farmakotechnikai

Liepos 1 d. įsigaliojusių farmacijos įstatymo pataisų neigiamą efektą skaudžiausiai patyrė mažos šeimos vaistinės – dalis jų buvo priverstos atleisti darbuotojus ir užsidaryti. Su tuo susidūrė ir Kaune daugiau kaip 30 metų veikiančio šeimos vaistinių tinklo vadovas Rimvydas Krivickas, kuriam teko uždaryti tris iš septynių laikinojoje sostinėje turėtų vaistinių. Jo teigimu, labiausiai dėl pasikeitusių įstatymų nukentės smulkiosios vaistinės ir gyventojai.

Vaistinių savininkai siūlo gyventojams nenustebti, jei nuo šiol kai kurios jų dirbs trumpiau arba išvis užvers duris. Jų aiškinimu, toks scenarijus gresia dėl nuo liepos įsigaliojusių įstatymo pataisų, kuriomis apribotas farmakotechnikų (vaistininkų padėjėjų) darbas. Pažymima, kad esant vaistininkų stygiui sunku užtikrinti įprastą vaistinių darbą. Prieš priimant Farmacijos įstatymo pataisas virus aršioms diskusijoms Seime galiausiai buvo prieita prie savotiško kompromiso.

Seimas ketvirtadienį padarė pertrauką balsuojant dėl vaistininko padėjėjų, neįgijusių kvalifikacijos pagal naujus reikalavimus, savarankiško darbo. Projektas grąžintas Sveikatos reikalų komitetui, kuris parengs galutinį variantą.  Parlamentarai nesusitarė, kokiomis aplinkybėmis vaistinėse galėtų dirbti vaistininkų padėjėjai, profesinę kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų.

Seime verdant aistroms ir besitęsiant viešoms diskusijoms, kaip nuo liepos 1 d. toliau turėtų dirbti vaistinės – ar leisti farmakotechnikams jose dirbti vieniems, juos nuotoliu prižiūrint vaistininkui – Seimo narys Aurelijus Veryga pasidalino užsienyje dirbančio vaistininko iš Lietuvos laišku. Jis sako sunkiai suvokiantis tokias diskusijas ir kaip galėtų vaistinė joje nesant vaistininkui praversti duris. „Jis yra apie tai, ką kalbu jau ne vienerius metus.

Priėmus dabar svarstomas farmacijos įstatymo pataisas, vaistininkų kai kuriose fizinėse vaistinėse gali nebelikti. Vietoje jų dirbtų tam tikrus reikalavimus atitinkantys farmakotechnikai, kurių veiklą nuotoliniu būdu prižiūrėtų vaistininkai. Pataisų iniciatoriai sako, kad tai – būdas išlaikyti vaistines regionuose. Kritikai – kad farmacijos įmonės tik siekia taupyti darbuotojų sąskaita, mat vaistininkai, kurie yra aukštesnės kompetencijos specialistai nei farmakotechnikai, kainuoja brangiau.

Kauno kolegija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Kauno kolegijos studentų atstovybė, Kauno kolegijos darbuotojų profesinė sąjunga bei pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Vyriausybę ir Seimo narius dėl Farmacijos įstatymo pataisų, pabrėždami, kad palaiko siūlymus, jog ir toliau, nuotoliniu būdu prižiūrimi vaistininkų, galėtų dirbti bent jau tie vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai), kurie iki 2006 m. įgijo vaistininko padėjėj...

Siūlymui leisti vaistininkų padėjėjams toliau dirbti vieniems besipriešinantys profesinių sąjungų atstovai trečiadienį rengia akciją „Vaistininkystės laidotuvės“. Kviesdami uždegti žvakutę prie artimiausios vaistinės ir įkelti nuotrauką į socialinius tinklus jie siekia atkreipti dėmesį į Seime svarstomą siūlymą leisti vaistinėje vienam dirbti vaistininko padėjėjui, kurį ryšio priemonėmis prižiūrėtų vaistininkas.

Seime – aršios diskusijos apie tai, kaip nuo liepos 1 d. turėtų atrodyti darbas vaistinėse. Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą numatyta, kad vaistinėse visą jos darbo laiką privalėtų dirbti vaistininkas. Kritikai atkerta, kad toks pakeitimas, neleidžiant vaistininkui jo padėjėjo – farmakotechniko prižiūrėti nuotoliu, vestų į mažesnių vaistinių uždarymą, o dalis specialistų liktų be darbo.

Kadenciją baigusiai Vyriausybei nusprendus, kad trūkstamų profesijų sąrašą papildys medicinos gydytojai, vaistininkai bei farmakologai, Seime ir toliau svarstomos Farmacijos įstatymo pataisos, dėl kurių bedarbiais gali tapti per 350 vaistinėse dirbančių farmakotechnikų. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ragina valdžią neapsunkinti situacijos ir taisyti įstatymą siekiant išvengti farmacinių paslaugų sistemos griūties.