Šalčininkų pašonėje gyvenanti Galina velkasi specialią striukę, aunasi batus ir keliauja pas savo augintinę Chriušą. Beveik, kaip į operacinę – nedezinfekavus rankų į tvartą – negalima.
Ir svetimiems, kaip nurodoma leidime laikyti kiaules, ne tik į tvartą, bet ir į kiemą eiti nevalia, taip laikomasi biologinio saugumo reikalavimų. Štai todėl Chriušą filmuojame per didelį atstumą. Moters ūkis neseniai buvo pakliuvęs į sąrašą tų ūkių, kuriems buvo liepta priverstinai išskersti kiaules ir uždrausta prisiveisti naujų. Pavojui būtent šioje vietoje kiek atslūgus, metus marui apie save nedavus jokių žinių, leidimai vėl išduoti. Tiesa, laikantis itin griežtų reikalavimų.
Štai todėl šeima vykdo visas valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos sąlygas, laikosi biologinio saugumo reikalavimų, kad tik galėtų auginti kiaules. Tarnybos skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas sako, kad reikalavimai smulkiesiems ūkininkams, palyginti su stambiaisiais, nėra aukšti.
„Aišku, laikytojas turi įsigyti kiaules tik iš patvirtintos vietos. Negalima iš kažkur neoficialiai, nes turi būti su įsagais, ženklintos kiaulės. Nes ir labai svarbu, kad laikytojas kiekvieną dieną laikytųsi tų biosaugos reikalavimų. Ne tik kad inspektoriui parodyti, kad aš turių dezinfekcijos kilimėlį. Kas iš tikrųjų nėra sudėtingi tie reikalavimai. Nėr reikalavimo, kaip kompleksuose, kad būtų įrengti dušai, ar rampos specialios“, – pasakoja Paulius Bušauskas.
Ir nors reikalavimai nėra aukšti, norinčiųjų vėl laikyti kiaules, taip, kaip buvo prieš kiaulių marą, vos dvidešimt procentų. Likusieji arba iš viso atsisako ūkininkavimo, arba vietoj kiaulių laiko, pavyzdžiui, ožkų ar paukščių ūkį. Stambieji kiaulių augintojai valdžios sprendimu smulkiesiems ūkiams gražinti kiaules marui toliau guldant šernus miškuose, piktinasi. Esą naudos iš kiaulių smulkieji augintojai turi mažai, o nuo jų grėsmė didiesiems ūkiams itin didelė.
„Per keturis metus mes matom, kad iš šešiasdešimt afrikinio kiaulių maro protrūkių, kurie įvyko Lietuvoje, mes matom, kad penkiasdešimt septyni įvyko smulkiuose kiaulių ūkiuose ir tik trys stambiuose. Tai dėl to, kad smulkūs ūkiai neapsirūpinę specialiomis priemonėmis. Jie neturi veterinarijos gydytojo, juos sunkiau sukontroliuoti veterinarijos tarnybai“, – nurodo direktorius Algis Baravykas.
Direktorius įsitikinęs, kad valdžia neturėtų pasiduoti žmonių prašymams gražinti po vieną kitą kiaulę į ūkius, o priešingai, reiktų raginti laikyti ožkas ar avis. Juolab, kad, kaip sako Veterinarijos tarnyba, šalyje kiaulių maras ne tik nemąžta, bet ir įgauna pagreitį. Pasak tarnybos, šiuo metu keturiolikoje šalies savivaldybių įsteigtos buferinės zonos. Jos – didžiausios rizikos zonoje. Tiesa, kiaulių skersti priverstinai nereikia. Laikytojai akylai stebimi. Jiems palikta pasirinkti: arba įdiegti biosaugos reikalavimus, arba pasiskersti kiaules, pristatyti mėginius ir suvartoti kiaulieną, jeigu ji sveika.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
