Regina MUSNECKIENĖ
Kelmės specialioji mokykla ugdo ir lavina 78 specialiųjų poreikių vaikus. Mokinio krepšelis čia trigubai didesnis negu įprastoje ugdymo įstaigoje. Mokytojams prie atlyginimo mokamas priedas. Klasėse nuo 4 iki 12 vaikų.
Atsakomybės mažiau, nes mokymo lygis – žemesnis. Gal dėl to tai patraukli darbovietė direktoriaus žmonai, jo žentui ir žento motinai?
Giminės
Į redakciją kreipėsi vienos keturiolikmetės Kelmės specialiosios mokyklos mokinės mama Valentina Butkienė.
Anksčiau mokyklos tarybai priklausiusi moteris nepatenkinta savo dukros lavinimu.
Ji mano, kad problemos kyla dėl mokyklos kolektyvo darbo ir direktoriaus vadovavimo stiliaus.
Esą kai kurie darbuotojai nepagrįstai užsipuolami, remiantis apkalbomis. Mikroklimatui turi įtakos ir tai, kad mokykloje dirba net keletas direktoriaus šeimos narių.
Logopedė direktoriaus žmona Rūta Veineikienė, turinti darbą ir ligoninėje.
Ketvirtį kompiuterių inžinieriaus etato turi Veineikių žentas Laimonas Vasiliauskas, kurio pagrindinė darbovietė – Policijos komisariatas.
Naktine aukle 0,8 etato įdarbinta jo mama Anelė Vasiliauskienė.
Kelmės specialiosios mokyklos direktorius Kęstutis Veineikis neneigė, jog paminėti žmonės mokykloje dirba. Bet giminystės nepripažino. Esą jo žmona ir duktė yra jo šeima. O žentas ir jo mama nėra jo giminės.
Be to, negerai būtų tik tuo atveju, jeigu giminaičiai dirbtų buhalterijoje, maisto sandėlyje, virėjais ar kitus su materialinėmis vertybėmis susijusius darbus.
Švietimo skyriaus vedėjas Saulius Michailovas kol kas nesiryžo vertinti susiklosčiusios situacijos. Norėjo detaliau išsiaiškinti, tik lakoniškai pakomentavo: „Jeigu taip yra, tai negerai.“
Nėščios specialiųjų poreikių mergaitės
V. Butkienė reiškė susirūpinimą ir dėl nėščių mergaičių Specialiojoje mokykloje.
Jos žiniomis, per pastaruosius dvejus metus kūdikių laukėsi trys specialiųjų poreikių mergaitės, šios mokyklos mokinės.
“ O jeigu jos nesveikų vaikų prisigimdys? Ir apskritai, kaip juos užaugins, kad pačias prižiūrėti reikia? Gal per dažnai išleidžiamos į miestą, kad taip atsitinka?“
Mokyklos tarybos pirmininkė specialioji pedagogė Ona Sakalauskienė neslėpė – būta tokių atvejų.
Prieš porą metų viena mokinė pagimdė kūdikį. Tačiau kūdikio tėvas – ne mokyklos mokinys. Vyriškis iš to paties kaimo, kur gyvena mergaitė. Vadinasi, geriau prižiūrėti turėjo tėvai.
Prieš Kalėdas pagimdė dar viena Specialiosios mokyklos mokinė. Jos kūdikio tėvas – tos pačios Specialiosios mokyklos mokinys.
Jis kartu su mergaite važiuodavo į jos tėvų namus. Pora draugavo.
Šiuo metu laukiasi dar viena mokinė. Ji taip pat draugauja su Specialiosios mokyklos mokiniu.
„Draugystės neuždrausi, – sakė O. Sakalauskienė. – Mokyklos bendrabutis nėra kalėjimas, iš kurio niekas negalėtų išeiti. Tarp kitko, ir kitos mergaitės iš Vijurkų globos namų svajoja tapti nėščios. Jos pavydi savo bendramokslei. Vadinasi, suvokia, kas su jomis atsitinka. Apie tai kalbama ir per lytinio švietimo pamokas.“
Dukra mokykloje praleidžia per mažai laiko
V. Butkienė kelia ir mokinių vežiojimo į mokyklą problemas. Autobusėliu keliauja specialiųjų poreikių vaikai. Todėl juos paruošti ir įlaipinti į autobusėlį prireikia daugiau laiko negu sveikiems.
Kiekvienas vaikas paimamas iš namų. Labai tikslaus laiko, kada autobusiukas įriedės į kiemą, neįmanoma nustatyti.
Tėvai norėtų, kad vaikus lydintis asmuo arba vairuotojas paskambintų, jog atvažiuoja, bent prieš kelias minutes, kad vaiką spėtų aprengti ir išvesti į lauką.
Tačiau darbuotojai nenori kasdien skambinėti iš savo telefonų, o mokykla telefonų jiems neduoda.
Sausio mėnesį vaikai į mokyklą buvo vežiojami autobusėliu be saugos diržų. Vieną dieną V. Butkienės dukra grįžo iš mokyklos su mėlyne ant veido. Mama įtaria, kad mėlynė atsirado važiuojant autobusu be saugos diržo.
Tik po to, kai moteris parašė skundą, saugos diržai autobuse buvo įtaisyti.
„Aš suprantu, kad mokykloje mano dukros neišmokys skaityti ir rašyti, bet noriu matyti įstatymą, kuriuo remiantis mažinamas mano dukros buvimo laikas mokykloje“, – teiraujasi V. Butkienė.
Visišką negalią turinti jos dukra iš namų paimama pusę dešimtos rytą, o 14 valandą 20 minučių jau parvežama.
Atmetus laiką kelionei pirmyn ir atgal, mergaitė mokykloje neišbūna nė keturių valandų. Ar gali per tiek laiko įvykti penkios pamokos su pertraukomis?
Motina norėtų, kad dukra bent šešias valandas pabūtų mokykloje.
„Ir mes, tėvai, juk ne geležiniai. Norisi pailsėti, skirti laiko sau ar bent normaliai išsimiegoti.“ Be to, moters manymu, nukenčia ir dukros lavinimas.
Maršrutai peržiūrėti
Tik po to, kai V. Butkienė parašė skundus rajono Savivaldybei ir kitoms institucijoms, gavo mero atsakymą, kad maršrutai peržiūrėti.
Mokyklos direktorius K. Veineikis redakcijai tvirtino seniai rajono Savivaldybės prašęs antro autobusėlio.
Neįgalius vaikus tenka susivežti iš viso rajono. Iš 78 mokinių tik apie pusė gyvena bendrabutyje. Bet ir juos pirmadienį tenka parsivežti į mokyklą, penktadienį parvežti namo.
Kiti vežiojami kasdien. Tenka važiuoti Kražių, Tytuvėnų, Užvenčio kryptimis ir dar paimti vaikus iš miesto. Maža to, reikėjo suderinti ir visų tėvų interesus.
Pavyzdžiui, Mockaičiuose gyvenančio berniuko mama norėdavo, kad jos vaikas būtų parvežtas kuo anksčiau. O V. Butkienė, kurios dukra vežama ta pačia kryptimi, norėjo, kad dukra ilgiau pabūtų mokykloje.
Tik po to, kai gruodžio mėnesį mokyklos geltonasis autobusiukas pateko į avariją, Savivaldybė pagaliau skyrė dar vieną autobusą. Jis iš tiesų buvo be saugos diržų.
Dabar saugos diržai įtaisyti. Suremontuotas ir avariją patyręs autobusiukas.
„Dviem autobusais vaikus atsivežti ir parvežti patogiau, – redakcijai tvirtino direktorius. – Pakoregavome maršrutus. V. Butkienės dukra iš mokyklos bus išvežama tik 16 valandą. O dėl telefonų, ir aš naudojuosi asmeniniu telefonu. Vairuotojas arba mokinius lydintis asmuo tėvams neturi skambinti. Telefonu gali duoti tik ženklą, kad tuoj bus kieme.“
