REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskutiniu metu tiek viešojoje erdvėje, tiek realybėje matomas neapykantos skleidimas LGBT bendruomenei nėra neįprastas. Sociologai pasakoja, kad lietuviams visais laikais buvo sunku pripažinti kitas etnines grupes, religijas ir seksualinės pažiūras. Anot jų, aktyvesnį neapykantos ir savo įsitikinimų parodymą viešai paskatino pandemija, tačiau ji tikrai nėra dėl visko kalta.

Paskutiniu metu tiek viešojoje erdvėje, tiek realybėje matomas neapykantos skleidimas LGBT bendruomenei nėra neįprastas. Sociologai pasakoja, kad lietuviams visais laikais buvo sunku pripažinti kitas etnines grupes, religijas ir seksualinės pažiūras. Anot jų, aktyvesnį neapykantos ir savo įsitikinimų parodymą viešai paskatino pandemija, tačiau ji tikrai nėra dėl visko kalta.

REKLAMA

Praėjusį mėnesį Vilniaus centre gyvavusią vaivorykštės spalvomis nuspalvintą pėsčiųjų perėją savivaldybė nusprendė atnaujinti. Gyventojams ir miesto svečiams nespėjus ja pasidžiaugti, pirmadienį keturi piliečiai ją perdažė juoda spalva.

Šiais metais Vilniuje taip pat buvo uždažyta LGBT vėliava požeminėje perėjoje ir vaivorykštės spalvos suoliukas Rotušės aikštėje.

REKLAMA
REKLAMA

Sociologu tikinimu, nei pati perėja, nei suoliukas nesukelia kažkokio priešiškumo kito tipo partnerystės ar seksualumo atžvilgiu, todėl toks viešas nuomonės pareiškimas kelia įvairių klausimų.

REKLAMA

„Pats uždažymas parodo, kad tam tikra žmonių grupė, visuomenėje LGBT bendruomenei nemato vietos, jie juos eliminuoja. Ir čia tikrai nėra ta situacija, kai galime sakyti, kad tai normalu ir taip žmonės išreiškia savo nuomonę, nes šiuo atveju parodoma, kad kažkas yra nepageidaujamas.

Nuomonės reiškimas demokratinėje visuomenėje yra visiškai legalus dalykas, bet jis priimtinas tik tuomet, jei tai nėra nukreipta prieš kitas grupes“, – sako sociologė, profesorė Aušra Maslauskaitė.

Dėl visko kalta pandemija?

Dabar visuomenėje, anot sociologų, mes turime vis daugiau organizuotų akcijų, kurių tikslas – mobilizuoti konservatyvias žmonių grupes, visuomenėje nenorinčias matyti įvairovės. Ir būtent tas veiksnys ir paskatina aktyvesnį tokių veiksmų pasirodymą, kurie labai suaktyvėjo karantino laikotarpiu.

REKLAMA
REKLAMA

„Įdomu ir tai, kad susirasta viena žmonių grupė, šiuo atveju – LGBT ir visa ta susikaupusi neapykanta yra nukreipta prieš ją. Labai dirbtinai yra sukelta moralinė panika dėl šeimos ardymo, dėl šeimos griuvimo, nors ta šeima nei griūna, nei yra ardoma.

Ir šiuo pretekstu mėginama nutildyti LGBT žmones užmetant juos už paraštės ribų“, – pasakoja sociologas Artūras Tereškinas.

Žemas tolerancijos lygis

Sociologai išskiria, kad Lietuvoje yra žemas tolerancijos lygis kitoms etninėms žmonių grupėms, religijoms ir tai rodo dauguma vykdytų apklausų bei tyrimų. Taip pat jis pasireiškia per savižudybių, nusikaltimų, prievartos artimoje aplinkoje rodiklius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Prieš keletą metų daryta apklausa parodė, kad daug mažiau žmonių įsikištų į konfliktą gatvėje, jeigu matytų, kad homoseksualus asmuo yra mušamas ir tai rodo, kad žmonės neturi užuojautos LGBT žmonėms“, – pabrėžia A. Tereškinas.

Jam antrina ir A. Maslauskaitė: „Mes labai dažnai mėgstame apie save kalbėti kaip apie labai tolerantiškus. Ir mes prisimename istorinę praeitį, dažnai nukeliaujame iki LDK laikų ir sakome, kad esame tolerantiški. Bet tas tolerantiškumas, anot viešosios nuomonės apklausų, rodo, kad lietuviai nėra tolerantiški kitoms etninėms grupėms, kitoms religijoms“.

Žmonėms svarbu būti matomiems 

Žmonėms labai svarbu būti viešiems, matomiems ir pripažintiems. A. Tereškinas išskiria, kad viešas pripažinimas yra svarbus kiekvienam, todėl dauguma pilietinių teisių judėjimų ir pabrėžia tą matomumo ir viešumo aspektą.

REKLAMA

„Žmonės nori, kad jų problemos būtų pripažintos ir jie patys turi būti pripažinti kaip tos visuomenės nariai. Dėl to ir vyksta tos nuolatinės varžybos“, – sako jis.

„Jos ypač paryškėjo, kai tam tikra dalis visuomenės, t.y., kovojantys už tradicinę šeimą, nori tam tikrą žmonių grupę padaryti visiškai nematoma. Ir tos varžybos dėl vaivorykštės ir tie vėliavų uždažymai yra simbolis, kad norima paslėpti tuos žmones – tokiu būdu lengviau su jais susidoroti“, – priduria sociologas.

Šiųmetiniai veiksmai ir neapykantos išraiškos prieš LGBT bendruomenę nėra pirmosios – 2018 m. buvo padegtas Lietuvos gėjų lygos biuras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų