Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Gydytojas rezidentas Paulius Blažauskas primena kolegoms, kaip teisingai uždėti turniketą, žmogui patyrus sunkią traumą, kai kraujas gausiai plūsta iš žaizdos. Ir tokius greitus mokymus jaunieji gydytojai surengė ne šiaip sau – jie skelbia šokiruojančią statistiką, kuri paaiškėjo apklausus virš 1,5 tūkst. gyventojų ir medicinos darbuotojų.
„Medikai nėra pasiruošę karui, tai rodo ir apklausų duomenys. 49 procentai šalies gyventojų mano, kad ne visi medikai gebėtų tinkamai teikti pagalbą ekstremalių situacijų metu, apie 80 procentų pačių medikų nesijaučia pasirengę teikti pagalbos“, – apklausos rezultatus apibendrino Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Panavienė.
„Mane labiausiai išgąsdinęs buvo tas dalykas, kad kas šeštas net nežino, kad yra prievolininkas, kai tu net nežinai pagrindų, tai sunku ir pagalvoti, ką tu veiksi kasdienoje“, – tikino gydytojas rezidentas Rokas Liaugaudas.
Jaučiasi nepasiruošę
Ar ši gąsdinanti žinia neįneš chaoso Lietuvoje?
„To gąsdinimo reikia, kad mes susipurtytumėm ir suprastumėm, kad turime būti pasiruošę, nes niekada nežinai, kas gali nutikti“, – įsitikinusi Kauno klinikų gydytoja Vilma Traškaitė-Juškevičienė.
Ir kone absoliuti dauguma apklausoje dalyvavusių medikų pabrėžė, kad ypač trūksta praktinių mokymų.
„Mes jaučiamės nepasiruošę ir mums reikia aiškių algoritmų, aiškių veiksmų, kur mes turėtumėm atsidurti atėjus dienai X, koks būtų mūsų vaidmuo ir mūsų atsakomybė“, – teigė gydytoja rezidentė Gintarė Petreikytė.
„Visada jautiesi saugesnis, kai esi bent dalį situacijų imitavęs, pabandęs, pats praktiškai prisilietęs – tai tas pats gaivinimas“, – tikino Kauno klinikų bendrosios praktikos slaugytoja Jolanta Litvinienė.
Slaugytojai antrino ir studentė, vėl prisiminusi, kaip taisyklingai uždėti turniketą.
„Kai tą įgūdį atlieki ne kasdien, tik kartą metuose, tai jis užsimiršta, tai buvo gera proga tas žinias atšviežinti“, – džiaugėsi Viktorija Kutniauskaitė.
Kauno klinikų medikai sako pastebintys ir infrastruktūrinius pokyčius, vyksta įvairios pratybos, tik jos gan retos, o ir dalyvauja maža dalis personalo. Ir svarsto, ar realu karo siaubui pasiruošti 100 procentų.
„Mums saugiau, kai mes matome, kad vyksta, ruošiamasi įvairioms situacijoms, kai vandens kiti ištekliai ieškomi, kai slėptuvės atnaujinamos“, – vardijo J. Litvinienė.
„Aš pati buvau tos medikų misijos dalyvė Ukrainoje, tokie sužalojimai, kokius ten pamatėm, aš jų nebuvau mačius ir nieks nebuvo matęs – sprogdinimai, minos, skeveldros – mes neturim sąlygų susidurt su tokiais pacientais“, – pabrėžė V. Traškaitė-Juškevičienė.
Pasigenda institucijų darbo
Kad ir medicinos įstaigos, ir jų personalas nepasirengę karui, prieš porą savaičių rėžė ir sveikatos apsaugos ministrė, tik, deja, akmuo čia krenta ir į pačios ministerijos daržą.
„Sveikatos priežiūros sistema, bent jau tai, ką pamatėme per paskutinius savo ir pirmuosius darbo mėnesius, kad šiek tiek reikia iš tiesų pasitempti ir, pirmiausia, pasiruošti sistemiškai žiūrint ir vertinant sveikatos sistemą kaip bendrą ekstremalios sveikatos situacijos, reagavimo visų pajėgų dalį“, – dėstė ministrė Marija Jakubauskienė.
„Trūksta ir išorinio dėmesio iš institucijų, pati įstaiga vien savo jėgomis, ji daug ką gali, bet tikrai ne viską. To ne tik kalbėjimo, bet ir darymo iš institucijų, kurios atsakingos už finansus, už tvarkas tikrai reikia“, – tvirtino J. Litvinienė.
Gegužės mėnesį jaunieji medikai rengia konferenciją, kurioje mokys ne tik būtinų praktinių įgūdžių, bet ir psichologinio pasirengimo dirbti ekstremaliose situacijose.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
