Klausimus išsiuntėme pagrindinėms didžiųjų miestų ligoninėms: Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms, Kauno klinikoms, Klaipėdos universiteto ligoninei, Šiaulių ir Panevėžio respublikinėms ligoninėms. Iš Vilniaus ir Panevėžio atsakymų negavome.
Turi erdvių slėptis, bet jose trūksta infrastruktūros
Karo atveju ligoninėms ypač svarbu turėti patalpas, kuriose būtų galima ne tik laikinai pasislėpti atakų metu, bet ir esant poreikiui perkelti pacientus ir ten tęsti gydymą. Erdvių, galinčių atlikti priedangų arba slėptuvių funkcijas, yra ir Klaipėdos, ir Šiaulių ligoninėse. Tačiau jose trūksta infrastruktūros.
„Įstaigoje yra įrengta slėptuvė, kuria, esant reikalui, galėtų naudotis apie 200 žmonių. Dar beveik 2 tūkst. kvadratinių metrų plotas galėtų tarnauti kaip priedanga, tačiau joje reiktų infrastruktūros: ventiliacijos, komunikacijų, sanitarinių mazgų ir t. t.“, – komentuoja Klaipėdos universiteto ligoninės direktorius infrastruktūrai ir plėtrai Saulius Budinas.
„Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) esame išreiškę poreikį dėl gręžinių įrengimo prie ligoninės, kad būtų užtikrintas vandens poreikis, tačiau kol kas finansavimo negavome“, – priduria jis.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje taip pat yra patalpų, galinčių atlikti bent jau priedangos funkciją.
„VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra erdvių, kurios sąlyginai galėtų būti vadinamos priedangomis, kur karo atveju pacientams galėtų būti teikiama medicininė pagalba“, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės Radiacinės ir darbuotojų sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Jackevičius.
Kauno klinikos nurodė, kad pritaikytinos erdvės yra atnaujinamos.
Dalis ligoninių pasiruošę generatorius, ryšio priemones
Klaipėdos universitetinė ligoninė atsakė esanti pasiruošusi, jeigu netikėtai nutrūktų elektros tiekimas.
„Turime generatorius, kurių, nutrūkus elektros tiekimui taikos sąlygomis pakaktų. Esame sudarę sutartį su degaline, kuri aprūpintų generatorius kuru. Tačiau norint užtikrinti ne tik jautriausių sistemų, bet visos ligoninės elektros poreikį, turimų generatorių nepakaktų. SAM (Sveikatos apsaugos ministerija – red. past.) apie tai yra informuota“, – komentuoja S. Budinas.
Jeigu sutriktų mobilusis ryšys, ligoninė taip pat turi alternatyvius šaltinius.
„Ligoninėje veikia laidinių telefonų sistema. Greta to šiuo metu testuojame visiškai nepriklausomą ryšį – racijomis. Manome, kad iki metų pabaigos kai kurios tarnybos jau galės šiuo ryšiu naudotis“, – teigia S. Budinas.
M. Jackevičius neįvardija, ar Respublikinė Šiaulių ligoninė turi elektros generatorių, laidinių telefonų ar kitų alternatyvių šaltinių, bet patikina, kad dėl reikiamų priemonių ir įrangos ligoninėje yra sprendžiama per pratybas.
„Ligoninėje vyksta pratybos, kurių metu sprendžiami jūsų keliami klausimai: vandentiekis, nuotekos, elektros tiekimas, medicininių dujų gamyba, ryšio užtikrinimas, šildymas, būtinas vaistinių preparatų ir apsaugos priemonių kiekio turėjimas“, – komentuoja M. Jackevičius.
Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms pratybos vyksta ir Kauno klinikose.
„Esame sukaupę nemažą rezervą vaistų, taip pat užsitikrinę autonominį vandens tiekimą. Per metus organizuojame bent po porą pratybų, kurios vyksta su kariuomene. Įstaiga pati iš savo lėšų negali visko užtikrinti, todėl manau, kad tai valstybės interesas“, – anksčiau TV3 Žinioms kalbėjo Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis.
Kauno klinikos atsakydamos raštu priduria, kad pasiruošimas daugiausiai vyksta pačios įstaigos lėšomis.
„Didžioji dalis priemonių, susijusių su įstaigos atsparumo didinimu ekstremaliomis sąlygomis, šiuo metu įgyvendinamos Kauno klinikų lėšomis. Tačiau tokios apimties pasirengimas reikalauja nuoseklios valstybės politikos ir lėšų, nes sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tęstinumas yra gyvybiškai svarbi valstybės funkcija“, – priduriama atsakyme.
Radviliškyje ruošiasi savarankiškai
Ligoninės taip turi būti sukaupusios atitinkamą kiekį vaistinių preparatų ir apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto ligoninės atstova patikino, kad atsargos yra sukauptos ir laikomos pagal nustatytus reikalavimus.
Sveikatos priežiūros įstaigoms sudaryti reikalingų asmens apsaugos priemonių ir kitų priemonių sąrašai, o reikalingo jų kiekio apskaičiavimo tvarka patvirtinta 2021 m. spalio 4 d. sveikatos apsaugos ministro. Vadovaujantis šiuo įsakymu, gydymo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad:
- sukauptų priemonių, skirtų pasirengti ekstremaliųjų situacijų, sukeltų biologinių veiksnių (pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos (epidemijos ir (ar) pandemijos, bioterorizmas) ir jų padarinių šalinimui, pakaktų iki 30 parų nepertraukiamai veiklai užtikrinti.
- naudojamų asmens apsaugos priemonių ir kitų priemonių pakaktų 30 dienų laikotarpiui visiems darbuotojams, dirbantiems su radioaktyviosiomis medžiagomis užterštais nukentėjusiais asmenimis ir tvarkančiais užterštas atliekas ar dirbantiems radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje. Priemones kaupia Skubiųjų apsaugomųjų veiksmų zonoje (iki 30 km nuo Baltarusijos atominės elektrinės (toliau – Baltarusijos AE) esančios gydymo įstaigos, taip pat Valstybinio plano 106 punkte nurodytos gydymo įstaigos bei visos Išplėstinio planavimo atstumu (iki 100 km nuo Baltarusijos AE) esančios gydymo įstaigos, kurioms Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytos funkcijos priimti galimai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus pacientus ar atlikti kitas funkcijas patalpose, kuriose bus priimami galimai radioaktyviosiomis medžiagomis užteršti pacientai.
- sukauptų priemonių, skirtų pasirengti ekstremaliųjų situacijų, sukeltų cheminių veiksnių, bei teroristinių išpuolių, kurių metu naudojamos pavojingos cheminės medžiagos, likvidavimui ir jų padarinių šalinimui, pakaktų iki 3 parų nepertraukiamai veiklai užtikrinti.
Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu gydymo įstaigos būtinas priemones privalo kaupti tiems nustatytiems galimiems pavojams, kurių rizika yra labai didelė arba didelė.
Gydymo įstaigos būtinas priemones privalo sukaupti šiam laikotarpiui:
- elektros energijos tiekimo sutrikimų ir (ar) gedimų atveju – vienai parai;
- epidemijų, pandemijų, branduolinių ar radiologinių avarijų atveju – 30 parų;
- kitų galimų pavojų, nustatytų atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos vertinimą, atveju – 3 paroms.
Medikai nesijaučia pasiruošę
Paruošti reikia ne tik pastatus – Jaunųjų gydytojų asociacijos apklausa rodo, kad daugiau nei pusė sveikatos priežiūros specialistų mano, kad yra visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis.
„Mus nustebino, kad šeštadalis iš jų net nežinojo, kad yra karo prievolininkai. Labiausiai norime aiškumo – atsitikus dienai X, kur turėtume prisistatyti, kokios turėtų būti mūsų funkcijos, kaip mūsų įstaigos yra pasiruošusios tam“, – TV3 Žinioms teigė asociacijos atstovas Paulius Povilonis.
Kaip tik apie tai, kaip paruošti medikus, gydymo įstaigas ekstremalių situacijų ar karo atveju uždarame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje tarėsi parlamentarai. Pasak specialistų, ruošiantis galimai ekstremaliai situacijai, būtina parengti infrastruktūrą, teisinę bazę ir apmokyti personalą.
„Taip, yra tam tikrų iššūkių ir infrastruktūrinių, ir organizavimo, ir regiono, ir paslaugų tiekimo. Kiek mes gabūs būtume pasiruošti su tam tikrais sutrikdymais dėl vandens, dėl elektros, dėl ryšio, dėl tiekimo“, – vardijo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„Nė viena valstybė tam nėra pasiruošusi iki galo. Tokia yra duotybė. Konkrečiai apie GMPT tarnybą – jiems yra suplanuoti mokymai liepos viduryje, atvežant instruktorius su konkrečia, realia, karine patirtimi, aukštos kvalifikacijos specialistus, jiems organizuojame specifinius mokymus, tame tarpe ir stažuotes Ukrainoje“, – teigė sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis.
Trūksta apie 100 milijonų
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė daugiau nei prieš mėnesį pripažindama, kad medikai ir gydymo įstaigos nėra pakankamai pasiruošusios dirbti ekstremaliomis situacijomis, sakė, kad preliminariai tam reiktų apie 100 mln. eurų. Parlamentarai tikslios sumos neįvardina.
„Užsibrėžtas planas gynybai skirti 5–6 procentus, tai sveikatos apsaugos pasirengimas irgi įeina į tuos 5–6 procentus. Kol kas mes nematėme tų tvarių mechanizmų, bent jau Lietuvoje, kaip toks finansavimas galėtų būti užtikrinamas“, – kalbėjo konservatorė Jurgita Sejonienė.
„Mes turime išsigryninti, kur kreipti tą finansavimą, nes tai yra nepatogūs klausimai ir aš tikrai negaliu pasakyti skaičių, nes jų nėra“, – sakė S. Krunkaitis.
Bendradarbiavimo susitarimą dėl medikų ir gydymo įstaigų paruošimo ekstremalioms situacijoms ar karui Krašto apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijos planuoja pasirašyti artimiausiu metu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
