Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

REKLAMA

Ketvirtadienį Pietų Afrikoje mokslininkai pranešė nustatę naują COVID-19 atmainą. Teigiama, kad naujasis viruso variantas turi bent kelias dešimtis mutacijų, lyginant jį su pradiniu Uhano virusu.

Naujosios atmainos atvejai jau patvirtinti keliose Pietų Afrikos šalyse, užsikrėtimas oficialiai fiksuotas Izraelyje.

Nerimą kelia keturios mutacijos

Mokslininkas Gytis Dudas aiškina, kad nerimą mokslininkams naujoji atmaina iš dalies sukėlė dėl didelio mutacijų skaičiaus. Skaičiuojama, kad jų ši atmaina turi virš 30. Tačiau, pasak mokslininko, didelis mutacijų skaičius toli gražu nereiškia, kad virusas yra pavojingesnis.

REKLAMA

„Esmė tokia, kad šios atmainos evoliucija yra praktiškai nestebėta. Nėra tarpinių variantų, kuriuos būtume stebėję ir galėtume matyti, kaip konkrečiai šios mutacijos susirinko.

Kol kas darome išvadą, kad ši linija cirkuliavo kažkur, kur sekoskaitos nevyksta. Turint omenyje, kad Afrikoje šiek tiek sekoskaitos vyko, gali būti, kad ši atmaina yra „peršokusi“ iš kažkokio rezervuaro – tai galėtų būti ir gyvūnai, ir imunosupresuoti asmenys“, – tv3.lt komentuoja G. Dudas.

Keturios mutacijos, kurias turi atmaina, yra žinomos kaip paveikiančios antigeninę viruso išvaizdą – tai lemia, kaip imuninė sistema atpažįsta virusą. Pasak G. Dudo, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, sukėlusių rūpestį mokslininkams.

„Iš preliminarių duomenų, panašu, kad ši atmaina plinta Pietų Afrikoje, kur skiepijimo procentas mažas, bet didelė dalis žmonių persirgo kitomis atmainomis. Jei egzistuoja koks nors perdavimo pranašumas, jis gali būti sąlygotas antigeninių pokyčių dėka“, – teigia G. Dudas.

REKLAMA
REKLAMA

Apie kitas mutacijas, kuriomis naujoji atmaina pasižymi, pasak G. Dudo, spręsti kol kas yra per anksti, charakterizuoti kiekvieną mutaciją ir jos poveikį bus galima šiek tiek vėliau.

Čaplinskas: jei prognozės pasitvirtins, žmonijai teks didesnė našta

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas sako, kad kol kas Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nepriskyrė naujosios atmainos prie susirūpinimą keliančių viruso variantų. Jei B.1.1.529 atmaina būtų priskirta prie jų, tikėtina, kad gautų sekančios graikiškos raidės – Nu – pavadinimą.

„Šiuo metu žinoma, kad vienoje iš Pietų Afrikos provincijų, jei iki tol buvo diagnozuojama 200 atvejų per dieną, vieną dieną buvo diagnozuota apie 1200, o sekančią dieną apie 2400 atvejų. Atlikus sekvenavimą paaiškėjo, kad spyglio baltyme yra 32 naujos mutacijos“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.

Profesoriaus teigimu, dėl mutacijų naujasis variantas gali turėti savybę greičiau plisti, be to, gali būti, kad prieš šią atmainą COVID-19 vakcinos nebus tokios efektyvios.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu tai pasitvirtins, galime turėti spartesnį plitimą, o jeigu vakcina neveiks, jis dar spartės. Tokiu atveju, galime sakyti, teks didesnė našta visai žmonijai. Už tai tol, kol neatsiras daugiau duomenų, o tikimasi, kad jie atsiras per keletą savaičių, tokie regionai kaip Pietų Afrika, įtraukti į raudoną zoną. Iš ten į Jungtinę Karalystę (JK) atvyksta nuo 100 iki 700 žmonių. Jiems reikės izoliacijos ir PGR tyrimų“, – teigia S. Čaplinskas.

Susirūpino ir politikai: turime didelę dalį neapsaugotos visuomenės

Susirūpinimą naująja atmaina jau reiškia ir politikai. Penktadienį ryte buvęs sveikatos apsaugos ministras Seimo narys Aurelijus Veryga naujienas apie naująją atmainą įvardijo kaip „nekokias“. Parlamentaras sako besibaiminantis dėl naujosios atmainos plitimo greičio.

„Mes turime nemažą dalį neapsaugotos žmonių grupės, kuri yra labiausiai pažeidžiama – tai yra blogos žinios. Visa kita yra klaustukas, nes mes nežinome, ar nauja atmaina labiau pavojingą, ar nuo jos taip pat saugo vakcinos, kurios yra sukurtos“, – tv3.lt komentuoja A. Veryga.

REKLAMA
REKLAMA

Naujoji atmaina nerimą kelią ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului. Pasak jo, šiuo metu turėtume stebėti situaciją ir sulaukti duomenų, rodančių, ar ši atmaina gali būti grėsmingesnė.

„Manyčiau, kad yra pakankamai yra patirties, reikia stebėti mokslininkų informaciją, jeigu tikrai tvirtinsis, kad mutacija yra pavojingesnė ir greičiau plintanti, be abejo, reikės imtis tam tikrų priemonių. Tačiau nemanau, kad reikia kelti paniką. Paprastai virusas mutuoja ir silpnėja, nes organizmų, kur jis gali daugintis, iš esmės daugelyje pasaulio valstybių mažėja – žmonės perserga, pasiskiepija“, – teigia A. Matulas.

Abejoja, ar viruso pavyks išvengti Lietuvoje

ES jau svarsto stabdyti skrydžius iš Pietų Afrikos regiono, JK paskelbė stabdanti kai kurias keliones. Ar gali būti, kad naujoji atmaina pasieks ir Lietuvą?

S. Čaplinskas aiškina, kad stabdant keliones iš Pietų Afrikos, bandoma laikytis strategijos, kurios buvo laikomasi ir pačioje pandemijos pradžioje – užtikrinti, jog nauja atmaina neįsitvirtintų kitose šalyse.

REKLAMA
REKLAMA

„Ar pavyks užkirsti naujo štamo įvežimui į šalį ir išplitimui šalyje? Nereikia būti naiviam, kad nepavyks to padaryti. Kitas klausimas – ar nepavėluota.

Bet kuriuo atveju, jei toks štamas atsiras, jei jau pradėjo plisti ir jei jau pavėluota, tada bus tik laiko klausimas, kada šis štamas pradės plačiau plisti“, – svarsto S. Čaplinskas.

Pasak S. Čaplinsko, kai greitai atmaina pasiektų Lietuvą, priklausys nuo to, kokių veiksmų imsis kitos šalys.

„Kol kas per anksti tai sakyti, bet iš to, kaip nepavyko užkirsti kelio Uhano, delta atmainos įvežimui, kyla abejonių, ar pavyks tai padaryti naujam štamui“, – sako S. Čaplinskas.

Parlamentaras A. Veryga sako, kad planuojami kelionių stabdymai galėtų sulėtinti viruso plitimą, tačiau abejotina, ar naujoji atmaina vis tiek nepaplis po pasaulį.

„Galima ir reikia imtis tokių priemonių. Galbūt tai šiek tiek pristabdys, bet virusas jau yra ten, iš kur žmonės parkeliavo, kur ši mutacija jau yra nustatyta. Kadangi kelionės iki šiol vyksta, yra tik laiko klausimas, kada jis išplis visur.

REKLAMA
REKLAMA

Aišku, turbūt, tai šiek tiek pristabdytų plitimą. Priklausomai nuo to, kiek yra paskiepytų žmonių, kaip šalyse sekasi bendrai valdyti pandemiją, priklausys, kaip greitai jis ten išplis. Manyčiau, kad, ko gero, jis jau yra atkeliavęs į Europą“, – teigia A. Veryga.

Portalas tv3.lt primena, kad penktadienį pavakare buvo pranešta apie Europoje nustatytą pirmąjį naujosios atmainos atvejį. Užsikrėtė į Egiptą kelevęs žmogus.

Pasak mokslininko G. Dudo, kol kas mažai tikėtina, kad naujoji atmaina jau yra Lietuvoje. Tačiau iš kitos pusės – apie atmaina sužinojome visai neseniai, o peržiūrėti dabar atliktus PGR tyrimus operatyviai neišeitų. G. Dudas aiškina, kad atlikti sekoskaitos tyrimus užtrunka apie dvi savaites.

Mokslininkas pasakoja, kad atliekant tyrimus paprastai yra ieškoma trijų viruso genų. Jeigu randami visi trys ar bent vienas, daroma išvada, kad virusas žmogaus organizme rastas.

„Šiai atmainai, kaip ir alfa, naudojant tam tikrą PGR rinkinį, vienas iš tų genų iškrenta. Viruso genomo vieta neatitinka vieno pradmens, tos vietos negalime padauginti, reiškia, dingsta signalas“, – sako G. Dudas.

REKLAMA
REKLAMA

G. Dudo teigimu, būtų galima pradėti naudoti delta atmainai rasti skirtus testus. Jei testas parodytų, kad nustatyta ne delta atmaina, būtų galima įtarti, jog aptikta naujoji atmaina.

Pasak G. Dudo, išskirti Pietų Afriką, kaip viruso kilmės regioną, nėra tikslu. Mokslininkas sako, kad Pietų Afrika tiesiog turi galimybę atlikti atmainos tyrimus ir apie tai pranešti.

„Pats faktas, kad ši atmaina taip pat aptikta Bodsvanoje ir Izraelyje, kur ji  lyg ir nustatyta keliautojui iš Malavio, automatiškai sufleruoja, kad paplitimas yra didesnis. Jeigu bus taikomi kelionių ribojimai, jie tikrai neturėtų apsiriboti Pietų Afrika. Gausis šalies stigmatizacija vien todėl, kad ji gerai atliko savo darbą su sekoskaita“, – sako G. Dudas.

Naujos atmainos – natūralus procesas

Profesorius primena, kad delta atmaina atsirado pernai metų gale, tačiau šiuo metu dominuoja. Vien delta variantui atsiradus, kaip sako S. Čaplinskas, susidurta praktiškai su nauja pandemija.

„Todėl mokslininkai ir pergyvena, imasi priemonių, kad šitas variantas neišplistų, nes galime vėl tarsi turėti dar vieną pandemiją. Jeigu vakcina nebus tokia efektyvi, prevencijos priemonės turės būti dar labiau sustiprintos“, – sako S. Čaplinskas.

REKLAMA
REKLAMA

ULAC vadovas pabrėžia, kad naujų atmainų atsiradimas yra natūralus gamtoje vykstantis veiksmas. Todėl kovai su jau esamomis ir naujomis COVID-19 atmainomis yra svarbi vakcinacija bei kitos prevencinės priemonės.

„Reikia kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusius žmones, kad jie izoliuotųsi ir patys to nežinodami neplatintų viruso kitiems. Iš kitos pusės, nemedicininėmis prevencijos priemonėmis reikia stengtis užkirsti kelią infekcinei viruso dozei patekti į neužsikrėtusio žmogaus kvėpavimo takus – atstumai, srautų reguliavimai, kaukės, nosies purškalai, patalpų vėdinimas, oro dezinfekcija, paviršių valymas, rankų higiena ir t.t.

Taip pat svarbu, kad būtų kuo mažiau žmonių, kurie neturi atsparumo. Ne tie, kurie gavo skiepo dozę ar gavo galimybių pasą, bet tie, kurie žino savo COVID-19 statusą ir žino, kiek pas juos yra imuninės apsaugos. Kada esi persirgęs arba pasiskiepijęs – imunitetas su laiku išblėsta. Tai buvo aišku nuo pradžios – imunitetas koronavirusams susiformuoja, bet su laiku išblėsta. Todėl žmonės, kurie gali, tegul seka savo imuninį statusą, atlieka antikūnų tyrimus, bet to visiškai nebūtina daryti tiems, kuriems praėjo keturi ar šeši mėnesiai. Jeigu tik yra galimybė, o Lietuvoje ji yra, vėl sustiprinti savo imuninę apsaugą“, – sako S. Čaplinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva imasi priemonių: keliautojams nustato griežtesnes sąlygas

Pietų Afrikos Respublikoje aptikus naują koronaviruso atmainą, visiems keliautojams atvykstantiems iš šios ir kaimyninių šalių reikės izoliuotis, atlikti du testus, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. 

„Atvykę asmenys iš šitų valstybių, nesvarbu, ar jie persirgę, vakcinuoti, ar visiškai neturintys imuniteto, jie turės atvykdami į Lietuvą turėti PGR testą. Jiems priklauso izoliacija ir PGR testai trečią ir septintą dieną“, – penktadienį žurnalistams sakė viceministrė.

Pasak jos, tą numatanti tvarka šiuo metu dar rengiama, tačiau ji turėtų įsigalioti vėliausiai pirmadienį.

„Izoliacija griežta, kontrolė taip pat bus griežta. (...) Mums nėra tikslinga stabdyti vienokių ar kitokių skrydžių, nes tiesioginių skrydžių į minėtas šalis neturime. Jei matome, kad atvyksta keliautojas iš tų šalių, nesvarbu per kur, (...) jam priklauso izoliacija“, – kalbėjo A. Bilotienė Motiejūnienė.

REKLAMA
REKLAMA

Viceministrės teigimu, 10 dienų izoliaciją susitrumpinti galės tik imunitetą turintys – paskiepyti ar persirgę – keliautojai, gavę du neigiamus testus.

Ši tvarka galios atvykstantiems iš Pietų Afrikos, Zimbabvės, Mozambiko, Lisoto, Botsvanos, Namibijos, Esvatinio.

Pasak jos, toks sprendimas priimtas, „kad apsidraustume ir žinotume situaciją“, nes ši atmaina yra nauja ir apie ją daug informacijos kol kas neturima.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų