Pataisų iniciatoriai sako, kad tai – būdas išlaikyti vaistines regionuose. Kritikai – kad farmacijos įmonės tik siekia taupyti darbuotojų sąskaita, mat vaistininkai, kurie yra aukštesnės kompetencijos specialistai nei farmakotechnikai, kainuoja brangiau.
Apie tai trečiadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ diskutavo Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Vaiva Bražinskienė.
Siūlo leisti didelį stažą turintiems farmakotechnikams dirbti vieniems
Parlamentaras A. Matulas aiškina, kad nuo liepos 1-osios įsigalioja įstatymas, pagal kurį visų farmakotechnikų veikla turės būti kontroliuojama šalia dirbant vaistininkui. Todėl gali susidaryti situacija, kad vaistininkų tiesiog neužteks.
„Vienas Kauno vaistininkas turi septynias vaistines, pas jį dirba dvi vaistininkės ir aštuoni farmakotechnikai. Jis niekur neranda daugiau vaistininkų iki liepos 1 d., tada jis darbą galės užtikrinti tik dvejose vaistinėse, kur bus vaistininkas ir farmakotechnikas. Šešis farmakotechnikus turės atleisti ir penkias vaistines uždaryti. Tokių situacijų yra labai daug“, – pasakoja jis.
Pagal dabartinę tvarką, farmakotechnikų veiklą nuotoliniu būdu kontroliuoja vaistininkai. A. Matulo aiškinimu, sprendžiant vaistininkų trūkumo problemą, nuo liepos 1-osios farmakotechnikų, kurie baigė studijas iki 2006 m., veikla būtų nuotoliniu būdu kontroliuojama vaistininkų.
„Mes teikiame pataisą, kad tie, kurie baigė iki 2006 m. ir turi didelį stažą, jų kontrolę nuotoliniu būdu vykdytų vaistininkai“, – sako A. Matulas.
Vaistininkai pastebi daug neatsakytų klausimų
Seimui svarstant pataisą leisti vaistininkų padėjėjams toliau dirbti vieniems, prie šalies vaistinių trečiadienį buvo surengta protesto akcija „Vaistininkystės laidotuvės“.
Anot V. Bražinskienės, šiuo metu viešojoje erdvėje sklando daug klaidinančių žinučių. Viena jų – neva farmakotechnikai yra kontroliuojami nuotoliniu būdu. Anot jos, realybėje tai nevyksta.
„Na, nėra tokios priežiūros. Nėra nei vieno vaistininko, pasirašiusio darbo sutartį, kad būtų prižiūrimas farmakotechnikas nuotoliniu būdu ir nėra nei vieno farmakotechniko, kuris pasakytų, kad yra prižiūrimas nuotoliniu būdu“, – pastebi ji.
Šiuo metu vaistininkams taip pat neaišku, kaip nuotolinė farmakotechniko priežiūra turėtų atrodyti.
„Ar vaistininkas turės sėdėti prie televizoriaus ir stebėti, kaip dirba trys skirtingi farmakotechnikai? Jis iš esmės neš visą atsakomybę už farmakotechniko darbą. Ar jis turės laukti skambučio? Tu nematai, ką žmogus daro, sako ir kaip jis konsultuoja, bet esi už viską atsakingas. Tai ar gali būti vaistininkas tikras, kad farmakotechnikas visada įvertins situaciją absoliučiai teisingai ir paskambins vaistininkui tada, kada reikia?
Jeigu to nebus, gali atsitikti blogų baigčių, gali būti sveikatos sutrikdymų. Jeigu būtų teisminis procesas dėl netinkamai atliktos farmacinės paslaugos, būtų kaltas vaistininkas“, – pastebi V. Bražinskienė.
Siekis išsaugoti vaistines
A. Matulo teigimu, jeigu pataisų nebus imtasi, didelei daliai vaistinių regionuose teks užsidaryti, taip pat bus atleista daug farmakotechnikų.
Vis dėlto, anot V. Bražinskienės, vaistininkai įžvelgia siekį išlaikyti vaistinių tinklą nesamdant kvalifikuotos darbo jėgos.
„Vaistinė be farmacinės veiklos vadovo negali dirbti, o farmacinės veikos vadovas yra vaistininkas. Blogiausia, kas gali nutikti, yra sutrumpėti vaistinės darbo laikas, bet niekas jų neketina uždaryti. Jeigu vaistinė dirbo nuo 8:00 iki 19:00 ir dabar dirbtų nuo 9:00 iki 16:00, manau regionuose visi žmonės prisitaikytų ir čia nebūtų jokios problemos.
O problema, mūsų nuomone, yra tame, kad siekis yra išlaikyti tą patį vaistinių tinklą nesamdant kvalifikuotos darbo jėgos – vaistininkų, o jų vietoje pastatant farmakotechniką“, – sako ji.
Jos vertinimu, kai pasikeitimai įsigalios, dėl to gali nukentėti patys pacientai – ne visi gali gauti vienodai kokybiškas paslaugas.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, kad vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 metų įgijęs profesinę kvalifikaciją ir kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.
Nepriėmus šios pataisos, nuo liepos 1-osios vaistinėse galės dirbti tik vaistininkai.
Taip pat siūloma nustatyti, kad vaistininkas nuotoliniu būdu galėtų kontroliuoti ne daugiau kaip trijų farmakotechnikų veiklą.
Reikalavimas, kad vaistinėse būtinai dirbtų vaistininkas, nustatytas Europos Sąjungos direktyvoje.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo duomenimis, nepriėmus pataisų nuo liepos 1-osios užsidaryti gresia maždaug 175 vaistinėms.
palikim,tik su valytojos?
