Legendiniam krepšininkui, olimpiniam čempionui Šarūnui Marčiulioniui labiausiai skauda ne dėl Lietuvos valdžios politikos, kylančių kainų, chaoso mokesčių sistemoje, o dėl išsivaikščiojančios po kitas valstybes tautos, kurią Vyriausybė tik skatina emigruoti. „Respublika“ paprašė krepšinio žvaigždės išsakyti savo mintis apie valstybę ir jos būseną, kurios šiuo metu Š.Marčiulionį labiausiai jaudina. „Apsisprendimas emigruoti subręsta tik tuomet, kai žmogus jau visiškai nepasitiki savo šalimi, aplinka, visuomene. Kai žmogus pamato, kad jau nebegali išgyventi, jis pasirenka skaudų, bet paprastą sprendimą – išvažiuoti. Be Lietuvos, toks kraupiai didelis procesas vyksta turbūt tik Rumunijoje. Dabar Lietuvos Vyriausybė iššvaisto krūvas pinigų emigrantų viliojimo programoms, bet nesuvokia, kad išvykti lietuvius savaime verčia visa aplinka. Iš tribūnos galima kalbėti daug ir bet ką. Bet galiojantys darbo, mokesčių įstatymai, esamos verslo išlaidos, energetikos šaltinių kainos tik padeda mažinti mūsų tautą“, – sako Š.Marčiulionis. RESPUBLIKA
„Lietuvos remiamas Europos humanitarinis universitetas yra antibaltarusiškas ir antidemokratiškas. Jis padeda rusifikuoti Baltarusiją“, – išrėžė garsus baltarusių veikėjas Stanislavas Šuškevičius. Neseniai Vilniuje lankęsis buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas 77 metų S.Šuškevičius – vienas Europos humanitarinio universiteto sumanytojų ir steigėjų. Šis baltarusių opozicijos veikėjas dėkingas Lietuvai, kad ji priglaudė iš Minsko išguitą universitetą, tačiau negali suprasti, kam Vilniuje mokyti baltarusius rusų kalba. „Vilniuje esantis universitetas dabar iš esmės rengia rusifikuotus kadrus ir vykdo tą pačią politiką kaip Rusija Baltarusijos atžvilgiu. Šį universitetą baigę žmonės nemoka baltarusiškai arba moka šią kalbą nepakankamai gerai“, – aiškino S.Šuškevičius, kalbėdamasis su „Lietuvos rytu“. „Baltarusija šiuo metu gyvena priverstinės rusifikacijos sąlygomis, šis laikotarpis trunka nuo 1794-ųjų. O Europos humanitarinis universitetas faktiškai padeda šiam procesui“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei sakė S.Šuškevičius. LIETUVOS RYTAS
Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta piliečių apklausa apie ES. Tačiau tik buvo klausinėjama, ko reikėtų siekti būnant ES, o ar esame patenkinti būdami joje, klerkai pasiteirauti pamiršo. „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys leido suprasti, kad aiškios formuluotės dėl ES priklausymo Užsienio reikalų ministerija nepageidavo: „Šiaip mes tą klausimą tradiciškai užduodavome kas mėnesį, jau kokį 10 metų. Bet kodėl dabar neįtraukta – geriau to klausti Užsienio reikalų ministerijos.“ VAKARO ŽINIOS
Prieš Europos Sąjungą ir už tautines vertybes. Tokiais principais rinkėjus mėgins vilioti apie atsikūrimą paskelbusi Tautininkų sąjunga. Seimo radikalų Gintaro Songailos ir Kazimiero Uokos vadovaujami tautininkai suvažiavimui pasirinko simbolinę datą – 1926-ųjų gruodžio 17 dienos perversmo, po kurio Lietuvoje įsivyravo autoritarinis tautininkų režimas, metines. Tautininkų sąjungos pirmininku tapęs G.Songaila tikino, kad tokia data pasirinkta „tyčia ir netyčia“ – esą jo vadovaujama politinė jėga nėra autoritarizmo šalininkė ir išpažįsta demokratijos vertybes. „Neromantizuojame prieškario epochos, bet ir nedemonizuojame jos“, – tvirtino G.Songaila. Kitų partijų politikai ar apžvalgininkai didelės sėkmės tautininkams būsimuose Seimo rinkimuose neprognozuoja, nors ir pripažįsta, kad jie gali pasinaudoti pastaruoju metu stiprėjančiomis radikaliomis ir antieuropietiškomis visuomenės nuostatomis. LIETUVOS RYTAS
Neįprasta juvelyrikos parodoje pamatyti kaugę juodos duonos. „Meno nišos“ svečiai, susirinkę į tradicinės parodos „Vienas gramas aukso“ atidarymą, pirmiausia ir suko prie tų dailiai į piramidę sukrautų kepaliukų. Pasirodo, tai – garsių vilniečių juvelyrų Solveigos ir Alfredo Krivičių išmonė. Užrašas skelbė: „Ekvivalentas. Pagal 2011 m. gruodžio 12 d. kainas 1 g aukso lygus 28,614 kg duonos“. S.Krivičienė įsitikinusi, kad parodiniai darbai – tai visai kas kita nei brangūs blizgučiai turtingoms ponioms, užtikrinantys amato meistrams duoną kasdieninę. Tai, ką kuri parodai, neturi būti parduodama. RESPUBLIKA
Jauna dirigentė Mirga Gražinytė sužibėjo pasauline operos premjera Heidelbergo teatre Vokietijoje. „Pasijutau kaip karalienė – galėjau įgyvendinti visas savo idėjas: niekas nenurodinėjo, kaip turėčiau dirbti. Sudėtingoje vokiečių teatro sistemoje tokios progos retos“, – džiaugėsi 25 metų M.Gražinytė, pristačiusi savo pirmą savarankišką darbą Heidelbergo teatre. Šį vakarą ji jau penktą kartą diriguos specialiai šiam teatrui meksikietės kompozitorės Marcelos Rodriguez sukurtą operą „Fridos laiškai“ („La Cartas de Frida“) apie žymiąją Meksikos tapytoją Fridą Kahlo. Šios operos pasaulinė premjera įvyko spalio pabaigoje Heidelbergo pilyje. Pirmą kartą dirigavimo skonį Mirga išbandė dar būdama Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos moksleivė. Ji talkino Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro dirigentams koncertuose „Visai šeimai“. O studijuodama užsienyje lietuvė koncertavo su Bonos Beethoveno, Vidurio Vokietijos radijo simfoniniu, Vakarų Vestfalijos filharmonijos orkestrais. LIETUVOS RYTAS
Šeštadienį sausakimšoje Klaipėdos etnokultūros centro salėje vyko jaukus adventinis vakaras, kurio metu auksaspalvis pasaulio simbolis – šiaudinis sodas, suvertas klaipėdiečių rankomis, buvo perduotas uostamiestyje statomam šv. Pranciškaus onkologijos centrui. Klaipėdos etnokultūros centro iniciatyva apie 100 klaipėdiečių šiemet dalyvavo akcijoje „Augink sodą“, kurios metu sukurtas įspūdingo dydžio šiaudinis sodas. Šiam kūrybiniam procesui vadovavusi tautodailininkė M. Macijauskienė džiaugėsi, jog klaipėdiečiams „užauginti“ sodą puikiai sekėsi, o rezultatas džiugina ne tik akį, bet ir širdį. Susirinkusius sužavėjo naujoji Etnokultūros centro folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ programa „Ir pasidarė dideli dyvai“. Žiūrovai išvydo senųjų advento apeigų interpretacijas, išgirdo šiam metų laikui skirtų dainų – leliumų – giedojimą, pasaulio sukūrimo mitus. VAKARŲ EKSPRESAS
Viena Kalėdų eglė šiemet Kaune atrodo labai neįprastai – ant jos šakų moksleiviai užkabino apie septyniasdešimt jų pačių iš atšvaitų pagamintų papuošalų. Žaliaskarę puošė pusšimtis vaikų. Vaikai pagamino daugiau kaip 300 papuošalų. Iš jų atrinkta 70, kuriais papuošta šalia Kauno viešosios policijos pastato Chemijos prospekte pastatyta eglė. „Kurdami papuošalus vaikai geriau supranta, kokie svarbūs atšvaitai yra visiems eismo dalyviams“, – įsitikinusi Kauno policijos atstovė Gražina Lekavičienė. LIETUVOS RYTAS
Politikams kilusios abejonės dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovo kompetencijos – ne paskutinė nemaloni žinia Žydrūnui Plytnikui praėjusią savaitę. Irena Sakalauskienė, neteisėtai iš VPT direktoriaus pavaduotojos pareigų atleistos ir kūdikio besilaukiančios Eglės Sakalauskaitės motina, atviru laišku kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, Ž.Plytniko veiksmus įvardydama genocidu. Tuo tarpu Vilniaus apygardos prokurorai sprendžia dėl galimo šmeižto pradėti ikiteisminį tyrimą. Jame įtariamuoju taptų Ž.Plytnikas. Kas turėtų atsitikti, kad į kovą už savo vaiką stotų ir Seimo pirmininkės I.Degutienės užtarimo prašytų motina? Greičiausiai tai turėtų būti neeilinis įvykis, dėl kurio motinai iš skausmo plyšta širdis. I.Sakalauskienė laiške Seimo pirmininkei būtent tai ir pripažįsta. „Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Ž.Plytnikas, peržengdamas ne tik kompetencijos, bet ir visus moralinius bei dorovinius principus, vykdo genocidinį susidorojimą su mano dukra ir dar negimusiu anūku“, – laiške teigia I.Sakalauskienė. RESPUBLIKA
Vakar, dar prieš 12 valandą, prie Kedžių ir Venckų namų Garliavoje vėl būriavosi žmonės. Susirinkusieji laukė, kol pasirodys Vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologės. Jos turėjo bendrauti su mažąją Drąsiaus Kedžio dukrele, po to mergaitė turėjo būti vežama į susitikimą su mama. Nei psichologių, nei pačios L.Stankūnaitės susirinkusieji nesulaukė. Keliolikos žmonių grupelė po truputį didėjo, tačiau niekuo nepriminė vasarą vykusios šių dviejų namų apgulties. Tarp žmonių girdėjosi ne viena sąmokslo teorija, o pasirodžius policijos ekipažui buvo kilęs šurmulys, tačiau policijos pareigūnai pasistatė automobilį atokiau ir stebėjo D.Kedžio šalininkus. Po neįvykusių pasimatymų L.Stankūnaitė pareiškė, kad dukrą atvežti atsisakė Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė. KAUNO DIENA
