Prezidentas Valdas Adamkus teigia, kad sprendimą atnaujinti Europos Sąjungos derybas su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties paskatino pragmatiniai interesai ir priešingą poziciją aktyviai gynusios Lietuvos nelaiko pralaimėjusia.
„Aš manau, kad čia pirmiausia buvo daugiau pragmatiškųjų atstovų nepavadinčiau laimėjimas, bet persvara, nors tas pragmatiškumas be vertybių gali būti įvairiai interpretuojamas. Aš nesijaučiu, kad mes esame vieni, ar kad palikti buvome. Nuomonės išsiskyrė, septynios ar aštuonios valstybės tyliai mus rėmė tuo klausimu ir šiandien remia, tačiau, ką gi, reikia ieškoti geriausios išeities ir aš nelaikau to kapituliacija“, – viešėdamas Varšuvoje antradienį žurnalistams sakė V. Adamkus.
Jis pabrėžė, kad pasikeitusi Lenkijos pozicija, kuomet ilgą laiką kartu su Lietuva priešinusis derybų atnaujinimui, vėliau ji joms pritarė, nesumenkino šios šalies, kaip strateginės partnerės, įvaizdžio.
„Nė kiek neabejoju, kad jinai (Lenkija – BNS) yra viena iš tvirčiausių mūsų solidariai stovinčių visais klausimais partnerių. (...) Dalyvaudamas čia (Lenkijos nepriklausomybės 90-mečio renginiuose Varšuvoje – BNS) tuo pačiu parodžiau mūsų solidarumą, kadangi net ir ES aplinkoje būdami, kada iškilo aktualūs klausimai, mes kartu su lenkais gynėme praktiškai, gal kartais ir vieni, bet principus, už kuriuos pasisako žmonija“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrų susitikime visos ES šalys, išskyrus Lietuvą, pritarė derybų su Rusija atnaujinimui.
Europos Komisija savo ruožtu pareiškė esanti pasirengusi šių derybų atnaujinimui, bet konkreti derybų pradžios data dar nenustatyta.
Pirmadienį ES šalių užsienio reikalų ministrai taip pat sutarė, kad ir toliau bus siekiama Rusijos įsipareigojimų vykdymo, įskaitant karinių pajėgų atitraukimą į pozicijas, buvusias prieš karinį konfliktą, tarptautinių stebėtojų įsileidimą į okupuotas teritorijas, išvarytų Gruzijos piliečių grąžinimą į ankstesnes jų gyvenamąsias vietoves ir ES humanitarines pagalbos teikimą okupuotoms teritorijoms.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio ES lyderių susitikimo. Jų priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje – iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
