Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė sutiktų pridėti 50 litų prie minimalios mėnesinės algos mainais į darbo santykių liberalizavimą. Liberalizavimas reiškia: 13 darbo valandų per dieną, 20 darbo dienų atostogų trukmė, mažėja išeitinės kompensacijos, 65 metų darbuotojai gali būti atleidžiami dėl amžiaus. Profsąjungų atstovai baiminasi darbuotojų išnaudojimo.
Ką siūlo?
Vyriausybė pareiškė, kad pritartų minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui, jeigu būtų liberalizuotas Darbo kodeksas. Tokiu atveju MMA 50 litų didėtų jau nuo šių metų liepos, o iki 900 litų – nuo 2013-ųjų.
Ką už tuos 50–100 litų dirbančiam samdomą darbą siūlo premjero Andriaus Kubiliaus komanda?
Siūlo ilginti darbo valandas – iki 13 valandų per dieną ir iki 78 valandų per savaitę. Vietoj 28 kalendorinių darbo dienų atostogų siūlo įteisinti 20 darbo dienų atostogas per metus.
Mažėtų išeitinės kompensacijos, o maksimali būtų tik keturių mėnesių. Darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, jį įspėtų prieš tris, o ne prieš keturis mėnesius, kaip dabar.
Naikintų ir garantijas, neleidžiančias lengvai atleisti socialiai pažeidžiamų ar auginančių vaikus darbuotojų.
Siūlo nutraukti darbo sutartį su darbuotojais, sulaukusiais 65 metų ir leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis su nuolat dirbančiais asmenimis.
A. Kubilius aiškina, kad toks MMA ir darbo santykių „subalansavimas“ būtinas. Kitaip esą MMA didinimas gali sumažinti darbo vietų skaičių iki 5 procentų. O laisvesni darbo santykiai verslui sudarys sąlygas patogiau kurti naujas darbo vietas.
Dirbančio žmogaus žeminimas
Rasa Jasmontienė, Šiaulių apskrities ir miesto švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, įsitikinusi, kad tokie mainai visiškai negalimi. 50–100 litų prie MMA, anot jos, žmogus nė nepajus. O siūlomas darbo santykių liberalizavimas – tai „vergystės įteisinimas“.
„Kraujas užverda, kai palygini, kas siūloma darbuotojui, – prisipažįsta R. Jasmontienė, – Jis tik menkinamas ir stumiamas į beteisio poziciją. Ši Vyriausybė nuo dirbančio žmogaus visiškai yra nusisukusi.“
Profsąjungos lyderės nuomone, per darbdavių ir darbuotojų dialogą, kolektyvines sutartis reikia spręsti darbo santykių problemas. Tačiau socialinis dialogas, darbuotojų solidarumas, vis dar tebėra menamas.
„Lietuvoje realiai veikiančių kolektyvinių sutarčių skaičius – vienas mažiausių tarp ES šalių, o dirbantieji iki šiol nelinkę steigti profesinių sąjungų ir ginti savo teises, todėl Vyriausybės ketinimai gali tapti realybe“, – neatmeta R. Jasmontienė.
Jos nuomone, įteisinus daugiau laisvių darbdaviams, didės darbuotojų išnaudojimo galimybės ir socialinė atskirtis visuomenėje.
Didesnė MMA verslo nesužlugdys
Tvirtinama, kad MMA didinimas gali parklupdytų smulkųjį verslą. Tačiau šiaulietė Salomėja Jasudienė, smulki verslininkė, teigia: „Tas 50 litų ar net 100 litų nesužlugdytų verslo.“
„Visada tariausi su darbuotojais, – teigia S. Jasudienė, – Jeigu buvo darbo, dirbome, kiek reikia, o atlyginimai ne minimalūs, nes jie priklauso nuo padaryto darbo įkainių.“
Verslininkės įsitikinimu, darbdaviams ir darbuotojams turi būti palikta susitarimo galimybė.
„Tik pagarba ir atsakomybė turi būti abipusė, – teigia S.Jasudienė. – Jeigu aš duodu darbo, tai noriu, kad jis būtų padarytas, ir padarytas ne bet kaip.“
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys įsitikinęs, kad seniai MMA turėjo siekti 1000 litų į rankas. Tai skatintų didesnį vartojimą, ir verslui būtų naudinga. Pramonininkai yra už lankstesnius darbo santykius.
„Seniai sakėme, kad žmogui reikia leisti dirbti ir uždirbti, – teigia A. Rupšys. – Juk jeigu kalbame apie didesnes darbo sąnaudas, tai kalbame ir apie didesnį atlyginimą. Juk ir į Angliją išvažiavę mūsų žmonės dirba ilgesnes valandas, ir savaitgaliais, tik yra nustatytos ribos, kurių privaloma laikytis.“
Verslininkas mano, kad jaunimo nedarbo problemą būtų sprendžiama, jeigu lengviau galima būtų pakeisti pensinio amžiaus darbuotojus, bet teigia, jog „joks normalus darbadavys nėra savižudis ir neatleidinės gerai dirbančių darbuotojų.“
„Dabar bedarbių daug, bet motyvuotų dirbti žmonių trūksta“, – sako A. Rupšys.
Ne nuo to galo pradeda
Socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka, mano, kad nekorektiška sieti MMA didinimą su darbo santykių liberalizavimu.
„MMA didinimas palies tik dalį darbuotojų, o liberalizavimo priemonės taikomos visiems ir jos bus ilgalaikės“, – teigia analitikas.
Jis pastebi, jog MMA penkeri metai nedidinta, ir ją reikia didinti nepriklausomai nuo darbo santykių problemos.
R. Lazutkos teigimu, iš viso „ne nuo to galo pradedama“. Jis kritikuoja A. Kubiliaus versiją, jog didinant MMA mažės darbo vietų. Ne nuo darbo santykių liberalizavimo priklauso darbo vietų kūrimas.
„Jeigu žmogus gaus daugiau pajamų, tai jis daugiau prekių pirks, verslas plėsis ir įmonėms reikės darbuotojų, – sako R. Lazutka. – Dabar apie milijono žmonių pajamos menkos, išleidžia pinigus tik komunalinėms paslaugoms ir elementariems maisto produktams. Lietuvoje vartojimas yra menkas, ir dėl to verslui nėra galimybių plėstis. Kad darbdaviai kurtų darbo vietas, samdytų darbuotojus, reikia, kad jų įmonių produkcija turėtų paklausą.“
R. Lazutka liberalizavimo priemones vadina „viršininkų priemonėmis“. Nes pavyzdžiui, terminuotos darbo sutartys reiškia, kad galima bus atleisti darbuotoją be jokių argumentų, nieko neaiškinant.
Rūta JANKUVIENĖ
