9 atvejais iš 10-ies Lietuvos piliečiai sąmoningai duoda kyšį. Tik maža dalis gyventojų korupcijos aukomis tampa dėl to, kad nežino, jog tam tikras jų elgesys yra laikomas korupciniu, teigia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.
„Korupcinis elgesys praktiškai visais atvejais yra savanoriškas. Įvairūs tyrimai ir mūsų praktika rodo, kad gyventojai puikiai suvokia, jog duodami kyšius policijos pareigūnams, dėstytojams, gydytojams ir kitiems valstybės tarnautojams ar politikams, jie daro nusikaltimą“, - sakė STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Vytas Rimkus.
Pasak jo, tik labai retais atvejais gyventojai tampa korupcijos aukomis dėl nežinojimo. „Dažniausiai gyventojai painioja „kyšio“ ir „dovanos“ sąvokas, klaidingai manydami, kad atsidėkojimas valstybės tarnautojui po suteiktos paslaugos yra „dovana“, o prieš ją – „kyšis“. Tačiau įstatymai numato, kad „dovana“ gali būti tik privataus asmens gyvenimo faktas, kai vertybė perduodama kitam asmeniui kokia nors proga, be suinteresuotumo papirkti. O kyšis yra bet koks neteisėtas atlygis už veiksmą ar neveikimą tarnyboje. Jei kyšį bandoma įvardinti kaip „dovaną“, tai nekeičia esmės“, - aiškino STT pareigūnas – „Pavyzdžiui, dėstytojo nuo atsakomybės neatleidžia tai, kad jis kyšį paėmė ne prieš egzaminą, o po jo“.
Iki 2006 m. vidurio Civilinis kodeksas numatė galimybę gydytojams, sveikatos sistemos institucijų darbuotojams ir vadovams priimti simbolines, ne didesnes kaip 1 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) dydžio dovanas. „Tačiau šiandien šios išlygos nebėra. Todėl net ir menkos vertės „dovana“ įstatymo yra traktuojama kaip kyšis. Mūsų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kai kyšio vertė tesiekė 20 litų“, - pasakojo V. Rimkus.
„Asmuo, kuris daro nusikalstamą veiklą manydamas, kad ji nenusikalstama, nėra atleidžiamas nuo atsakomybės, - įspėja STT pareigūnas – Be to, kyšininkavimas užtraukia atsakomybę ir kyšį paėmusiam, ir jį davusiam, ir tarpininkavusiam jį duodant asmeniui“.
Gyventojams, kuriuos valstybės tarnautojai provokuoja duoti kyšį arba jo reikalauja, derėtų iškart kreiptis į STT.
Tačiau ir tais atvejais, kai iš asmens buvo reikalaujama duoti arba jis buvo provokuojamas duoti kyšį ir jis kyšį pasiūlė, pažadėjo ar davė, dar nereiškia, kad jis tapo nusikaltėliu. Jeigu žmogus savanoriškai apie tai praneš teisėsaugos institucijoms iki pranešimo apie įtarimus papirkimu įteikimo, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, be jokių neigiamų jam padarinių.
Pranešti apie korupcijos atvejus galima atvykus į bet kurį STT skyrių, karštosios linijos telefonu Vilniuje (5) 266 33 33 arba internetu svetainėje www.stt.lt. Asmenų pageidavimu STT garantuoja asmens duomenų ir suteiktos informacijos konfidencialumą.
