S. Skvernelis sutiko duoti interviu naujienų portalui tv3.lt ir papasakoti plačiau apie artėjančius darbus, nuotaikas partijos viduje.
Apie darbą opozicijoje: su konservatoriais nebendradarbiaus
Politikas, paklaustas, kokių naujų tikslų turi po pasitraukimo iš koalicijos, nurodė, kad dirbs opozicijoje ir neš pagrindines savo partijos vertybes, su kuriomis ir įsikūrė.
„Mes kalbėsimės su partijos nariais, bendrausime su partijos valdyba. Tai tikslas yra vienas – dabar būti opozicijoje ir būti konstruktyvia, dalykiška opozicija, kuri išlaikys tam tikras vertybes, principus, kurias mūsų partija deklaravo įsikurdama.
Mes tų principų: profesionalumo, standarto, patikimumo, skaidrumo, ir laikomės. Tai, matyt, labai bus svarbu šitas vertybes, būnant opozicijoje, taip pat ginti“, – sako S. Skvernelis.
Politikas taip pat atmetė galimybę bendradarbiauti su konservatoriais, vis dėlto, nurodė galimybę rasti bendrą kalbą vos keliais klausimais.
„Tikrai nebendradarbiausime [su konservatoriais – aut. past.], nes tai yra skirtingos politinės jėgos. Mes nesame dešinieji ir tikrai nematau kol kas poreikio kažką formalizuoti, tikrai to nereikia.
O dėl klausimų, kas susiję ypatingai su valstybės saugumu, nacionaliniu saugumu, vidaus saugumu, valstybės tam tikrų procesų dekriminalizavimu, tai man atrodo, kad čia mes tikrai būsime ir rasime bendrą kalbą. Bet kitais klausimais, tai yra skirtingos ideologinės partijos ir čia tikrai nereikia kažkokių sąlyčio taškų ieškoti“, – aiškina politikas.
Nuotaikos partijos viduje
Po vakarykščio sprendimo, natūralu, kad partijos viduje kilo įvairių nuomonių bei reakcijų. Pats tą sako ir Seimo pirmininkas, nurodydamas, kad reakcijų buvo visokių.
„Yra ir tų, kurie nelaimingi, bet tai suprantama, žmonės, kurie ypatingai yra vykdomoje valdžioje, dalis jų tiesiog turės trauktis iš Vyriausybės. Vieni labai puikiai supranta ir suvokia, mato tolesnę perspektyvą, kalbant ypatingai apie reputacinius dalykus, o kitiems atrodo kitaip.
Tai nuomonės yra įvairios, mes diskutuosime, nes tai vis tiek yra valdybos išreikštos pozicijos, net du kartus išreikštos pozicijos, čia nėra taip, kad kažkokie personaliniai klausimai sprendžiami buvo“, – teigia Skvernelis.
Demokratai taip pat turės trauktis iš ministrų pareigų, pavyzdžiui, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Vis tik partijos lyderis žvelgia į pokyčius partijos nariams kaip į naudingą sprendimą ateityje.
„Lukas Savickas yra mūsų partijos narys, deleguotas, puikiai dirbęs ir tikrai puikus politikas. Bet, manau, žiūrint į tolimesnę ir ilgesnę perspektyvą, tai tolimoje distancijoje šitas sprendimas tikrai bus tik į naudą.
Jis neturės biografijoje tam tikro įrašo, kada jis buvo su tam tikromis politinėmis jėgomis. Nesvarbu, kad jis atstovavo kitą politinę jėgą, bet dirbo vis tiek pačioje koalicijoje“, – kalba Skvernelis.
Naujai koalicijai nieko nelinki
Vis dėlto politikas naujajai koalicijai ar Seimo kitam Seimo pirmininkui, prieš pradedant darbus, palinkėti nieko nenori.
„Nieko kol kas nelinkėsiu, tiesiog tegul jie dar išsisprendžia, susiderina savo bendras pozicijas, nes jos yra skirtingos ir kairės partija, ir dešinės kraštutinės partija jungiasi.
O linkėsiu kai bus naujas pirmininkas ir kai bus koalicija, tada palinkėsiu. Kol kas dar koalicijos nėra, tik ketinimai“, – sako jis.
Skvernelis: LSDP atsistojo į vieną gretą su antivalstybine partija
Į atsinaujinančią valdančiąją daugumą nebepakviestas demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad jo vadovaujama politinė jėga laikėsi koalicinės sutarties, tačiau dėl savo principingumo ir matomumo nebuvo patogi socialdemokratams.
„Mes nebuvome patogūs partneriai, bet mes laikėmės (koalicinės – ELTA) sutarties. Niekas mūsų negali apkaltinti bent vienu sutarties punkto pažeidimu“, – interviu Eltai iš karto po socialdemokratų tarybos posėdžio sakė Seimo pirmininkas.
Pasak S. Skvernelio, socialdemokratai dirbdami kartu su jo vadovaujamais demokratais net kompleksavo dėl pastarųjų aktyvumo ir matomumo. Tačiau, pažymėjo parlamento pirmininkas, socialdemokratai to niekada neišsakė nei jiems asmeniškai, nei viešai.
„Neužteko drąsos. Net per tą paskutinį susitikimą niekas jokių pretenzijų neišreiškė nei man, nei kolegoms. Galbūt tik dėl Giedrimo Jeglinsko buvo pasakyta. Tą mes pripažinome. O šiaip tai jų akytės nuleistos“, – teigė S. Skvernelis, užsimindamas, kad ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdymo pradžia po Seimo rinkimų nebuvo garbinga.
„Prisiminkime istorijos pradžią, kai grupė asmenų iš anksto susitarę, kad laimėtų rinkimus, nusprendė apgauti žmones – nominuoti (į premjeres – ELTA) Viliją Blinkevičiūtę. Ji, panašu, nuo pat pirmos dienos nepretendavo į premjero pareigas“, – sakė jis.
„Šioje istorijoje yra daugiau asmenų, kurie tai žinojo. Ir iš dabartinės socdemų derybinės grupės yra tokių asmenų, kurie toje istorijoje dalyvavo“, – pridūrė „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Politikas tvirtino, kad ir dabar socialdemokratai klaidina, sakydami, jog tik dėl demokratų užsispyrimo praėjusių metų pabaigoje į koaliciją buvo pakviestas Remigijus Žemaitaitis.
„Tik V. Blinkevičiūtės skambutis man ir prašymas neuždaryti durų, dar pasikalbėti su Gintautu Palucku tą situaciją pakeitė. Tai nebuvo labai tikėta. Dėl „Nemuno aušros“ mes turėjome nuogąstavimų. Tiesiog buvo bandoma sukurti naratyvą, kad mes – pagrindiniai kaltininkai, kad „Nemuno aušra“ pateko į koaliciją“, – sakė S. Skvernelis, „Nemuno aušrą“ pavadindamas antivalstybine politine jėga.
„Socialdemokratų principingumas... Jie atsistojo į vieną gretą su antivalstybine partija, kuri per 8 mėnesius tikrai neparodė, kad galėtume būti ramūs dėl valstybės saugumo ir ateities“, – teigė demokratų lyderis.
Pone S. Skverneli, socialdemokratai sekmadienį į valdančiąją koaliciją pakvietė jungtis „aušriečius“ ir „valstiečius“. Jūsų, demokratų nepakvietė – kodėl?
Yra keli aspektai. Pagrindinis aspektas yra tai, kad mūsų partija nuo pat sukūrimo pradžios laikėsi tam tikrų standartų. Ji turėjo savo poziciją visais klausimais ir nesilankstė dėl valdžios. Tai susijęs ir su vadinamąja „čekučių“ istorija bei Gintauto Palucko istorija. Mes esame nepatogūs partneriai. Jie pasirinko balsavimo mašiną, kad turėtų aritmetinę daugumą. Kaip jie patys pasakė, pasirinko tarp kiekybės ir kokybės. Su tuo mes ir sveikiname.
Buvo nemažai kalbėta – prezidentas, jūs, LSDP nariai – kad klaida buvo su „aušriečiais“ eiti į koaliciją. Kodėl tai, kas neseniai buvo pavadinta klaida, tapo nebeklaida?
Interesai viską supina, o interesų yra įvairiausių. Tiek Prezidentūroje, tiek didžiausioje partijoje, tiek „Nemuno aušroje“. Tie interesų sutapimai viską keičia. Nuo to momento, kai buvo įvardinta, kad koalicija yra klaida, situacija per tuos mėnesius nepagerėjo. Mes matėme balsavimus, kurie susiję su nacionaliniu saugumu... Kokio spaudimo reikėjo, kad būtų keliami klausimai gynybai. Prisiminkime garsųjį slaptą Seimo posėdį, prisiminkime, kas negavo leidimų dirbti su slapta informacija. Turime Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimus dėl rinkimų finansavimo ir visas kitas istorijas. Partijos, kurias vienija panašios vertybės ir principai, jos rado koaliciją. O „valstiečiai“ reikalingi, kad būtų užsitikrintas ramesnis gyvenimas balsuojant. Bet ramaus gyvenimo nebus.
Galiausiai, bandymas nusiimti atsakomybę, pasakant, kad G. Palucko problema yra asmeninė – tai visiška netiesa. Prisiminkime istorijos pradžią, kai grupė asmenų iš anksto susitarę, kad laimėtų rinkimus, nusprendė apgauti žmones – nominuoti (į premjeres – ELTA) Viliją Blinkevičiūtę. Ji, panašu, nuo pat pirmos dienos nepretendavo į premjero pareigas.
Jūs netikite istorija, kad viskas susiklostė netikėtai?
Tikrai ne. Šioje istorijoje yra daugiau asmenų, kurie tai žinojo. Ir iš dabartinės socdemų derybinės grupės yra tokių asmenų, kurie toje istorijoje dalyvavo. Kai tu tokiu būdu pradedi, tai negali sakyti, kad tai yra G. Palucko problema. Yra ir prezidento atsakomybė, pasirinkus rizikingą kandidatą, ir mūsų visų koalicijos narių atsakomybė. Premjero krizė yra visos Vyriausybės krizė. Tačiau jie iki paskutinio kraujo lašo bandė ginti savo ministrą pirmininką ir tas schemas, kurios buvo realizuotos. Mes nebuvome patogūs partneriai, bet mes laikėmės sutarties. Niekas mūsų negali apkaltinti bent vienu sutarties punkto pažeidimu. Ir, žinoma, nuolatinis kompleksavimas, kuris prasidėjo nuo pirmos dienos. Jie kompleksavo mūsų, mano atžvilgiu.
Dėl ko kompleksavo?
Kad užgožėme juos savo idėjomis, savo asmenybėmis, žmonėmis Seime. Tas labai jautėsi nuo pirmųjų dienų. Tačiau tą išsakyti niekada neužteko drąsos. Net per tą paskutinį susitikimą niekas jokių pretenzijų neišreiškė nei man, nei kolegoms. Galbūt tik dėl Giedrimo Jeglinsko buvo pasakyta. Tą mes pripažinome. O šiaip tai jų akytės nuleistos – viskas gerai. Ir šiandieninį sprendimą mes sužinojome iš žiniasklaidos. Tai, matyt, parodo partnerystės tvirtumą. Kita vertus, kalbant apie tuos partnerystės patogumus – dėl dviejų kolegų Seime generalinė prokurorė jau kreipėsi, reikės balsuoti dėl neliečiamybės panaikinimo. Žinant mūsų balsavimus, tai taip pat buvo rizika, kad tie asmenys galėjo neišsaugoti teisinės neliečiamybės. Dabar, matyt, užsigarantuos ramų gyvenimą tol, kol bus Seimo nariai.
Jūs manote, kad Arūno Dudėno istorija gali kartotis?
Net neabejoju.
Jūs minėjote prezidento faktorių. Taip, jis pavadino koaliciją su „aušriečiais“ klaida. Tačiau dabar, kai performuluojama koalicija, taip aiškiai nebepasakė. Ar prezidentas galėjo principingiau elgtis dėl „Nemuno aušros“?
Taip, be abejo. Ši koalicija, kuri formuojasi, turi tvirtą Prezidentūros palaikymą. Jei Prezidentūra būtų norėjusi – prezidento balsas socdemams yra vos ne šventas, labai svarbus. Bet dabar, matyt, nemato jokių grėsmių. Nieko nepadarysi.
Kodėl prezidentas taip pasielgė ir nebandė kartoti pasakytų žodžių: tai klaida. Kodėl nespaudė Seimo dominuojamos jėgos – socialdemokratų, sakant, kad yra alternatyvų?
Aš turiu savo nuomonę, bet dabar nenoriu komentuoti. Istorija parodė, kad pastą iš tūbelės galima ir išstumti, ir atgal suspausti.
Demokratai veikiausiai dirbs Seimo opozicijoje. Jau turite planą? Gal bandysite gaivinti opozicijos lyderio idėją?
Ne, apie tai nei kalbame, nei manome, kad reikėtų opozicinių susitarimų. Kokia būsime opozicija – tai matėsi praėjusioje Seimo kadencijoje. Mes buvome produktyvi opozicija.
Viešojoje erdvėje, visgi, bus kalbama, kad galbūt S. Skvernelio demokratai kūrė tik derybinį manevrą kategoriškai kalbėdami apie „aušriečių“ likimą koalicijoje. Juk, sakys komentatoriai, demokratai galėjo ir anksčiau pasitraukti, jei jau „aušriečiai“ tokie netinkami normaliai koalicijai.
Priešistorė yra tokia, kad net formuojant šią koaliciją mes buvome apsisprendę likti opozicijoje. Tik V. Blinkevičiūtės skambutis man ir prašymas neuždaryti durų, dar pasikalbėti su G. Palucku tą situaciją pakeitė. Tai nebuvo labai tikėta. Dėl „Nemuno aušros“ mes turėjome nuogąstavimų. Tiesiog buvo bandoma sukurti naratyvą, kad mes – pagrindiniai kaltininkai, kad „Nemuno aušra“ pateko į koaliciją. Tai netiesa, tai buvo G. Palucko noras turėti Remigijų Žemaitaitį dėl labai pragmatiškų dalykų, kalbant ir apie kai kurių ministerijų kontrolę. Socialdemokratų principingumas... Jie atsistojo į vieną gretą su antivalstybine partija, kuri per 8 mėnesius tikrai neparodė, kad galėtume būti ramūs dėl valstybės saugumo ir ateities.
Kas jums labiausiai kelia apmaudą dėl šios situacijos? Tai, kad demokratams teks trauktis iš valdančiosios koalicijos ar kad nepavyko realizuoti konkrečių lūkesčių?
Apmaudžiausia dėl valstybės ateities... Nesinori man epitetų kabinti, bet tą padarė jau apžvalgininkai ir teisėsauga. Partijos besąlyginis G. Palucko gynimas, kai kas net kaklaraištį pažadėjo suvalgyti... Tai parodo poziciją, kad Lietuvos valstybei yra iššūkis, kalbant ir apie nacionalinį saugumą. Nes kai kurie asmenys ir leidimų nėra gavę dirbti su slapta informacija. Toks dreifavimas paskui tokias politines jėgas – jis kelia didžiulį iššūkį. Tai, matyt, vienintelis apmaudas. Visa kita... Taip, mes daug ką įdėjome į Vyriausybės programą. Tai iš esmės buvo dviejų partijų žmonių indėlis – mūsų ir LSDP. Trečias partneris apskritai neturėjo rinkiminės programos.
Jums pačiam dėl Seimo pirmininko pozicijos negaila? Žvelgiant į viešas ir neviešas diskusijas, panašu, kad ponas Juozas Olekas jus pakeis.
Kažkas pakeis. Buvo juk „Nemuno aušros“ pretenzijos. Gal ponas R. Žemaitaitis galėtų būti Seimo pirmininkas. Manau, kad papuoštų šią koalicinę daugumą.
Po pokyčių jūsų partijoje nebus neramumų? Jau buvo kalbėta, kad ne visi patenkinti buvo dėl itin griežtos demokratų laikysenos, kuri kėlė riziką išeiti iš valdančiosios daugumos. Nebus skilimų partijoje ir frakcijoje?
Pamatysime, tokiais momentais ir pasirodo, kas yra kas. Tai partijai labai svarbi patirtis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
