Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) smūgiai šalies savivaldybėms tęsiasi: įkliuvo godumu ir įžūlumu pagarsėjęs aukštas valdininkas.

Pastaraisiais metais STT agentai krėtė Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Alytaus miestų, Trakų, Birštono, Lazdijų, Anykščių, Zarasų rajonų, Kalvarijos savivaldybes.

Šiltose kėdėse patogiai įsitaisę Kauno valdininkai ir jų talkininkai šiomis dienomis valdišką darbą buvo priversti iškeisti į areštinės gultus. Jie įtariami grobstę miesto biudžeto lėšas.

Į areštinę – valdiškais kostiumais

Praėjusį pirmadienį Kauno savivaldybę sudrebino seniai regėta tokio milžiniško masto STT operacija. Agentai per žaibiškus reidus sulaikė keturis susitepusius savivaldybės atstovus ir joms priklausančių bendrovių vadovus.

Į areštinę pakliuvo ir Kauno vicemeras socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas. Visiems įtariamiesiems pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba.

K. Kriščiūnas ir bendrovės „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorius Algimantas Puidokas Kauno apylinkės teismo sprendimu suimti mėnesiui. Iš pradžių į teismą antrankiais surakintas ir konvojaus pareigūnų lydimas K. Kriščiūnas bandė išvengti gausaus žiniasklaidos atstovų dėmesio, tačiau išgirdęs sprendimą, kad yra suimamas, mėgino atrodyti oriai. Jis pareiškė, kad jam mesti kaltinimai yra visiškas absurdas.

REKLAMA

Iš areštinės į teismą atvežtas „Kauno komunalinio ir butų ūkio“ vadovas Tomas Pilvinis paleistas teismo salėje. Tačiau anksčiausiai laisvę išvydo K. Kriščiūno padėjėja Zita Zalagėnaitė. Jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Manoma, kad būtent ji padėjo atskleisti savivaldybės lėšų švaistytojų tinklą.

Įklampino mašinos remontas

Neoficialiai teigiama, kad K. Kriščiūnas suklupo dėl to, kad už automobilio remonto darbus išrašytas sąskaitas apmokėti pateikdavo A. Puidoko vadovaujamai savivaldybės įmonei. Esą Kauno vicemero padėjėja ne ką mažiau siautėjo: jos butą nemokamai remontavo T. Pilvinio vadovautos bendrovės samdyti darbininkai.

Iš karto po minėtų areštų prabilta, kad STT operacijos laikas nėra atsitiktinis, o pasirinktas politiniais sumetimais. Tačiau kai kurių „Balsas.lt savaitės“ pašnekovų iš Kauno savivaldybės teigimu, tai, kad šie asmenys lengvai naudojosi įstatymų spragomis ir asmeninius poreikius apmokėdavo miesto biudžeto lėšomis, nė kiek nestebina.

Kauno tarybos narys, Darbo partijos atstovas Rytis Šatkauskas teigė girdėjęs kalbų apie STT slapta darytus garso ir vaizdo įrašus.

„Galima sakyti, kad vicemeras tarsi buldogas įsikabindavo ir nepaleisdavo savo grobio. Liūdniausia šioje istorijoje tai, kad jis įkliuvo dėl smulkmės – savo mašinos remonto, kuris padengtas valdiškomis lėšomis. Kai kurie politikai viešai prabilo, kad šie žmonės yra padorūs. Tačiau jie, matyt, nepažinojo minėtų žmonių. Šios istorijos pradžia teigia, kad K. Kriščiūnas visada norėjo miesto ūkio kuravimo srities. Kažkada buvau šio komiteto pirmininku. Teko savo akimis matyti daugybę negražių dalykų.

Jo dažnai proteguojama bendrovė „Kauno tiltai“ už keliasdešimt milijonų litų ėmėsi A. Juozapavičiaus prospekto remonto darbų. Jau tada aiškiai buvo matyti, kad K. Kriščiūnas ten dalyvavo. Iš pradžių dalį svarbių klausimų sprendėme kartu, tačiau jam kitų žmonių argumentai nebuvo įdomūs. Pamažu išsiaiškinome, kad viena jo kolegė turi tam tikrų kėslų dėl alkoholinių gėrimų pardavimo verslo, nes pati buvo glaudžiai susijusi su minėtu verslu.

REKLAMA

Tuo metu K. Kriščiūnas aršiai pasisakė už ją. Vėliau jo kita globojama mergina siūlė derinti smulkiuosius pirkimus. Buvo sutelktos pastangos jos paslaugoms atsisakyti, tačiau K. Kriščiūnas vėl ją skyrė eiti ankstesnes pareigas“, – „Balsas.lt savaitei“ pasakojo R. Šatkauskas.

Tiltas sužlugdė koaliciją

Aktyvaus Kauno politiko R. Šatkausko teigimu, miesto koalicija sugriuvo įsiplieskus ginčams dėl Panemunės tilto renovavimo darbų konkurso. „Tuo metu konkurse dalyvavusi viena Latvijos statybos bendrovė remonto darbus atlikti siūlėsi gerokai mažesnėmis išlaidomis. Tiesa, latviai netrukus buvo paslaptingai palikti už borto. Subyrėjus koalicijai, „Kauno tiltai“ netrukus išpirko iš latvių galimybę atlikti objekto remonto darbus. Tačiau šis projektas pakibo nežinomybėje, nes jam trūksta lėšų“, – dėstė R. Šatkauskas.

2011-ųjų rudenį formuojant naują valdančiąją koaliciją Kauno taryboje šešis narius vienijusi socialdemokratų frakcija skilo perpus, tačiau K. Kriščiūnas rado bendrą kalbą su konservatoriais ir išsaugojo vicemero postą. „Kodėl išsaugojo? Nes ant interpeliacijos jis bene pirmasis suraitė savo parašą“, – sakė R. Šatkauskas.

Nusikaltusiųjų užtarėjai rėkia

– Pernai STT sudavė ne vieną stiprų smūgį įvairiausio rango valdininkams, valdiškų įstaigų vadovams. Ar tiesa, kad tokio pobūdžio korumpuotų valdžios asmenų bylos teismus pasiekia tik po kelerių metų? – „Balsas.lt savaitė“ išskirtiniame interviu pasiteiravo STT vadovo Žimanto Pacevičiaus.

0 Taip teigti nėra teisinga. Bylos, kuriose ikiteisminį tyrimą atlieka STT, teismus pasiekia gana greitai – dauguma ikiteisminių tyrimų trunka mažiau nei metus.

– Kas valdiškus postus užimančius asmenis nubloškia į užribį: milžiniškas pinigų alkis, noras greitai pralobti, susitvarkyti savo ir atžalų ateitį ar tiesiog įsitikinimas, kad jie nepateks į STT akiratį? Paprastai paaiškinkite šią masinę problemą Lietuvoje?

– Negalima sakyti, kad padėtis pastaraisiais metais smarkiai pablogėjo. 2011 metų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys kaip tik rodo, kad, žmonių nuomone, korupcijos mūsų šalyje po truputį mažėja ir kad ji dar mažės ateityje.

REKLAMA

Manau, vieno atsakymo, dėl kokių priežasčių žmonės daro nusikaltimus, niekas negalėtų pateikti. Tai lemia įvairių veiksnių visuma.

– Pastaruoju metu akivaizdu, kad STT smūgių sulaukė ir dešinieji, ir kairieji. Bet ar pasibaigus tokioms plačiai nuskambėjusioms operacijoms STT vadovybė nesulaukia kaltinimų, kad neva vienos pakraipos politikus skriaudžia labiau, o kitos mažiau?

– Neskirstome įtariamų asmenų pagal priklausomybę partijai ar pareigas. Tiriame visas korupcines veikas, nepriklausomai nuo to, kas jas padarė. Žinoma, nei man, nei tarnybos darbuotojams nėra malonu, kai politikai bandydami apginti savo kolegas, kurių atžvilgiu vykdomi ikiteisminiai tyrimai, per žiniasklaidos priemones menkina STT darbą ir nepagrįstai mus kaltina politikavimu.

Žala valstybės įvaizdžiui

– Ar galite priminti bylą, konkretų atvejį, kai realia bausme buvo nuteistas valdininkas, politikas?

– Juk tik teismas gali skirti konkrečią bausmę. Neturime teisės kvestionuoti teismų sprendimų. Žinoma, jeigu nesutinkame su konkrečiu teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka galime, tiksliau – prokuroras gali, jį skusti. Tai yra dažnai daroma. Vis dėlto paskutinį žodį visada taria teismas.

Norėčiau pasakyti, kad kovojant su valdininkų korupcija svarbu pašalinti juos iš valstybės tarnybos ir efektyviai taikyti ekonominio poveikio priemones – skirti baudą, reikalauti atlyginti valstybės patirtus nuostolius, konfiskuoti neteisėtu būdu įgytą turtą.

– Kai kurie valdininkų nusižengimai kelia juoką. Teko skaityti, kad vienas žinomų valdininkų į STT tinklus pateko net dėl to, kad buvo neva neteisėtai įgijęs prabangųjį „iPhone“ mobilųjį telefoną. Ar tiesa, kad mūsų valdininkai yra tokie smulkmeniški ir už valdiškas lėšas neteisėtai perka net asmeniniam naudojimui skirtus telefonus, kitą buitinę techniką?

Kyšis lieka kyšiu, kad ir kokia būtų jo vertė – keli ar keliasdešimt tūkstančių litų. Turiu pastebėti, kad jūsų minimu konkrečiu atveju, piktnaudžiaujant tarnyba turto buvo pasisavinta beveik už keliolika tūkstančių litų.

REKLAMA

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad korupcijos daromą žalą ne visada reikėtų matuoti tik absoliučiomis pinigų sumomis. Svarbu suprasti, kad neteisėtais veiksmais visuomenei ir valstybei yra daroma žala – ne tik materialinė, bet ir moralinė, nes griaunamas pasitikėjimas valdžios institucijomis.

Po didinamuoju stiklu

– Įvairios apklausos ir apžvalgos rodo, kad Lietuva yra viena korumpuočiausių visoje Europoje. Kodėl toks aukštas korupcijos lygis mūsų šalyje? Kas padėtų sustabdyti ir užgniaužti smarkiai suklestėjusią korupciją, net jei aukšti valdininkai rodo nederamo elgesio pavyzdį visuomenei?

– Kovoje su korupcija svarbios ne tik baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir korupcijos prevencija, visuomenės antikorupcinis švietimas. Reikia susirūpinti elementaria pagarba piliečiui, biurokratijos mažinimu valstybės institucijose, kad žmogus nesijaustų stumdomas nuo vienų durų prie kitų, pusę metų nesulaukdamas paprasčiausio valdininkų atsakymo negalvotų, jog nedavus kyšio reikalų sutvarkyti nepavyks.

Esame parengę Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriomis siūlome įteisinti baudas už Korupcijos prevencijos įstatymo nevykdymą. STT taip pat siūlo nustatyti, kad kandidatai į tam tikras atsakingas pareigas ir jų šeimos nariai privalo deklaruoti turtą, turėtą prieš kalendorinius metus, kuriais kandidatuojama, gruodžio 31 dieną, ir deklaracijos kopiją per 5 dienas pateikti STT.

Tokiu būdu būtų aiškiai matomas asmens anksčiau turėtas turtas ir būtų galima palyginti, kaip pasikeitė asmens deklaracijos duomenys po pirmųjų metų einant naujas pareigas.


Rašyti komentarą...
J
Jonas
2012-01-20 12:01:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl jie visi paledžiami?? Kiek Lietuva dar kentės nuo LTSR teisėsaugos ?Juk ji jau pradėjo stabdyti Lietuvos , kaip valstybės vystymasi ko ne visose srityse...
Atsakyti
0

J
Jonas
2012-01-20 12:02:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl jie visi paledžiami?? Kiek Lietuva dar kentės nuo LTSR teisėsaugos ?Juk ji jau pradėjo stabdyti Lietuvos , kaip valstybės vystymasi ko ne visose srityse...
Atsakyti
0

x
xe
2012-01-20 13:39:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
dar ir kaip skirtote
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų