad 2021 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais 21 proc. nutrauktų ikiteisminių tyrimų buvo susitaikius nukentėjusiems su smurtautoju.

2020 m. registruoti 7 132 nusikaltimai artimoje aplinkoje, o kardomosios priemonės buvo paskirtos tik 1,7 tūkst. įtariamųjų arba kaltinamųjų. Tai sudaro beveik ketvirtadalį smurto šeimoje atvejų – 23,8 proc.

Kviečia keisti teisinę sistemą

Problema ta, kad susitaikymas neužtikrina, kad smurto proveržiai nepasikartos. Kitaip sakant, auka vėl atiduodama į smurtautojo rankas, o nusikaltėlis sėkmingai išsuka uodegą nuo bausmės.

„Iš praktinės pusės kai kurios sąlygos gali neveikti. Kai kalbame apie nusikalstamą veiką, padarytą pirmą kartą, žinome smurto artimoje aplinkoje specifiką – dažnai smurtas būna tęstinio pobūdžio. Dalis smurto atvejų nėra registruojama arba pranešama. Tai reiškia, kad teismas iš esmės negali nustatyti, ar tai nėra pakartotinis smurto atvejis, jeigu jis buvo prieš tai neregistruotas. <...> Labai sunku tokiais atvejais, ypač taikius susitaikymą ir nepritaikant jokių sankcijų, užtikrinti, kad tas smurtas ateityje nesikartos“, – komentavo G. Kin.

REKLAMA
REKLAMA

Norint efektyviau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, Lietuvai derėtų daryti pokyčius teisinėje sistemoje – išvis atsisakyti susitaikymo ir laidavimo arba šias priemones taikyti tik kai kuriais atvejais, teigė G. Kin.

„Mūsų supratimu, tikrai reikėtų atsisakyti bent jau dalies susitaikymo taikymo atvejų, kai yra smurtas artimoje aplinkoje“, – apibendrino ji.

Nevyriausybinė organizacija (NVO) „Stebėk teisės“ kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru kreipėsi į Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, kad ši organizuotų klausymus ir padėtų ieškoti problemos sprendimo būdų.

Deda viltis į apsaugos nuo smurto orderį

Portalas tv3.lt teiravosi, ar planuojamas įvesti apsaugos nuo smurto orderis būtų veiksminga pagalbos priemonė smurto aukoms. Primenama, kad Seimas artimiausiu metu svarstys, ar smurto artimoje aplinkoje atveju agresorius galėtų būti atskirtas nuo nukentėjusio asmens 15 dienų.

„Stebėk teises“ atstovė G. Kin minėjo, kad apsaugos nuo smurto orderis yra būtinas, visgi smurtui šeimose malšinti reikalingos ir kitos priemonės .

REKLAMA
REKLAMA

„Orderis yra būtinas kovai su smurtu artimoje aplinkoje ir pirminei aukų apsaugai. Tačiau susitaikymas ir laidavimas yra taikomi ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme. Šis procesas yra gerokai ilgesnis ir jam reikia atskirų sprendimo priemonių. – apibendrino ji.

J. Cinskienė akcentavo, kad šiandien Lietuvos teisinė sistema už smurtą numato tik baudžiamojo poveikio priemones, kurios yra kraštutinės ir todėl ne kiekvienu atveju pritaikomos. Dėl to NVO deda daug vilčių į planuojamą įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderį.

„Jis būtų taikomas tais atvejais, kai žmogus kreipiasi dėl smurto, bet pritrūksta aplinkybių pradėti ikiteisminį tyrimą pagal baudžiamojo proceso kodeksą. Pirmas ir svarbiausias dalykas, ko reikia nukentėjusiam žmogui – tai apsauga. Kai jis sulaukia apsaugos, institucijų palaikymo, tokiu atveju galima padėti išeiti iš smurtinių santykių. Kol žmogus nesijaučia saugus, tol jis tolimesnio žingsnio nepajėgia žengti, nes visos jėgos sukoncentruotos į išgyvenimą“, – tikino ji.

Portalas tv3.lt primena, kad šią savaitę Seimas svarstė naująją Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją.  Ketvirtadienį parlamentarai išbraukė iš projekto smurto lyties pagrindu sąvoką. Už visą projektą po svarstymo balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo 8 ir susilaikė 15 parlamentarų. Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų