Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės vadovas, premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad 2019 metai bus ekonomiškai geresni Lietuvos gyventojams, tačiau pirmasis naujųjų metų pusmetis bus itin įtemptas, neišvengsime politinių intrigų. Išsamus pokalbis apie ateinančių metų planus, aktualijas ir tai, kas laukia mūsų visų.

Vyriausybės vadovas, premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad 2019 metai bus ekonomiškai geresni Lietuvos gyventojams, tačiau pirmasis naujųjų metų pusmetis bus itin įtemptas, neišvengsime politinių intrigų. Išsamus pokalbis apie ateinančių metų planus, aktualijas ir tai, kas laukia mūsų visų.

REKLAMA

Kokių reformų lietuviai ir Lietuva gali tikėtis 2019 m.?

Manau, kad dabar reikia tikėtis reformų rezultatų. Tai kiekviena lietuvių šeima, kiekvienas dirbantis žmogus tikrai pirmiausia tą pajaus per pajamų didėjimą. Pakeitus mokestinę sistemą, mokesčių reformą, tą pajaus tikrai visi dirbantys žmonės. Nepriklausomai nuo to, kur jie dirba, ar viešajam, ar privačiam sektoriuje. Įgyvendinus pensijų reformą, reikės patiems padaryti tam tikrus sprendimus – dalyvaus kaupime ar ne, mes pasiekėme, kad „Sodra“ nėra niekam skolinga, yra tvari sistema.

Kam apsimoka, kam verta, gali kaupti, ir mes tą skatinsime privačiame pensijų kaupimo fonde, abi šios sistemos viena su kita nebekonkuruoja, viena kitą papildo, tai yra labai svarbu. Anksčiau buvo laukinė konkurencija. Galiausiai tie žmonės, kurie sugrįš į „Sodrą“, jie sugrįš ne su sumažinta pensija.

REKLAMA

Kurie dalyvaus kaupime, jų „Sodros" pensija nemažės. Bet sprendimą, ar kaupti, ar ne, priimti turėsime kiekvienas pats.

Labai svarbu, kad toliau bus indeksuojamos senatvės pensijos, įvairios išmokos ir pašalpos, vaiko pinigai. Kas augina vaikučius, tą tikrai pajaus. Už pirmą ir antrą vaiką – po 50 eurų, už trečią, priklausomai nuo šeimos pajamų jau bus po 70 eurų.

Manau, kad turėtume pajausti kokybę, kalbant apie aukštojo mokslo reformą, kalbant apie sveikatos priežiūrą, vaistų politiką.

REKLAMA
REKLAMA

Norėčiau, kad ir kainų nebūtų tokio laukinio šuoliavimo, kas buvo iki šiol. Paskutinis mėnesis rodė, kalbant apie maisto produktus, pakankamai daug produktų rūšių kainos mažėjo. Džiaugiuosi, kad išgirdo ir prekybos centrai tą lūkestį ir bendradarbiavimą.

Atsirado daugiau produktų į tą pagrindinį krepšelį, arba produktų, kuriems taikoma tikrai speciali kainodara.

Man atrodo, kad mums pavyks padidinti konkurenciją, kalbant apie prekybos sistemą, tinklus. Paskatinti smuklųjį ir vidutinį verslą. Aš žinau, kad tai duos rezultatą, nes kuriasi gamybinės investicijos, kurios pritrauktos yra iš užsienio. Ir mūsų verslas kuriasi.

Tai yra papildomos darbo vietos pagal aukštos pridėtinės vertės investicijų pritraukimą esame vieni iš lyderių, tarp 3 geriausiai vertinamų valstybių. Tai irgi pajausime.

Aišku, bus ir kiti faktoriai – 3 rinkimai, politinių batalijų bus pakankamai daug.

Premjere, prakalbote apie mokesčių reformą. Ekonomistai, opozicija peikia, kad ta reforma yra kosmetinė, reikia radikalesnės, kad nebūtų nuskurdintas viešasis sektorius ir būtų už ką pakelti algas mokytojams, medikams, ugniagesiams? Ar imsitės jos?

REKLAMA
REKLAMA

Tai yra pakankamai esminė reforma. Dešimtmečius tiek Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir kitos tarptautinės organizacijos Lietuvai baksnojo – per dideli mokesčiai, susiję su darbo jėgos apmokestinimu. Niekas nesiryžo to padaryti, mes tą padarėme. Tie, kas sako, kad tai tik pabarstymas, visiškai nenutuokia apie mokesčius ir mokestinę reformą.

Galiausia ta našta, kuri buvo užkraunama darbdaviui, dabar darbuotojas realiai pamatys, kiek kainuoja jo darbo vieta.

Per mokestinę reformą pokyčius pajus visi dirbantieji. Nesvarbu, kur tu dirbi, ar viešajame, ar privačiame sektoriuje. Daugiau kaip 1 mln. dirbančiųjų.

Viešajame sektoriuje pertvarkos taip pat yra pradėtos, jis negali būti finansuojamas tik dėl esamo poreikio. Pagal viešojo sektoriaus dydį, lyginant su EBPO standartais, esame viena didžiausių valstybių. Tačiau privalu kalbėti apie šio sektoriaus kokybę ir efektyvumą.

Galbūt atleidinėsite dalį žmonių, ką, beje, Ramūnas Karbauskis yra minėjęs?

Efektyvinimo linkme mes eisime. Kadangi viešajame sektoriuje yra du segmentai – valstybė ir savivaldybės, tą privalėsime padaryti. Tą vers daryti priimtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas ir dėl pasirinkto jo įgyvendinimo būdo viešasis sektorius privalės trauktis.

REKLAMA
REKLAMA

Suvokime, žmonių skaičius Lietuvoje drastiškai sumažėjo, o viešasis sektorius pučiasi. Turime užtikrinti tvarų finansavimą ne vieniems metams tiems, kas sugebėjo prie valdžios prieiti, arba garsiau šaukėsi, o žinoti, kokio tikslo mes siekiame, kokios proporcijos yra, koks turi būti vidutinis gydytojo, mokytojo atlyginimas, kaip jis koreliuoja su kitomis viešojo sektoriaus pareigybėmis.

Galbūt reiktų naujų mokesčių, kurie padėtų tai pasiekti. Pavyzdžiui, buvęs ministras Navickas sako, kad į stalčių buvo nugrūstas automobilių taršos įstatymas ir jis gali būti įvestas tik po rinkimų. Kaip su šiuo įstatymu yra?

Jeigu norime tik mokesčius įvesti ir didžiajai daliai gyventojų pasakyti, žinant mūsų automobilių parko struktūrą ir senumą, kad jūs liksite tiesiog be automobilių, arba ant sunkiausiai gyvenančių pečių perkelsime mokestinę naštą, tai toks kelias yra neperspektyvus.

Mes siūlėme, kas buvo ministrui sakyta ir ką ministerija parengė, tai šiais metais bandysime įgyvendinti, tai skatinančios priemonės. Tam, kad gyventojas būtų suinteresuotas savo labai taršų automobilį utilizuoti, gauti kompensaciją, kurią galėtų panaudoti įsigyjant kitą, nebūtinai naują, bet kitą automobilį.

REKLAMA
REKLAMA

Ar kompensacija bus ženkli?

Nebus ji ženkli tiek, kad padengtų 50 proc. automobilio kainos. Tačiau vis tiek bus tam tikra paspirtis, kadangi dabar daug eisme dalyvaujančių automobilių nupirkti po tuos pačius kelis šimtus eurų. Taigi, jeigu nieko nedarysime, tai situacija tikrai bus bloga visom prasmėm. Pradėkime nuo skatinančiųjų priemonių, o ne perkelkime mokestinę naštą ant skurdžiausiai gyvenančių.

Nekilnojamojo turto mokestis – tos pačios pasaulinės organizacijos sako, kad reikėtų visuotinio mokesčio.

Jeigu norime įvesti visuotinį, tuomet vėl darome tam tikrą lygiavą ir apmokestiname ir tą dalį žmonių, kurie turi vienintelį būstą, nėra patys turtingiausi.

Vyriausybė siūlė Seimui imtis antro nekilnojamojo turto, t. y. nepagrindinio. Kas ir dabar galioja ir tarifai pakeisti su nekilnojamojo turto prabangos mokesčiu – jis yra ir išlieka. Pirmiausia, manau, turėtumėme įgyvendinti antro būsto apmokestinimą. 

Tai išspręstų keletą problemų. Tam tikrą šešėlio dalį, nes dažnai antras, trečias arba ketvirtas būstas yra naudojamas nuomai ir tie santykiai nėra reglamentuojami tarp klientų ir savininko, nėra mokami mokesčiai. Šį kartą Seime nepavyko su antro turto mokesčiu, tačiau diskusijos tikrai nėra baigtos.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomistai skelbia, kad po truputėlį traukiasi eksportas. Tai pirmoji kregždė, kalbant apie krizę. Ar reiktų lietuviams ruoštis sunkesniam laikotarpiu?

Lietuviams nereikia ruoštis jokiam sunkesniam laikotarpiui, eksporto pokyčiai nėra ypatingai reikšmingi, kad galėtumėme kalbėti apie nerimą. Kol kas džiaugiamės, kad eksportas vis dar yra augantis. Rizikos valstybės yra diversifikuotos. Nėra, kad būtų sukoncentruota į tam tikras valstybes, kai iškilus krizei, būtų jaučiamos pasekmės. Dar daugiau – valstybė kaupia rezervą.

Lietuvos žmonės turi žinoti, kad sekančių metų pabaigoje turėsime sukaupę 1,5 mlrd. eurų rezervo juodai dienai.

Bet išlaidos vis dar didesnės negu pajamos?

Jeigu kalbėtume apie visą konsultuotą biudžetą, mes antri metai iš eilės turime perteklinį biudžetą, dėl to galime kaupti rezervą.

Opozicija sako, kad yra žaidžiama skaičiais. Kaip yra?

Skaičiai atsiremia į konkrečius eurus. Jeigu matome, kad ižde yra 1,5 mlrd., kokiais nori skaičiais manipuliuok, nebus jo nei 5 mlrd., nei nulio. Tai yra realios sumos, kurias sukaupsime. Dabar turime beveik 1 mlrd. sukaupę ir tai juodai dienai tikrai atsidėsime.

REKLAMA
REKLAMA

Opozicija dažnai prieštarauja pati sau. Vienoj vietoj rėkia taupykime, kitur – meskime į neefektyvų viešąjį sektorių pinigus. To būti negali.

Biudžeto vertinimą atlieka Europos Komisija, esame tarp tų valstybių, kur jokių priekaištų net pavojingai zonai nėra. Griežtai laikomės fiskalinės drausmės. Vis dar augančios ekonomikos vaisiais dalinamės su kuo platesniu gyventojų kiekiu. Neišdaliname, bet leidžiame dirbti ir užsidirbti.

Ar planuojate kitais metais kandidatuoti į prezidento postą?

Savo pozicijos laikausi, jos nekeičiu. Nors tai, kas dabar vyksta šalyje, kalbant apie beatodairišką presą tiek valdančiajai daugumai, tiek Vyriausybei, tiek man asmeniškai, atsiranda toks jausmas – o kas taip labai kažko bijo rinkimuose, tai verčia pradėti mąstyti, galbūt iš tiesų kažkokios priežastys, kurių aš nežinau, galėtų pakeisti apsisprendimą.

Tai gal pabandysit?

Kol kas koncentruojuosi į darbą Vyriausybėje. Tos reformos, kurios pradėtos, jos turėtų būti sklandžiai įgyvendintos. Galiausiai, ir tie kasdieniniai iššūkiai, situacija, kuri vyksta kitose valstybėse bandant destabilizuoti situaciją valstybėje, reikalauja pilno susitelkimo ir koncentravimosi į Vyriausybės darbą.

REKLAMA
REKLAMA

Premjere, jūsų kalbos leidžia suprasti, kad pasvarstote apie tokią galimybę, ar ne?

Kiekviena žmogus pasvarsto, kas būtų, jeigu būtų. Tas svarstymas dažniausiai nė iš šio neatsiranda. Jeigu matai, kad kažkas labai nenori, arba daro viską, kad būtų priimti kitokie sprendimai, tuomet reikia ieškot priežasčių.

Kartais pagalvoju, neslėpsiu, kaip man reikėtų dirbti, jeigu Daukanto rūmuose būtų prezidentas ar prezidentė paskirtas arba išrinktas, kaip reikėtų darbuotis Vyriausybėje, kas būtų su tomis reformomis ir pokyčiais, kuriuos Vyriausybė pradėjo, ar nebūtų tiesiog pasakoma, jūs to nedarykite, šalyje viskas yra gerai, nieko nelieskite, mūsų valstybė yra praktiškai ideali. Bet kaip rodo situacija ir gyventojų nuomonė, problemos, nėra taip. Jeigu prasidėtų grįžimas atgal, tuomet pagalvoji, tie 2 metai, kurie įdėti, ar nebūtų visiškai nurašyti.

Politologai sako, kad be jūsų Valstiečiai ir žalieji neturi kandidatų, kurie galėtų pasipriešinti, tarkim, kitiems reitingų lyderiams.

REKLAMA
REKLAMA

Manau, kad reikia kalbėti ne apie Valstiečius ir žaliuosius. Turime labai aiškias pozicijas opozicinės partijos, konservatorių,  paremtus du kandidatus, kuriuos besąlygiškai palaiko ir remia prezidentė. Tai yra viena pozicija. Ar bus alternatyva tiems kandidatams, tai parodys tam tikrų politinių jėgų sutarimas, visuomenės sprendimas.

Sako, kad prezidentės kritika jums jau pradėjo jūsų prezidentės kompanijos pradžią, jums pasitarnavo jos kritika, pritariate?

Kartais atrodo, kad tokia reakcija, kuri buvo iššaukta viešais pareiškimais, irgi susijus. Nors prezidentė puikiai žino mano ketinimus ir norus.

Trumpai apibendrinant – kaip lietuviai gyvens 2019 metais, gerai, ramiai, lengvai ar atvirkščiai?

Aš norėčiau, kad gyventumėme ramiai ir ramiau. Bet, matyt, pirmas pusmetis, galime būti nuoširdūs, bus sunku tai pasiekti. Nes yra 3 rinkimai, taigi politinės batalijos virs. Labai dažnai žmonės vertina matydami batalijų išorę.

Bet kokiu atveju, politikai privalo gebėt šnekėti ir susišnekėti, susitarti. Ne visada pavyksta, bet bent jau bandyti tartis. Tačiau ekonomiškai tikrai bus geriau daugumai šalies gyventojų, tai yra faktas.

REKLAMA
REKLAMA

Labai svarbu, kad žmonės pajustų rezultatus, kuriuos duoda mūsų auganti ekonomika, pritrauktos darbo vietos, kuriamos darbo vietos, reformos, kad pajustų labai paprastai – atsidarę pinigines ar bankomato ekrane matydami skaičius. Jie galbūt nepatenkins lūkesčių, tai normalu, per 2 metus atliepti to, ką žmonės planuotų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų