Jaunųjų gydytojų asociacijos apklausa parodė, kad daugiau nei pusė sveikatos priežiūros specialistų mano, kad yra visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Radviliškio ligoninės direktorė vedžioja po rūsiuose esančius kambarius, kuriuose oro pavojaus, karo ar ekstremalios situacijos metu galėtų tilpti apie 150 žmonių.
Šiuo metu ligoninės rūsyje įrengtas šalto vandens vandentiekis, keli kambariai su dušais, tualetais, mėnesiui paruošta vaistų atsargų. Tačiau darbai toli gražu dar nesibaigė.
„Jeigu yra gausus lietus, tai, žinot, kaupiasi, sienos drėksta, kol nesusitvarkysim, čia negalim patalpint nei pacientų, nei darbuotojų, jokiu būdu. Rūsiai yra seni, ilgai netvarkyti, vamzdynai seni. Reikia nemažai kaštų sutvarkyti“, – kalbėjo direktorė Aušra Čiūdarienė.
Ruošiasi savarankiškai
Radviliškio rajono savivaldybė ligoninei skyrė 70 tūkst. eurų generatoriui įsigyti, jo užtektų visai ligoninei. iniciatyvos imasi bei ekstremalioms situacijoms ruošiasi ir pačios Kauno klinikos.
„Esam sukaupę nemažą rezervą vaistų, taip pat užsitikrinę autonominį vandens tiekimą. Per metus organizuojam bent po porą pratybų, kurios vyksta su kariuomene. Įstaiga pati iš savo lėšų negali visko užtikrinti, todėl, manau, kad tai valstybės interesas“, – kalbėjo Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis.
Tačiau paruošti reikia ne tik pastatus – Jaunųjų gydytojų asociacijos apklausa rodo, kad daugiau nei pusė sveikatos priežiūros specialistų mano, kad yra visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo sąlygomis.
„Mus nustebino, kad šeštadalis iš jų net nežinojo, kad yra karo prievolininkai. Labiausiai norime aiškumo – atsitikus dienai X, kur turėtume prisistatyti, kokios turėtų būti mūsų funkcijos, kaip mūsų įstaigos yra pasiruošusios tam“, – teigė asociacijos atstovas Paulius Povilonis.
Kaip tik apie tai, kaip paruošti medikus, gydymo įstaigas ekstremalių situacijų ar karo atveju uždarame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje tarėsi parlamentarai. Pasak specialistų, ruošiantis galimai ekstremaliai situacijai, būtina parengti infrastruktūrą, teisinę bazę ir apmokyti personalą.
„Taip, yra tam tikrų iššūkių ir infrastruktūrinių, ir organizavimo, ir regiono, ir paslaugų tiekimo. Kiek mes gabūs būtume pasiruošti su tam tikrais sutrikdymais dėl vandens, dėl elektros, dėl ryšio, dėl tiekimo“, – vardijo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„Nei viena valstybė tam nėra pasiruošusi iki galo. Tokia yra duotybė. Konkrečiai apie GMPT tarnybą – jiems yra suplanuoti mokymai liepos viduryje, atvežant instruktorius su konkrečia, realia, karine patirtimi, aukštos kvalifikacijos specialistus, jiems organizuojame specifinius mokymus, tame tarpe ir stažuotes Ukrainoje“, – teigė sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis.
Trūksta apie 100 milijonų
Sveikatos apsaugos ministrė prieš mėnesį pripažindama, kad medikai ir gydymo įstaigos nėra pakankamai pasiruošusios dirbti ekstremaliomis situacijomis, sakė, kad preliminariai tam reiktų apie 100 mln. eurų. Parlamentarai tikslios sumos neįvardina.
„Užsibrėžtas planas gynybai skirti 5–6 procentus, tai sveikatos apsaugos pasirengimas irgi įeina į tuos 5–6 procentus. Kol kas mes nematėme tų tvarių mechanizmų, bent jau Lietuvoje, kaip toks finansavimas galėtų būti užtikrinamas“, – kalbėjo konservatorė Jurgita Sejonienė.
„Mes turime išsigryninti, kur kreipti tą finansavimą, nes tai yra nepatogūs klausimai ir aš tikrai negaliu pasakyti skaičių, nes jų nėra“, – sakė S. Krunkaitis.
Bendradarbiavimo susitarimą dėl medikų ir gydymo įstaigų paruošimo ekstremalioms situacijoms ar karui Krašto apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijos planuoja pasirašyti artimiausiu metu.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
