REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas nuspaudė pauzės mygtuką – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo svarstymas nukeltas į kitą posėdį. Toks sprendimas priimtas po ilgų diskusijų ir nesutarimų Seime. Kol vieni ragino stabdyti „smurto epidemiją“ šalyje, dalis Seimo narių metė šešėlį ant siūlomo įstatymo projekto. Jie kritikavo įstatymo redakciją ir teigė joje įžvelgiantys sąsajų su Stambulo konvencija.

Seimas nuspaudė pauzės mygtuką – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo svarstymas nukeltas į kitą posėdį. Toks sprendimas priimtas po ilgų diskusijų ir nesutarimų Seime. Kol vieni ragino stabdyti „smurto epidemiją“ šalyje, dalis Seimo narių metė šešėlį ant siūlomo įstatymo projekto. Jie kritikavo įstatymo redakciją ir teigė joje įžvelgiantys sąsajų su Stambulo konvencija.

REKLAMA

Antradienį Seimas svarstė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus. Valstiečių frakcija paprašė pertraukos šiam įstatymo projektui. 48 parlamentarai balsavo už pertrauką, prieš – 46, o susilaikė 12. Pertraukai buvo pritarta, šis įstatymas nukeltas svarstyti į kitą Seimo posėdį. Be to, ateityje Seimas turės balsuoti dar kartą dėl šio įstatymo priėmimo.

Ragino stabdyti „smurto epidemiją“

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė akcentavo, kad pagrindinė siūlomo įstatymo ašis – siekis apsaugoti auką nuo smurto artimoje aplinkoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Galbūt dalis ar gal net dauguma iš jūsų esate tie laimingieji, kurie niekada nepatyrė smurto iš savo artimiausių žmonių savo namuose. Tačiau situacija šalyje yra labai kitokia. Galima konstatuoti, kad Lietuvos visuomenė šiandien yra smurto visuomenė.

REKLAMA

Apie 160 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje gaunama kasdien. Apie 30 nužudymų ir dar tiek pat sunkių kūno sužalojimų – kasmet. 60 tūkst. ikiteisminių tyrimų pradėta per dešimtmetį. Beveik visais šiais atvejais smurtas yra lyties pagrindu: 80 proc. aukų yra moterys, 90 proc. smurtautojų yra vyrai. Tai reiškia, kad mušti, prievartauti, kontroliuoti, visaip auklėti savo žmoną Lietuvoje vis dar yra įprasta arba laikoma normalia praktika“, – Seime kalbėjo M. Danielė.

Jos teigimu, dešimtys tūkstančių vaikų Lietuvoje auga regėdami šį smurtą šeimose ir būdami antrinėmis aukomis. „Smurto akivaizdoje auga ištisos kartos“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo narė ragino priimti naująją įstatymo redakciją, argumentuodama, kad pagalbos smurto aukoms organizacijos pritaria šioms pataisoms.

„Turtime stiprinti atsaką į smurto epidemiją mūsų šalyje. <...> Įtvirtinę orderį, pirmiausia pripažinsime nepaneigiamą faktą, kad smurtas artimoje aplinkoje yra smurtas dėl lyties. <...> Svarbu suprasti, kad tos 15 dienų nėra smurtautojo nubaudimas, o yra prevencinė priemonė siekiant apsaugoti auką nuo pakartotinės žalos, traumavimo“, – kalbėjo ji.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė prisiminė, kad prieš keliolika metų Seime buvo svarstoma ta pati smurto artimoje aplinkoje problema ir girdėjosi posakių, kad vyras neva turi teisę „auklėti žmoną“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ar 21 amžiuje <...> tikrai mums atrodo normalu, kai išgirstame, deja, kartais ir teisėsaugoje, teismuose, pagalbą turinčiose teikti įstaigose klausimą: Už ką gavai? Yra pateisinimas už ką nors gauti smūgį į veidą. Ar tikrai gali būti už ką? <...> Dažnai ne auka, kuri gelbsti savo gyvybę, yra mūsų dėmesio centre, o smurtautojas. Šioje vietoje norėtųsi, kad pagaliau tą pokytį įgyvendintume“, – teigė ji.

Anor jos, visuomenėje vyrauja smurto pateisinimas, nes vis dar gaji baimė, išankstinės nuostatos. „Daugiau nei pusė mūsų visuomenės vis dar pateisina stereotipus, lemiančius smurtą prieš moteris, smurtą lyties pagrindu. Nežinau, kodėl vis dar bijome žodžio „lytis“, – sakė D. Šakalienė.

REKLAMA

Bedė pirštu į Stambulo konvenciją: „Grįžta į Seimą, tik kita forma“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Asta Kubilienė neslėpė nepritarimo svarstomai naujajai įstatymo redakcijai.

„Tenka tik apgailestauti, kad matant visuomenės nepritarimą Stambulo konvencijos ratifikavimui siekiama šios konvencijos nuostatas perkelti į mūsų sistemą kitu būdu – būtent šiuo įstatymu. Šiame projekte įtvirtinta smurto sąvoka labai nekonkreti, leidžianti įvairias spekuliacijas. <...> Teikiama smurto lyties pagrindu sąvoka yra perteklinė ir ideologizuota. <...> Gal galite man parodyti žmogų, kuris patyrė smurtą dėl to, kad yra konkrečios lyties ir yra stipresnis už smurtautoją? Juk smurtaujama ne prieš lytį, smurtaujama prieš silpnesnį “, – nurodė ji.

REKLAMA

Darbo frakcijos narys Mindaugas Puidokas taip pat bedė pirštu į Stambulo konvenciją, teigdamas, kad ji grįžta ant Seimo stalo, tik kitu pavidalu.

„Laisvės partijos ir Tomo Vytauto Raskevičiaus pastangomis Stambulo konvencija grįžta į Seimą, tik kita forma. <...> Tai neatsitiktinumas. Taip įvyko, nes tarp valdančiųjų buvo padarytas neoficialus susitarimas, jog mainais į Stambulo konvenciją bus siekiama priimti naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą“, – teigė jis.

Parlamentaras nepritarė ir smurto lyties pagrindu apibrėžimui. „Tokia sąvoka yra aiškiai perteklinis nesusipratimas, nes įstatyme yra bendrinė smurto artimoje aplinkoje sąvoka, kuri apima visas galimas smurto artimoje aplinkoje rūšis ir formas. <...> Mūsų visuomenės skaldymas išskiriant atskiras lytis tikrai neatneš jokios apsaugos“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Petras Gražulis neslėpė priešiškumo įstatymo projektui, vadino tai „idiotizmu“.

„Manau, kad šitas atskiras įstatymas bendras nereikalingas. Smurtauti negalima nei artimoje, nei tolimoje aplinkoje. Galima tik numatyti atskiras sankcijas. <...> Mes iš didelio rašto išeiname iš krašto. <...> Kas yra smurtas lyties pagrindu, gal dar įteisinkime plaukų spalvos, akių spalvos, svorio, aukščio pagrindu. Kur ta absurdiškumo riba?“, – kalbėjo jis.

Socialdemokratas Algirdas Sysas turėjo priekaištų kolegoms, kurie gina skriaudėjus. „Labai akivaizdžiai parodyta, kiek nukenčia moterų ir kiek nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje vyrų ir vaikų. Beveik 80 proc. nukenčia moterys. Tai ko čia dabar kimbate prie lyties pagrindo? <...> Nustokime ginti smurtautojus ir skriaudėjus – laikas visgi“, – teigė jis.

REKLAMA

Apsaugos nuo smurto orderis kelia diskusijų

Žmogaus teisių gynėjai ragina įtvirtinti ne tik smurto lyties pagrindu sąvoką, tiek apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

Portalas tv3.lt primena, kad pagal orderį pareigūnai turės teisę atskirti smurtautoją nuo nukentėjusio asmens mažiausiai 72 valandoms. Šį terminą teismas gali pratęstu dar 12-ai parų, jei pareigūnas kreiptųsi su tokiu prašymu.

Visgi žmogaus teisių gynėjai kelia klausimų, ar 3 paros – užtektinai laiko aukai atsigauti nuo patirto smurto ir sukrėtimų. Naujoji įstatymo redakcija įsigaliotų nuo 2023 m., jei siūlymams pritars Vyriausybė ir Seimas.

Kaip anksčiau rašė portalas tv3.lt, 2020 metais policijoje registruota 58,5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau registruotų smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų – tik 7132. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per metus suteikia apie 11-12 tūkst. žmonių.

Paprastai nukentėjusių asmenų kontaktus specializuotos kompleksinės pagalbos centrams perduoda policija, jei pradeda ikiteisminį tyrimą, arba pagalbos juose ieško patys žmonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų