Kokia situacija yra šiandieną ir ar nesugrius mūsų „Sodros“ sistema, kalbame su „Sodros“ direktore Julita Varanauskiene.
Vos tik prasidėjo karantinas, pasipylė pranešimai, kad žmonės atleidinėjami iš darbo. Vienur – 10 proc., kitur – 20 proc. Kokie dabar yra skaičiai, kiek jūs turite duomenų, kiek žmonių yra atleista iš darbo?
Mes vertinam šiek tiek kitaip. Mes lyginame per dieną gautus pranešimus apie atleidimus ir tą pačią dieną gautus pranešimus apie priėmimus ir skaičiuojame skirtumą. Ar buvo daugiau atleista, negu priimta, ar buvo daugiau priimta, negu atleista. Tai nuo karantino pradžios praktiškai šešias savaites tęsiasi ta tendencija, kad atleidimų skaičius viršijo priėmimų ir buvo net pasiektas suminis skaičius – 14 tūkstančių žmonių.
Bet paskutinę savaitę apsivertė tendencija ir priėmimų skaičius viršija atleidimų, ir jeigu skaičiuosim suminį poveikį nuo karantino, tai yra apie 11 tūkstančių žmonių daugiau atleista negu priimta. Jeigu žiūrėsim iš kitos pusės, dar yra vienas rodiklis – nedarbo išmokos, tai yra socialinio draudimo išmokos žmogui, praradusiam darbą. Tai mes kol kas didelio šuolio nedarbo išmokų gavėjų skaičiaus nepastebime.
Bet tai yra natūralu todėl, kad čia yra tam tikras suvėlinimas – tie žmonės, kurie buvo atleisti iš darbo kovo pabaigoje, balandžio pradžioje, jiems išmokos bus mokamos tik gegužės mėnesį. Ir preliminariais vertinimais tai matome, kad balandį, palyginti su kovu, nedarbo išmokų gavėjų skaičius išaugo 5 tūkstančiais, tai yra, kad jau gegužę mes turėsim išmokėti nedarbo išmokas iš viso 75 tūkstančiams.
Galbūt yra tokie skaičiai, kuriose srityse padaugėjo žmonių, atleidžiamų iš darbo?
Jeigu tas pirmas penkias savaites, tai labiausiai buvo matyti atleidimai įmonėse, kurios priklauso ekonomikos veiklos sektoriams, kurie susiję sus suvaržymais dėl karantino. Tai ir prekyba, maitinimo paslaugos: parduotuvės, restoranai, visa tai, kas turėjo būti uždaryta.
Dabar, paskutinės savaitės duomenimis, į save atkreipia dėmesį tai, kad daugiau yra priėmimų negu atleidimų, ir kyla toks natūralus klausimas, arba hipotezė – tai galbūt šitie žmonės, kurie buvo atleisti, ir sugrįžta į savo darbus? Deja, to pasakyti dar negalime, vienoj vietoj – maitinimo paslaugų teikimas lauke – gatvės pardavėjai, tai jų padaugėjo, ką būtų galima susieti su karantinu, o daugiau tai yra sezoniniai darbininkai.
Visai neseniai Valstybės kontrolė atliko Lietuvos stabilumo, 2020 metų programos vertinimą. Ką jums tai reikštų?
Mums aukštas nedarbo lygis reiškia ne tik didesnes išlaidas nedarbui, bet ir sumažėjusias įplaukas į „Sodrą“. Kai žmogus nedirba, negauna algos, nuo jo algos nemoka socialinio draudimo įmokų ir mes nesurenkame tuo metu įmokų. Tai vadinkim, nedarbas „Sodrai“ turi dvigubą poveikį. Ir per išlaidas, ir per pajamas.
Ir mes taip pat atlikome tam tikrus prognozavimus apie tai, kaip paveiks fondo finansus šitas karantinas, atsižvelgdami į prielaidas, kur nedarbo lygis dar didesnis negu pagal Valstybės kontrolės tyrimą. Tai matome, kad nuo dabar prasidėjo jau praeitą mėnesį ta tendencija, kad mūsų išlaidos yra didesnės negu einamosios įplaukos arba einamosios pajamos. Ir mes jau pateikėme dokumentus, kad kreiptumėmės į Vyriausybę, kad leistų naudoti „Sodros“ anksčiau sukauptą rezervą.
Tai yra, mes pora metų iš eilės turėjome laikotarpį, kai įmokos buvo didesnės negu išmokos ir kaupėsi pinigai rezervo sąskaitoje, ir dabar remiantis tokiu, sakyčiau, vidutiniu scenarijumi, ne pačiu optimistiškiausiu, ir ne pačiu pesimistiškiausiu, tai mes tą rezervą šiemet turėtume ir išnaudoti. Tam, kad galėtumėm vykdyt įsipareigojimus savo apdraustiesiems, tai yra tiems, kam priklauso socialinio draudimo išmokos, kad jos būtų išmokėtos laiku ir išmokėtos atitinkamo dydžio.
Bet ar neatsitiks taip, kad tų pinigų neužteks? Ką mes girdim iš finansų ministro žiūrint į tuos kelis mėnesius – kad mokesčių surinkta reikšmingai mažiau? Ar nebus taip, kad į bendrą katilą mažiau, tada ir jums mažiau, ir tada žiūrim, kokia situacija?
Na, iš tikrųjų turime ir įstatymuose numatytų tam tikrų saugiklių, tai yra, kad jeigu jau taip atsitiktų, kad nebeužtektų to rezervo, tai tokiu atveju pinigai turėtų būti asignuojami „Sodrai“ iš valstybės biudžeto. O valstybė, kaip žinia, dabar priiminėja sprendimus skolintis. Vadinkim, dalies finansų, kurie skirti kovai su karantinu, tikriausiai būtų reikalinga numatyti ir einamiesiems įsipareigojimams.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.
