Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip evakuacijai (ne)pasiruošę kiti miestai.
Pirmasis priešo kelyje – Alytus
Alytaus miestas turi naują ekstremaliųjų situacijų planą, tačiau evakuacijos plano nėra pasitvirtinę, sako meras Nerijus Cesiulis.
„Mes jo tokio pasitvirtinę dar neturime, bet iš principo tam tikras priemones, kas ir kaip būtų, žinome, bet jeigu reikėtų konkrečių dalykų, mes ties tuo dirbame“, – teigia jis.
Alytui jau teko patirti, ką reiškia gyventi per ekstremaliąją situaciją metu – 2019 m. rudenį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje įsiplieskė didžiulis gaisras, o 2021 m. prasidėjus hibridinei atakai prieš Lietuvą Alytus susidūrė su nelegalų srautais.
Visgi pati aktualiausia grėsmė Alytui – karas, mat miestas yra prie Suvalkų koridoriaus. Anot karo ekspertų, tai viena iš pažeidžiamiausių vietų regione – ją užėmus, Baltijos šalys būtų atkirstos nuo sąjungininkų paramos per Lenkiją.
„Mes esame pirmoji tvirtovė, kurioje prasidėtų pirmoji gynyba, nes čia pirmieji tiltai, kuriems, tikėtina, kažkas įvyktų. Tai šioje vietoje mes ruošiamės. Kai kurios informacijos negaliu atskleisti, nes tai įslaptinta informacija, bet Alytus būtų ta tvirtovė, kuri neleistų veržtis pajėgoms į Vilnių. Tikrai būtume tie, kurie gintume pirmiausia“, – sako N. Cesiulis.
Šiuo metu Alytuje gyvena apie 53 tūkst. gyventojų, 3–5 km atstumu nuo miesto dar apie 15 tūkst. Tačiau esant reikalui visi gyventojai negalėtų išvykti, daliai iš jų reikėtų pagalbos.
„Turime neįgalius žmones, turime žmones slaugoje. Kai prieš 5 metus pas mus degė padangos, jau turėjome tą informaciją, buvome suplanavę evakuoti. Tuo metu mums užteko evakuoti šalia esančius senelių namus. Bet šiaip mes esame pasižiūrėję, kiek ligoninėje reikėtų specialistų, kiek evakuoti gulinčių pacientų ir pan. Tą klausimą turime ekstremaliųjų situacijų plane, o evakuacijos plane tai būtų kitas klausimas“, – komentuoja N. Cesiulis.
Alytus taip pat gali tapti priimančiuoju miestu – viena iš Vilniaus evakuacijos plane nurodytų krypčių yra į Lenkijos pusę, Alytaus link. Nors nebuvo garsiai įvardyta, kurios savivaldybės sutiko bendradarbiauti su sostine, o kurios ne, N. Cesiulis patikina, kad nelaimės atveju Alytus tikrai priimtų vilniečius.
„Mes esame Dzūkijos sostinė, o Vilnius yra didžiausias Dzūkijos miestas. Priimsime vilniečius draugiškai ir dar palinksminsime“, – tikina Alytaus meras.
Kaunas teigia turįs ekstremaliųjų situacijų planą
Kauno miestas neturi atskiro evakuacijos plano, tačiau yra parengęs ekstremaliųjų situacijų planą ir dar kelis dokumentus.
„Turime parengtą Kauno miesto ekstremaliųjų situacijų planą bei avarinius pavojingų objektų planus, kuriuose numatyti gyventojų evakuacijos principai priklausomai nuo pavojaus / grėsmės“, – teigia Kauno miesto Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vyriausiasis specialistas Žydrūnas Subačius.
Jis pabrėžia, kad karinės invazijos atveju būtų įvestas karo padėties teisinis režimas. Jo metu veiksmams šalyje, įskaitant ir evakuaciją, vadovautų valstybės institucijos: Nacionalinis krizių valdymo centras, Krašto apsaugos ministerija, Valstybės gynimo taryba, Ginkluotųjų pajėgų vadas – Prezidentas. Taigi Kaunas, kaip ir kitos savivaldybės lauktų jų nurodymų.
„Evakuacijos atveju, Lietuvoje yra kuriamas valstybės lygio evakuacijos planas, kurį ruošia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) prie VRM. Savivaldybė karinio konflikto metu yra tik vykdytoja, darbų organizatorė savivaldybės lygmenyje“, – akcentuoja Ž. Subačius.
Išskirtinė grėsmė Kaunui – iš hidroelektrinės
Pernai spalio mėnesį Kauno miesto savivaldybė įvertino 40 galimų grėsmių, iš kurių atrinko labiausiai tikėtinas ir didžiausią žalą galinčias padaryti grėsmes pagal prioritetą.
Išskirta 15 labiausiai tikėtų grėsmių, 4 įvardytos kaip labai didelės, o 7 – kaip didelės. Pagal šias grėsmes vykdomas pasirengimas, sudarytas Ekstremaliųjų situacijų prevencinių priemonių planas.
„Kauno miestas turi išskirtinę galimą grėsmę – Kauno HES. Visos kitos grėsmės nelabai skiriasi nuo kitų savivaldybių ar nacionalinių grėsmių“, – komentuoja Ž. Subačius.
Paklausus, kokiomis kryptimis būtų evakuojamas Kauno miestas, Ž. Subačius atsakė, kad kryptys priklauso nuo to, kokia yra grėsmė ir ar tai tai savivaldybės lygio, ar valstybės lygio ekstremalioji situacija.
„Kauno miesto savivaldybė vykdo pasirengimą gyventojų evakuacijai pagal valstybės lygio masinės evakuacijos sumanymą ir yra pasirengusi visas tam numatytas priemones. Jeigu kalbame apie savivaldybės lygio ekstremalias situacijas, tai Kauno miesto savivaldybė savarankiškai yra pasiruošusi ekstremalių situacijų valdymo planą, o evakuacijos kryptys priklausytų nuo grėsmės“, – nurodo specialistas.
Kilus karo grėsmei, Kaunas klausytų nurodymų iš valstybinės institucijų, kurios vadovautų evakuacijai.
„Tokiu atveju, kryptys būtų nurodytos valstybės lygmeniu. Savivaldybės pagrindinė funkcija būtų gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas Kauno mieste“, – teigia Ž. Subačius.
Jonava pradėjo ruošti planą, bet sustojo
Vilniui pristatant evakuacijos planą, spaudos konferencijos metu buvo pasakyta, esą tokį planą turi dar ir Jonava. tačiau tai nebuvo tiesa – Jonava tokį planą pernai pradėjo ruošti, bet nepatvirtino ir paliko.
„Nebuvo patvirtinta, kadangi pas mus keitėsi merai, buvo tokia politinė situacija, tuo labiau teisės aktai keitėsi. Tas projektas taip ir pasiliko ir mes dabar laukiame centrinių institucijų ir centrinių teisės aktų parengimo ir jų įgyvendinimo“, – teigia Jonavos savivaldybės parengties pareigūnas Vytautas Kaminskas.
„Iš tikrųjų stadija yra tokia, kad jis yra padėtas į šalį, nes vis tik evakuacijos planavime ir nustatyme mes remiamės centrinės valdžios, Vyriausybės, nutarimais, ministerijų įsakymais, kurių šiandieną nėra“, – priduria jis.
Taigi šiuo metu Jonava nei evakuacijos plano, nei kitokio patvirtinto aprašo, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, neturi. Nors miestui aktualios ne tik visuotinės grėsmės – Jonava turi savo tiksinčią bombą. Tai „Achemos“ gamykla, kur dar 1989 m. įvyko didžiulė avarija.
„Pagrindiniu aspektu, kas būtų, jeigu būtų, tai vis tik technogeninis įvykis „Achemos“ gamykloje. Tikrai esame keltą kartų „pražaidę“, visokios pratybos ir galimi variantai tikrai yra išdirbti“, – komentuoja V. Kaminskas.
Kas vyktų „Achemos“ avarijos metu?
Įvykus avarijai „Achemoje“, evakuacija priklausys nuo vėjo krypties ir į aplinką išsiliejusio pavojingų medžiagų kiekio.
„Žiūrint statistiškai, pas mus vyraujantys vėjai yra vakariai. Taigi būtų daugiau paveikta rytinė teritorija link Širvintų. Ji nėra labai tankiai apgyvendinta, yra dvi seniūnijos, bet pagal mūsų išorės avarijos planą pirmiausia, jeigu vėjas būtų vakaris, poveikis būtų į rytinę rajono dalį. Greičiausiai jiems turėtume suteikti pagalbą, evakuoti ir panašiai“, – sako V. Kaminskas.
Šiuo metu Jonavoje gyvena apie 27 tūkst. žmonių. Kaip ir kituose miestuose, dalis gyventojų negali patys išsvykti, todėl jiems savivaldybė turės padėti evakuotis.
„Yra apie 40 autobusų. Kiek reikėtų [išvežti] iš užterštų teritorijų, pasakytume. Kaip ir minėjau, ten nėra labai tankiai apgyvendintos teritorijos. Tie gyventojai, kurie turi negalią ar yra senyvo amžiaus, socialiai pažeidžiami, pirmiausia pagalba būtų į juos orientuota“, – teigia V. Kaminskas.
Įveiklinti upę beveik neįmanoma užduotis
Jonavos savivaldybės parengties pareigūnas akcentuoja, kad evakuaciją reikia atskirti į dvi dalis – civilinę, kai įvyksta savivalfybės lygio ekstremalioji situacija, ir evakuaciją karo atveju.
„Nereikia užmiršti, kad naujų kelių tikrai neatsirado. Galbūt kažkur nušienavo, galbūt kažkur dangą pagerėjo, bet iš esmės kelių yra tiek, kiek yra, – komentuoja V. Kaminskas.
„Niekada negalima užmiršti, kad karo atveju prioritetas būtų priimančios šalies parama, sąjungininkų atvykimas, karinių vienetų judėjimas iš dislokacijos vietų į jiems priskirtas vietas. Šis klausimas stovi. Reikėtų susėsti, susidėlioti ir susikalbėti tarp savivaldybių, tarp Lietuvos kariuomenės padalinių“, – teigia jis.
Jonava yra strategiškai svarbioje vietoje. Miestas Lietuvos viduryje, per jį eina svarbūs automobilių keliai, geležinkelis, o netoliese yra Ruklos karinis poligonas.
Taip pat per miestą teka Neris. Tiesa, pritaikyti upę jonaviečiai kol kas nemato galimybių.
„Tai yra šiek tiek iš fantazijos srities, nes mes labai gerai žinome savo Nerį. Neris yra gana įnoringa upė su savo slenksčiais, rėvomis, akmenimis ir duobėmis. Gal tik paskutiniais metais ji nelabai keičiasi, nes nėra tokio didelio ledonešio, bet jeigu yra ledonešiai, kiekvienais metais dugnas keičiasi ir įveiklinti upę į evakuaciją truputį yra fantastika“, – tikina V. Kaminskas.
Vilnius pristatė evakuacijos planą
Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip evakuotų gyventojus kilus karui ar kitai nelaimei.
Kaip nurodė sostinės valdžia, planas parengtas remiantis JAV bei Ukrainos praktikomis ir galės būti pritaikomas skirtingų ekstremalių situacijų metu: numatytas evakuacijos procesas, pagrindinės kryptys, pagalbos gyventojams algoritmai.
Iki šiol Vilniaus miestas neturėjo evakuacijos planą, tik aprašą, maždaug kaip turėtų vykti veiksmai. Anot V. Benkunsko, planas uvo rengiamas metus. Jis yra sostinės gynybos politikos dalis.
Evakuacijos planas numato gelbėjimąsi karinės invazijos, stichinės nelaimės, branduolinės grėsmės, hibridinių grėsmių, infrastruktūros nelaimių atveju. Sostinės valdžia pabrėžia, kad planas nėra lygu evakuacijos paskelbimui – šiuo metu ruošiamasi galimoms grėsmėms ateityje.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė, kad miesto evakuacijos planas šiuo metu labiausiai aktualus galimos karinės invazijos scenarijui. Tiesa, kaip tvirtino V. Benkunskas, situacija yra stabili, apie karinę invaziją nėra kalbama.
Vilniaus mero teigimu, karinės invazijos į Lietuvą atveju, pagal evakuacijos planą, visas Vilnius evakuojamas nebūtų.
„Jei kiltų karinė grėsmė, pirmiausia, ruoštumėmės miesto gynybai“, – sakė V. Benkunskas.
Anot jo, karo atveju greičiausiai būtų paskelbta mobilizacija ir sprendimus priimtų komendantūra kartu su kariuomene, teikiant nurodymus savivaldybei. V. Benkunskas vylėsi, kad visgi karinės invazijos scenarijų reikėtų vertinti ir per žvalgybos perspektyvą, tikintis, kad apie galimus pavojus valdžios institucijos ir visuomenė būtų šalies žvalgybos įspėti iš anksto.
Evakuacijos planas jau yra atspausdintas. Leidinys prieinamas bibliotekose, seniūnijose ir kitose įstaigose, elektroninė jo versija – internete adresu saugusvilnius.lt. Paštu ar kitais kanalais gyventojams šis planas siunčiamas nebus.
Tiesa, leidinys kol kas prieinamas tik lietuvių kalba. Vėliau ketinama tokį paruošti lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbomis.
Iš Vilniaus – trys evakuacijos kryptys
Plane numatytos trys pagrindinės evakuacijos kryptys iš sostinės: Panevėžio ir Šiaulių kryptis (Ukmergės gatvė), Klaipėdos ir Kauno kryptis (išvažiavimas per A1 magistralę), Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptis (Savanorių prospektas, Gariūnų gatvė, Liepkalnio gatvė, Eišiškių plentas). Evakuacija galima ir miesto viduje.
„Savarankiška evakuacija yra pagrindinis evakavimo būdas iš miesto“, – nurodė V. Benkunskas.
Vilniečiai, turintys automobilius ir galintys savarankiškai palikti miestą, turėtų pasirūpinti svarbiausiais daiktais bei, naudodamiesi savivaldybės nurodytais maršrutais, išvažiuoti iš miesto.
Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad sostinėje šiuo metu yra apie 150 tūkst. gyventojų, kurie nebūtų pajėgūs išvykti iš miesto patys. 12 tūkst. iš jų – prioritetiniai (neįgalūs asmenys, gyventojai, kuriems reikalinga priežiūra ir kt.). Jiems savivaldybė padėtų išvykti, suteiktų reikiamą medicininę ir kitokią pagalbą.
Neturintys galimybių išvykti savarankiškai, turėtų pasiekti artimiausią surinkimo punktą – visoje sostinėje numatyta beveik 60 tokių punktų. Čia gyventojai būtų suskirstomi į grupes, formuojamos transporto priemonių kolonos ir jų palydos.
Asmenų, gaunančių socialines paslaugas tiek namuose, tiek socialinės priežiūros įstaigose, taip pat pažeidžiamų gyventojų evakuacijos procesas būtų organizuojamas pagal toje įstaigoje numatytą tvarką. Savivaldybė organizuotų transportą ir savanorių pagalbą evakavimui organizuoti.
Savivaldybė numato, kad evakuacijai galėtų skirti 400 Vilniaus viešojo transporto autobusų. Papildomai transportą galėtų suteikti ir seniūnijos, nes kiekviena iš jų turi bent po vieną transporto priemonę. Taip pat evakuacijos atveju pagalbos būtų prašoma iš kitų subjektų, turinčių transporto priemones.
Evakuacija galima ir geležinkeliu. Suskaičiuota, kad per vieną parą iš Vilniaus geležinkeliu galima išgabenti 26 tūkst. gyventojų.
Žmonės, kuriems bus reikalinga pagalba, pavyzdžiui, išvykti iš miesto, galės keiptis numeriu 19101. Karštoji linija veikia jau dabar, tiesa, kol kas tik darbo dienomis ir darbo valandomis.
Evakuacijos atveju skambučių skaičius išaugtų žaibiškai, todėl karštoji linija gali „nulūžti“. Taip nutikus, skambučiai būtų peradresuojami Raudonojo Kryžiaus humanitarinės pagalbos numeriu 111.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
