Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Kolchozas paskutiniuose rinkimuose ilindo i Seima per adatos skylute. 2016m.triuskinanti pergale. Kas ivyko? Skvernelis!!! Be jo, kolchozo jau nebutu buve, musu politikos padangeje.
Dabar Seimui į Lietuvos valdymą nusispjaut jie tik galvoja kas greičiau prilygs prie lovio . Daugiau jokie klausimai ne sprendžiami.
Paskaičius jo komentarus isivaizduoju kaip palietęs kalifornijos šliuža. Norisi nusiplauti rankas. Ypatingai šlykstus tipas
Suprantu, kad privaloma tautai plauti protą ir aiškinti, kad valstybės turtą išpardavinėti, gali tik aukštos moralės politikai.
Ignitis tai nusikalstama veika.
Šiandien ši jėga, galimai, valdo Lietuvą ir žiniasklaidą. Skvernelio ir tskp kreivų vagių morali politika tėra aptarnauti savo kūdikį Ignitį.
Ignitis tai nusikalstama veika.
Šiandien ši jėga, galimai, valdo Lietuvą ir žiniasklaidą. Skvernelio ir tskp kreivų vagių morali politika tėra aptarnauti savo kūdikį Ignitį.
Saulius Skvernelis ir jo vadovaujama partija – tai tarsi Mefistofelio iš Goethe’s „Fausto” priešybė.
Skvernelio demokratai – atvirkščiai:
-tikrai linki gera, bet tai, kas iš viso to išeina…
Demokratai iškart po Seimo rinkimų norėjo, kad valdančiojoje koalicijoje nebūtų valstiečių. Viešojoje erdvėje jų lyderiai ne kartą buvo atkreipę dėmesį į tai, jog yra, jų požiūriu, neįveikiama praraja tarp to, kas vadinama intelektu, išmintimi, ir to, ką kalba ir daro valstietis Seimo narys Valius Ąžuolas.
Ir ką dabar turime po visų – iš esmės turbūt sveikintinų – demokratų pastangų? Valstiečiai – valdančiojoje koalicijoje, o Valius Ąžuolas pretenduoja net į ministro portfelį. Vienas baisiausių demokratų sapnų gali virsti Lietuvos politine kasdienybe.
Panaši istorija ir su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra”.
-Dermokratai jos nenorėjo formujantis koalicijai, ir juos, matyt, galima buvo suprasti bei užjausti tuo klausimu. Bet tada iškilo dilema: arba rinkimus su trenksmu laimėję centro kairieji išvis nesugeba sulipdyti valdančiosios daugumos, arba dermokratams tenka susitaikyti su nejaukia koalicine partneryste.
Socialdemokratai mėgino raminti aistras, bet, kitaip nei 2012–2016 metais, kai S. Skvernelis, tuomet deleguotas į ministrus Rolando Pakso partijos, nesikratė partnerystės su valdžioje buvusia Darbo partija, su „Nemuna aušra” pašonėje jam ramiai sugyventi nesisekė.
Tiesa, ir tada S. Skvernelis nebuvo labai taikus: nuo jo kliuvo Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei – Viktoro Uspaskicho ištikimai bendražygei.
Apskritai dermokratų pirmininkas, matyt, griežtai pageidauja, kad politikoje jį suptų protingi, moralūs ir kultūringi žmonės. Šis noras savaime nėra nei smerktinas, nei slopintinas. Tačiau šio noro besąlygiškas prioritetizavimas, keliant kartelę labai aukštai, gali pridaryti žalos ir Lietuvai, ir kartelę per aukštai keliančio politiko vadovaujamai partijai.
Ką dabar ir turime:
-dermokratai kovojo su NA ir valstiečiais, bet viskas baigėsi tuo, kad jų pačių koalicijoje neliko, o jų vietoje – kaip tik NA ir valstiečiai su Valiumi Ąžuolu priešaky.
Ar Lietuvai, Seimui ir vyriausybei geriau nuo to, kad S. Skvernelį Seimo pirmininko poste arba Žygimantą Vaičiūną ir Luką Savicką ministrų postuose pakeis kolektyvinis V. Ąžuolas?
Skvernelio demokratai – atvirkščiai:
-tikrai linki gera, bet tai, kas iš viso to išeina…
Demokratai iškart po Seimo rinkimų norėjo, kad valdančiojoje koalicijoje nebūtų valstiečių. Viešojoje erdvėje jų lyderiai ne kartą buvo atkreipę dėmesį į tai, jog yra, jų požiūriu, neįveikiama praraja tarp to, kas vadinama intelektu, išmintimi, ir to, ką kalba ir daro valstietis Seimo narys Valius Ąžuolas.
Ir ką dabar turime po visų – iš esmės turbūt sveikintinų – demokratų pastangų? Valstiečiai – valdančiojoje koalicijoje, o Valius Ąžuolas pretenduoja net į ministro portfelį. Vienas baisiausių demokratų sapnų gali virsti Lietuvos politine kasdienybe.
Panaši istorija ir su Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra”.
-Dermokratai jos nenorėjo formujantis koalicijai, ir juos, matyt, galima buvo suprasti bei užjausti tuo klausimu. Bet tada iškilo dilema: arba rinkimus su trenksmu laimėję centro kairieji išvis nesugeba sulipdyti valdančiosios daugumos, arba dermokratams tenka susitaikyti su nejaukia koalicine partneryste.
Socialdemokratai mėgino raminti aistras, bet, kitaip nei 2012–2016 metais, kai S. Skvernelis, tuomet deleguotas į ministrus Rolando Pakso partijos, nesikratė partnerystės su valdžioje buvusia Darbo partija, su „Nemuna aušra” pašonėje jam ramiai sugyventi nesisekė.
Tiesa, ir tada S. Skvernelis nebuvo labai taikus: nuo jo kliuvo Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei – Viktoro Uspaskicho ištikimai bendražygei.
Apskritai dermokratų pirmininkas, matyt, griežtai pageidauja, kad politikoje jį suptų protingi, moralūs ir kultūringi žmonės. Šis noras savaime nėra nei smerktinas, nei slopintinas. Tačiau šio noro besąlygiškas prioritetizavimas, keliant kartelę labai aukštai, gali pridaryti žalos ir Lietuvai, ir kartelę per aukštai keliančio politiko vadovaujamai partijai.
Ką dabar ir turime:
-dermokratai kovojo su NA ir valstiečiais, bet viskas baigėsi tuo, kad jų pačių koalicijoje neliko, o jų vietoje – kaip tik NA ir valstiečiai su Valiumi Ąžuolu priešaky.
Ar Lietuvai, Seimui ir vyriausybei geriau nuo to, kad S. Skvernelį Seimo pirmininko poste arba Žygimantą Vaičiūną ir Luką Savicką ministrų postuose pakeis kolektyvinis V. Ąžuolas?
Prie karmūškės vietos visiems neužteks: todėl visuomet žvirbliai nuo siemkių nuvaiko zyles. Tokia politika: jeigu apšikai galvą kitam- tikėkis tokio pačio atsako ateityje.
M. Laurinavičius saugiai pargrįžo į Vilnių, kaip ir meška į Bezdonių apylinkes.
Tinklaraštininką iš Vienos parskraidino karinis „Spartan“ – sveiki sugrįžę! Bet kokia gi šios istorijos moralė?
NORISI AUDITO ... jei jau ne audito tai oficialių institucijų pasiaiškinimų, nes man kaip ir visuomenei kyla pagrįstų klausimų.
Ar tinklaraštininko evakuacija iš Vienos buvo būtina ir kas priėmė sprendimą?
Jeigu M. Laurinavičius jau buvo saugioje šalyje – Vienoje, Austrijoje, tada klausimas, kodėl Krašto apsaugos ministerijos pinigai taškomi vėjais, o ne gynybos stiprinimui?
P.S. Be to – užsienio reikalų ministro vaidmuo čia taip pat svarbus: jei URM remia ir palaiko tokias Izraelio finansuojamas keliones, patys rašo rekomendacijas dėl kelionių saugumo, gal reikėjo žurnalistams pakišti po nosimi, kad perskaitytų ir prisiimtų atsakomybę patys už save.
Tinklaraštininką iš Vienos parskraidino karinis „Spartan“ – sveiki sugrįžę! Bet kokia gi šios istorijos moralė?
NORISI AUDITO ... jei jau ne audito tai oficialių institucijų pasiaiškinimų, nes man kaip ir visuomenei kyla pagrįstų klausimų.
Ar tinklaraštininko evakuacija iš Vienos buvo būtina ir kas priėmė sprendimą?
Jeigu M. Laurinavičius jau buvo saugioje šalyje – Vienoje, Austrijoje, tada klausimas, kodėl Krašto apsaugos ministerijos pinigai taškomi vėjais, o ne gynybos stiprinimui?
P.S. Be to – užsienio reikalų ministro vaidmuo čia taip pat svarbus: jei URM remia ir palaiko tokias Izraelio finansuojamas keliones, patys rašo rekomendacijas dėl kelionių saugumo, gal reikėjo žurnalistams pakišti po nosimi, kad perskaitytų ir prisiimtų atsakomybę patys už save.
Kol visi kalba apie valdžią ir jos užkulisius, kas kalba apie žmogų?
Kas su kuo dirbs Seime, kas švaresnis , o kas nelabai, kieno rinkėjas yra rinkėjas, o kieno tiesiog...balsas turėtų būti nieko vertas, kas gudresnis – Trumpas, Europa ar Putinas?
Viskas svarbu, bet ar kas nors iš esmės keičiasi mūsų kasdienybėje? Ar kam nors nuo to širdyje lengviau , o galvose šviesiau?
Retai kas kalba šiandien apie tai, kaip gyvena žmogus. Pavyzdžiui, pensininkas.
Kas su kuo dirbs Seime, kas švaresnis , o kas nelabai, kieno rinkėjas yra rinkėjas, o kieno tiesiog...balsas turėtų būti nieko vertas, kas gudresnis – Trumpas, Europa ar Putinas?
Viskas svarbu, bet ar kas nors iš esmės keičiasi mūsų kasdienybėje? Ar kam nors nuo to širdyje lengviau , o galvose šviesiau?
Retai kas kalba šiandien apie tai, kaip gyvena žmogus. Pavyzdžiui, pensininkas.
Aukštai kilęs, žemai krisi..
Patikimi šaltiniai teigia, kad netrukus prasidės Tapistano atstatymo ir p. Andriaus atridenimo į sostą darbai.
---Pagelbėti, kaip ir tikėtasi, ruošiasi „žinomi“ žmonės, „žinoma“ žiniasklaida ir „žinomi“ ekspertai.
O visa Lietuva, sulaikiusi kvapą, laukia žinomo žmogaus, vardu Stano, pranešimo.
Skvernelis atvirai – apie nuotaikas partijos viduje bei tolesnius darbus: įvardijo, kokiais klausimais sutars su konservatoriais