Smūgis „Agurkinių“ lyderio Velečkos žmonai: dėl vyro nuodėmių atima automobilį

Už grotų dienas leidžiančio „Agurkinių“ lyderio Sauliaus Velečkos žmoną Mariną Bui-Velečkienę pasiekė nemalonios žinios. Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai patvirtino, kad antstolis pagrįstai areštavo jos įsigytą visureigį BMW.

36

Garsi moteris nesėkmingai bandė įrodyti, kad automobilį įsigijo asmeninės nuosavybės teisėmis. M. Bui-Velečkienė teismui aiškino, kad prie automobilio įsigijimo prisidėjo ne jos sutuoktinis, o tėvas, kuris dar 2016 m. dukrai padovanojo 100 tūkst. eurų.

Nuo turto arešto neapsaugojo ir tarp S. Velečkos bei jo žmonos 2020-ųjų liepą sudaryta povedybinė sutartis. Mat BMW automobilis buvo įsigytas gerokai anksčiau – 2017 metais.

(36 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Kriminalinė intriga: ar „agurkiniai“ sulauks griežtesnių bausmių bei praras milijonus?

Sutuoktinio „skolos“

Išsaugoti transporto priemonės nepadėjo ir paties S. Velečkos prašymai tenkinti sutuoktinės skundą. Jis nurodė, kad prie transporto priemonės įsigijimo savo lėšomis neprisidėjo.

„Transporto priemonė neįgyta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Neturėjau intereso įsigyti automobilį, kadangi atlieku bausmę laisvės atėmimo vietoje. Sutuoktinė automobilį pirko išimtinai savo poreikių tenkinimui“, – teismui aiškino S. Velečka.

Savo ruožtu antstolis Saulius Mulevičius teisme tvirtino, kad automobilis įgytas santuokos metu, todėl jam taikytinas Civiliniame kodekse nurodytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtinis režimas.

Automobilio areštas buvo būtinas siekiant bent iš dalies padengti iš S. Velečkos nukentėjusiajai priteistą 20 tūkst. eurų neturtinę žalą. „Agurkinių“ lyderis dėl nusikalstamų veikų nuteistas 17,5 metų įkalinimo bausme.

Nevedė bendro ūkio

M. Bui-Velečkienė teisme pasakojo, kad jos tėvas dovanojimo sutarties pagrindu 2016 m. balandį padovanojo jai 100 tūkst. eurų. Ji už dovanotus pinigus 2017 m. liepą įsigijo automobilį, kurį įregistravo savo vardu.

Per visą laiką moteris kito didelės vertės turto neįgijo. Anot moters, jos ir S. Velečkos santuoka įregistruota Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Tiesa, sutuoktiniai nuo bendro ūkio faktiškai neveda dėl to, kad S. Velečka dar nuo 2011 m. atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje.

REKLAMA

„Transporto priemonės įsigijimo metu mano sutuoktinis pajamų negaudavo. Transporto priemonė yra mano asmeninė nuosavybė, todėl antstolis transporto priemonei areštą taikė nepagrįstai“, – teisme pasakojo buvusi „pupytė“.

Moteris piktinosi, kad teismas formaliai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias asmeninę sutuoktinio nuosavybę, netinkamai įvertino jos pateiktus įrodymus: „Tai, kad transporto priemonė įgyta dar iki vedybų sutarties sudarymo, savaime nereiškia, kad automobilis negali būti laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe.“

Garsi moteris pasakojo, kad visos sumos transporto priemonei įsigyti jai nereikėjo. Transporto priemonė pirkta iš JAV, jai buvo reikalingas remontas. Automobilio kaina siekė 3 tūkst. eurų.

„Tai, kad nuo dovanojimo sutarties ir transporto priemonės įsigijimo praėjo daugiau kaip metai savaime negali reikšti, jog transporto priemonė negalėjo būti įgyta iš dovanotų lėšų, ar kad automobilis neįgytas kaip asmeninė nuosavybė“, – teisme aiškino M. Bui-Velečkienės advokatė.

Pabaigai pridurta, kad tiek antstolis, tiek ir teismas nevertino sutuoktinių faktinio atskiro gyvenimo, gyvenimo sąlygų, poreikių, ketinimų ir lūkesčių. Anot M. Bui-Velečkienė, ji aiškiai išreiškė valią transporto priemonę įgyti savo asmeninėms reikmėms.

Priešinga antstolio pozicija

Antstolis S. Mulevičius teismui teigė, kad areštą skolininko S. Velečkos sutuoktinės vardu įregistruotai transporto priemonei taikė, nes automobilis įgytas santuokos metu:

„Todėl jam taikytinas Civiliniame kodekse nurodytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtinis režimas. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn.

Jeigu tokia valia nebuvo išreikšta ir kyla ginčas dėl nuosavybės teisių į turtą, galioja prezumpcija, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių arba vieno iš jų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.“

REKLAMA

Anot antstolio, vykdymo procese nepateikta rašytinių įrodymų, kurie parodytų aiškiai išreikštą sutuoktinio valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad 2016 m. balandį sudarytoje 100 tūkst. eurų dovanojimo sutartyje nenurodytas dovanojimo tikslas. Nepateikta įrodymų, kad minėtais pinigais ir buvo atsiskaityta už transporto priemonę. Automobilis buvo įsigytas praėjus daugiau kaip metams po lėšų dovanojimo.

„Iš grynųjų pinigų dovanojimo sutarties nėra galimybės nustatyti, kad transporto priemonės įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta skolininko sutuoktinės valia įsigyti transporto priemonę asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Nepateikta duomenų, kad transporto priemonė pagal pobūdį galėtų būti priskiriama asmeninei nuosavybei“, – aiškino S. Mulevičius.

Tiek Vilniaus miesto apylinkės, tiek Vilniaus apygardos teismai sutiko su antstolio argumentais ir pripažino, kad jis pagrįstai taikė areštą M. Bui-Velečkienės naudojamam automobiliui.

Sugriežtino bausmes

Naujienų portalas tv3.lt 2020-ųjų balandį rašė, kad Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino baudžiamąją atsakomybę „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariams.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. priimtą nuosprendį byloje, kurioje sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais buvo kaltinta dvylika asmenų, tarp jų ir nusikalstamo susivienijimo lyderis S. Velečka.

Šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikla buvo susijusi su disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų bei šių medžiagų kontrabanda. Taip pat keli asmenys buvo kaltinti dėl nužudymo bei rengimosi nužudyti.

Lietuvos apeliacinis teismas, naujai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad šeši iš septynių Klaipėdos apygardos teismo išteisintų asmenų vis dėlto dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, ir pripažino juos kaltais bei paskyrė laisvės atėmimo bausmes nuo 8 metų iki 12 metų ir 6 mėnesių.

REKLAMA

„Priešingai nei konstatavo apygardos teismas, byloje yra pakankamai įrodymų, kad šie asmenys dalyvavo grupuotės veikloje“, – teigia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, surašiusi net 399 lapų nuosprendį.

Apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai buvo nepagrįstai išteisinti dėl kelių kitų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir dėl šios dalies taip pat priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Pripažinęs nuteistuosius kaltais dėl nusikaltimų, dėl kurių jie buvo nepagrįstai išteisinti, taip pat už kitas nusikalstamas veikas didžiajai daliai nuteistųjų nusprendęs skirti griežtesnes bausmes, nei buvo paskyręs apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas nuteistiesiems atitinkamai paskyrė ir griežtesnes galutines subendrintas bausmes.

Trims nuteistiesiems vietoj laisvės atėmimo bausmių, kurių vykdymas buvo atidėtas, paskirtos realios 9 ir 10 metų laisvės atėmimo bausmės, kitiems nuteistiesiems bausmės sugriežtintos nuo vienų iki ketverių metų bei keliems iš jų dalį paskirtos bausmės teks atlikti kalėjime.

Išnagrinėjus apeliacinius skundus taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamo susivienijimo lyderį S. Velečką nepagrįstai buvo išteisinęs dėl verslininko Vidmanto Sadausko nužudymo organizavimo bei dėl kito verslininko laisvės atėmimo ir jam priklausančio turto pagrobimo. Lietuvos apeliacinis teismas padarė priešingą išvadą ir S. Velečką pripažino kaltu dėl minėtų nusikaltimų padarymo. S. Velečkai apygardos teismo skirta galutinė subendrinta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 17 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, papildomai nustatant, kad nuteistasis 4 metus turės atlikti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Apeliacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad per kone dešimtmetį trukusią nusikalstamo susivienijimo veiklą nuteistieji iš nusikalstamų veikų neabejotinai įgijo neteisėtų piniginių lėšų, kurios nors ir nebuvo faktiškai rastos pas nuteistuosius, yra konfiskuotinas turtas, nusprendė iš penkių nuteistųjų išieškoti daugiau nei 5 milijonus eurų (konkrečiai iš grupuotės lyderio S. Velečkos – 1 054 104 eurus). Taip pat buvo nuspręsta tam tikriems daiktams (laikrodžiams, papuošalams, gryniesiems pinigams, sklypui) pritaikytą konfiskavimą panaikinti, nenustačius, kad šis turtas buvo nusikalstamos veikos rezultatas.

REKLAMA

Pažymėtina, kad prie agurkinių nusikalstamo susivienijimo bylos Lietuvos apeliaciniame teisme buvo prijungta kita byla, kurioje Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu kaltinamasis R. G. buvo išteisintas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, jas atgabenant minėtam nusikalstamam susivienijimui. Dėl šio nuosprendžio Lietuvos apeliacinis teismas taip pat priėmė priešingą sprendimą nei pirmosios instancijos teismas, t. y. asmenį pripažino kaltu dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jam paskyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl šios baudžiamosios bylos dalies vienas iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos narių – Civilinių bylų skyriaus teisėjas – pareiškė atskirąją nuomonę.

Galutinės bausmės

S. Velečkai (nusikalstamo susivienijimo lyderiui) 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 17 metų ir 6 mėnesių, iš kurių 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Išieškotina konfiskuotino turto vertė 1 054 104 Eur.

Audriui Petkauskui 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 16 metų ir 4 mėnesių, iš jų 3 (trejus) metus laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Išieškotina konfiskuotino turto vertė 1  045 849 Eur.

Dariui Petkauskui 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 16 metų ir 10 mėnesių, iš kurių 3 (trejus) metus laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Išieškotina konfiskuotino turto vertė 886 414 Eur (taip pat jau konfiskuotas butas).

Norbertui Tučkui 13 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 15 metų ir 4 mėnesių, iš kurių 3 (trejus) metus laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Išieškotina konfiskuotino turto vertė 1 054 104 Eur.

REKLAMA

Tadui Petrošiui 13 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 15 metų ir 4 mėnesių, iš kurių 3 (trejus) metus laisvės atėmimo bausmės paskirta atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Išieškotina konfiskuotino turto vertė 1 054 104 Eur.

Tadui Vieraičiui 11 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 12 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Redui Vilkauskui 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, sugriežtinta iki realiai vykdomos 10 metų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sauliui Vyšniauskui 12 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 12 metų ir 6 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Linui Perminui 4 metų laisvės atėmimo bausmė sugriežtinta iki 8 metų ir 8 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Gintautui Cegelskiui 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, sugriežtinta iki realiai vykdomos 9 metų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kęstučiui Liukaičiui 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, sugriežtinta iki realiai vykdomos 10 metų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. R. 12 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 8 metų ir 3 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Gaujos sutriuškinimas

Dar 2014 metais Lietuvos kriminalinės policijos biure (Biuras – čia ir toliau) buvo baigtas didelės apimties ikiteisminis tyrimas dėl Kauno apskrityje veikusio „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo padarytų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų.

Nuo 2009 metų Biure vis daugėjo kriminalinės žvalgybos informacijos apie Kauno mieste veikiančios „agurkinių“ organizuotos nusikalstamos grupuotės veiklą. Kriminalinės žvalgybos informacija gaunama iš viešo ir neviešo pobūdžio šaltinių, o taip pat iš užsienio šalių policijos partnerių, privertė susimąstyti, kad Kauno mieste susibūrė ir aktyviai veikia galinga, pavojinga, turinti savitus bruožus nusikalstama struktūra, su ryškiu lyderiu ir hierarchija.

REKLAMA

Kilo įtarimų, kad grupuotės nusikaltimai vykdomi ne tik įvairiuose Lietuvos regionuose, bet ir užsienio valstybėse – Rusijoje, Ukrainoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje ir kt. Šių šalių teisėsaugos institucijos ir Europolas dažnai signalizuodavo Lietuvai apie lietuvių nusikalstamumo plėtrą bei pavojingumą visuomenei. Buvo įtariama, kad pagrindinė „agurkinių“ gaujos veikla buvo kontrabanda ir prekyba narkotikais.

Jau tyrimo pradžioje buvo nustatytas galimai šio nusikalstamo susivienijimo lyderis Saulius Velečka. Buvo gaunama informacijos, kad Kauno mieste ir daugelyje Europos šalių jis buvo žinomas, kaip atskiro nusikalstamo susivienijimo lyderis, stambių narkotikų tiekimo kanalų organizatorius.

Pats tiesiogiai niekada nedalyvaujantis nusikaltimų vykdyme, o tik juos organizuojantis, turintis daug kriminalinių ryšių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, važinėjantis šarvuotu automobiliu, turintis asmens sargybinius ir didelę įtaką nusikalstamų struktūrų tarpe.

Įspūdingi narkotikų kiekiai

Pirminiai realūs kriminalinės žvalgybos duomenys pasitvirtino, kai 2011-ųjų gegužės 4 d. surengus operaciją, kratų metu buvo rasta apie 11 kg tablečių, kuriose buvo psichotropinė medžiaga – klonazepamas.

Prasidėjo sulaikymai ir intensyvus darbas. Realizuojant turimą informaciją 2011-ųjų rugpjūčio 16 d. Klaipėdos rajone buvo sulaikytas krovininis vilkikas ir jį vairavę vairuotojai. Vilkiko puspriekabėje buvo rasta apie 560 litrų narkotinių priemonių prekursoriaus BMK, kuris buvo skirtas Nyderlandų Karalystės rinkai. Tą pačią dieną buvo sulaikyti keli asmenys, priklausę „agurkinių“ nusikalstamam susivienijimui, kurie buvo atsakingi už sulaikyto krovinio logistiką.

Tolimesnio tyrimo metu buvo nustatyta, kad viena iš pagrindinių „agurkinių“ nusikalstamų veiklų buvo kokaino kontrabandos organizavimas iš Ispanijos į Nyderlandus, o vėliau į Jungtinę Karalystę, o taip pat ir į Rusijos Federaciją. Tam ištirti reikėjo glaudaus bendradarbiavimo su užsienio partneriais. Sulaikymai tęsėsi Jungtinėje Karalystėje. Doverio uoste buvo sulaikytas vilkikas bei jo vairuotojas, kuris gabeno 3 kg kokaino.

REKLAMA

Tęsiant tyrimą ir bendradarbiaujant su Rusijos teisėsaugos pareigūnais 2012-ųjų liepos 4 d. Maskvoje buvo sulaikytas narkokurjeris su automobiliu, kurio slėptuvėje buvo rasta 1 kg kokaino ir 15 kg kanapių. Taip pat buvo sulaikytas vienas iš „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių, kuris pasitiko atvykusį narkokurjerį.

Prasidėjo sulaikymai

Surinkti įrodymai netrukus leido priimti lemiamą sprendimą sulaikyti galimai pagrindinius šio susivienijimo lyderius. 2013-ųjų sausio 22 d. Vilniaus bei Kauno miestuose buvo sulaikyti kaip įtariama visi šeši pagrindiniai „agurkinių“ lyderiai.

Tolimesnio tyrimo metu taip pat buvo renkami įrodymai dėl, kaip įtariama, „agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių įvykdyto nužudymo. O būtent, 2011-ųjų kovo 4-ąją, anksti ryte Kaune, automobilyje devyniais šūviais buvo nužudytas Vidmantas Sadauskas. Tyrimo metu rastas šaunamasis ginklas, kuriuo buvo įvykdytas šis nužudymas, nustatyti ir perduoti teismui ir nužudymo užsakovai, ir vykdytojai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo užkardytas gaujos narių galimai organizuotas pasikėsinimas į vieno iš bendradarbiaujančių su teisėsauga asmenų gyvybę.

Tyrimas sėkmingai stūmėsi į priekį, tačiau grupuotės keliamas pavojus nemenko, nes buvo akivaizdžių požymių, kad egzistuoja ginklų arsenalas. Teko pasukti galvą, kaip jį atrasti, ir buvo sugalvota nestandartinių kombinacijų. Kriminalistams pavyko nustatyti pagrindinę „agurkinių“ ginklų bei šaudmenų buvimo vietą.

Nustatytoje vietoje Kaune kratos metu buvo rastas šaunamųjų ginklų bei šaudmenų arsenalas: šautuvas „Sauer“ su optiniu taikikliu, snaiperinis šautuvas SVD su optiniu taikikliu, trys automatiniai šautuvai „Kalašnikov“, pistoletas-kulkosvaidis „Scorpion“ ir kt., o taip pat labai didelis kiekis įvairaus kalibro šovinių, sprogmenų, neperšaunamos liemenės, garso slopintuvai ir kt.

„Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo nariams pavyko inkriminuoti apie 2 tūkst. litrų narkotinių medžiagų prekursoriaus BMK bei apie 240 kg kokaino kontrabandą ir realizavimą, o dėl neteisėto praturtėjimo buvo apribota nusikalstamo susivienijimo narių turto už maždaug 6 mln. litų. Visa tai buvo perduota teismui, kuris ir priėmė šiuo metu skundžiamus nuosprendžius.


Rašyti komentarą...
S
Simfer
2021-02-22 22:39:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Garsi moteris? Nejuokinkit. Nebent G&G Sindikato daina ją išgarsino.
Atsakyti
-1

T
Teisingai!
2021-02-22 22:40:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tegul mergina žino į kokį šūdą įmynė!
Atsakyti
-1

I
Ir
2021-02-22 22:38:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Didelio čia daikto. Nusipirks naują
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų