Aktualijos

Kultūros ministras Lukas Alsys prie disertacijos žada grįžti po kadencijos. „Esu priėmęs sprendimą, kad dabar atsiduodu darbui. Kadangi esu neakivaizdininkas (...) aukštojoje mokykloje, tai baigęs šį etapą grįšiu prie savo disertacijos ir pabaigsiu tą etapą, kurį pradėjau“, – LRT antradienį teigė jis. Kaip rašė BNS, vasarą ministras buvo sulaukęs įtarimų dėl galimo plagijavimo. Pasak jo darbo recenzentės Rasos Vasinauskaitės, du trečdaliai disertacijos galimai yra sumaišyti.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visos pastangos, vedančios į Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigimą Ukrainai priimtinu būdu, yra vertintinos. Tokią šalies vadovo poziciją po telefoninio pokalbio su Suomijos vadovu Alexander'u Stubbu antradienį perdavė Prezidentūra. Suomių lyderis anksčiau antradienį pranešė kartu su Norvegijos premjeru Jonasu Gahru Store  turėjęs „atvirą ir turiningą“ pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis pateko į Santaros klinikas, reanimacijos skyrių. Jam atliekami tyrimai, antradienį skelbia LRT televizija. Tą nacionaliniam transliuotojui patvirtino profesoriaus sūnus Vytautas V. Landsbergis. Spalio 18-ąją Vytautas Landsbergis paminėjo 94-ąjį gimtadienį. Kaip skelbė ELTA, paskutinį kartą medikų pagalbos V. Landsbergiui prireikė pernai rudenį, jis paguldytas į Santaros klinikas.

Pirmadienį sunegalavęs finansų ministras Taurimas Valys ir toliau lieka Santaros klinikose, Eltai antradienio vakarą nurodė jo atstovė Jolanta Butkevičienė. Pirmadienio rytą darbe pasijutęs blogai T. Valys kreipėsi į šeimos gydytoją, iš kurio gavo siuntimą pas kardiologą.  Vis dėlto vėliau ministro savijauta pablogėjo, todėl jis nuvyko į Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyrių.

Irane sulaikius dvi Lietuvos pilietes, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad šiuo metu svarbiausia yra tinkamai įvertinti situaciją, surinkti oficialią informaciją ir pagal galimybes sulaikytas pilietes aplankyti, skelbia nacionalinis transliuotojas. „Svarbiausias žingsnis – įvertinti konkrečią situaciją: kur įvyko sulaikymas ar žmonės dingo, kokios yra galimybės susisiekti su tos šalies institucijomis ir kokią pirminę informaciją turime.

Mirtina avarija Kretingos rajone. Sutemus, tačiau degant raudonam šviesaforo signalui į pervažą prieš artėjantį traukinį įvažiavo 61 m. moteris. Smūgis automobilį nubloškė 50 metrų, jo vairuotoja žuvo. Istoriniai parlamento rinkimai Izraelyje – pirmą kartą nuo 2023 m. spalio 7-osios išpuolio izraeliečiai sprendžia, kam patikėti šalies valdžią. Daugiau nei 70 tūkstančių piliečių grįžo iš užsienio, kad įmestų biuletenį į balsadėžę. Ant kortos – Benjamino Netanyahu politinis likimas.

2020-ųjų kovo 12-ąją Eimantei sukako 29-eri. Tą pačią dieną, pirmą kartą atvykusi į Santaros klinikas pas hematologus, ji išgirdo diagnozę – IV stadijos Hodžkino limfoma. Po metų gydymo, ligos atsinaujinimo ir kaulų čiulpų transplantacijos šiandien Eimantė apie savo patirtį kalba atvirai. Ji įsitikinusi – sergant nereikia nuo žmonių atsiriboti, o apie onkologinės ligos realybę visuomenėje vis dar kalbama per mažai.

 Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad spartesnis nei 7,5 proc. statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas didintų valstybės biudžeto deficitą, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkė Ineta Kursevičienė kelia klausimą, ką valstybė darys, kai pareigūnai nebegalės sau leisti tęsti tarnybos.

Su Europos Sąjungos (ES) Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) generaline sekretore Therese Blanchet (Terez Blanšė) antradienį Vilniuje susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad Lietuvos pirmininkavimo prioritetus lemia grėsminga realybė, į kurią Europa turi reaguoti nedelsiant.

Pasauliniame Teisės viršenybės indekse Lietuva per metus pakilo dviem pozicijomis ir dabar yra 16-oje vietoje. Kaip skelbiama visuomenės organizacijos „World Justice Project“ interneto svetainėje, 2025 m. Lietuva minėtame indekse buvo 18-oje vietoje, o pernai pakilo į 16-tą iš 143 šalių. Nuo 2021 iki 2025 m. Lietuva pasauliniame Teisės viršenybės indekse laikėsi toje pačioje 18-oje pozicijoje.

Praeitą savaitę Lietuvą sukrėtė tragiška paauglio motociklininko žūtis, o po įvykio paaiškėjo, kad nepilnametis ilgą laiką pavojingai skraidė gatvėmis be teisių ir savo pažeidimais dalijosi socialiniuose tinkluose. Dėl to visuomenėje kilo aštri pasipiktinimo banga. Viena pusė reikalauja griežtinti atsakomybę pavojingai vairuojantiems asmenims bei didinti tėvų atsakomybę, o kiti akcentuoja, kad vien bausmės problemos neišspręs, todėl būtina keisti vairuotojų ugdymą ir laiku užkardyti pažeidimus.

Viena skaudi istorinė naktis pajūryje pareikalavo net 4 žmonių gyvybių. Prieš ketverius metus Klaipėdoje – siaubinga naktis. Peiliu buvo papjautas vyras, magistralėje žuvo motociklininkas, o į tvenkinį įvirtus automobiliui nuskendo keturmetė mergaitė ir jos 25-erių mama. Šią avariją sukėlė naktį iš automobilių renginio savo šeimą sugalvojęs išsivežti visiškai girtas vyriškis. Liudininkai nufilmavo tvenkinyje nuskendusį automobilį, ant kranto – žmogaus kūnas.

Užsienio reikalų ministerija (URM) sieks, kad kitos Europos Sąjungos (ES) šalies konsulinis pareigūnas nuvyktų aplankyti Irane sulaikytų Lietuvos piliečių, sako URM kanclerė Aistė Stakėnienė. „Neturėjome dar kontakto kol kas su pilietėmis, bet siekiame, kad būtų kuo greičiau“, – antradienį žurnalistams sakė A. Stakėnienė, komentuodama URM gautą informaciją apie moterų sulaikymą.

Absoliuti dauguma Lietuvos mokyklų riboja mobiliųjų telefonų naudojimą – 91 proc. jų draudžia mokiniams naudotis šiais įrenginiais arba leidžia tą daryti tik išimtiniais atvejais, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atlikta analizė. „Matome, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir mokyklos pasižiūrėjo labai atsakingai, rengdamos taisykles įvertino savo bendruomenių poreikius. Tai išties geras žingsnis rūpinantis mokinių emocine sveikata ir mokymuisi palankesniu klimatu klasėse.

Daugumai mokyklų įsivedus mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles, iki kovo ketinama įvertinti jų veiksmingumą ir spręsti, ar reikalingas nacionalinis sprendimas. „Galimybė arba poreikis pereiti prie nacionalinio sprendimo vis dar išlieka, bet pirmiausia reikia turėti visą pilną informaciją, kaip tos tvarkos, kurios patvirtintos mokyklose, veikia de facto.

Lietuvos biudžeto deficitas kitąmet gali išaugti net iki 4,6 proc., tačiau valdžia toliau žarsto pažadus didinti pensijas ir paramą šeimoms. Ekspertai įspėja, kad toks išlaidavimas prieš rinkimus gali turėti skaudžių pasekmių – naujai išrinktai valdžiai gali tekti karpyti išlaidas, įšaldyti pensijų augimą ir spręsti vis didėjančios valstybės skolos problemą. Apie tai laidoje kalbėjo vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.

Talentas pasiskirstęs tolygiai, o galimybės – ne. Du vienodai gabūs vaikai gali nueiti visiškai skirtingais gyvenimo keliais. Vieno tėvai gali apmokėti būrelius, papildomas pamokas, supažindinti su įvairių sričių žmonėmis ir padėti atrasti stiprybes. Kitas tokių galimybių neturi. Jei mokykloje neatsiranda progų išbandyti savo gebėjimų, gali praeiti daugybė metų, kol jis pats supras, ką iš tiesų sugeba.

Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, tarptautinė sporto bendruomenė privalo išlaikyti principingą poziciją ir neleisti valstybėms agresorėms bei jas remiančioms organizacijoms naudoti sporto propagandai ar tarptautiniam įvaizdžiui gerinti, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tai jis pabrėžė antradienį susitikęs su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte. „Sportas negali tapti priedanga agresijai.

Siekdama ateityje mažinti numatomą valstybės biudžeto deficitą, Vyriausybė svarsto galimybę didinti kai kuriuos mokesčius, peržiūrėti viešojo sektoriaus išlaidas ir efektyvinti valstybės institucijų veiklą, teigia premjeras Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, valdančioji koalicija aptaria apie septynis papildomų biudžeto pajamų didinimo pasiūlymus, tarp kurių – alkoholio ir tabako akcizų, lošimų bei žemės prie vandens telkinių apmokestinimo pakeitimai.

Komentuodamas konservatorių siūlymą nuo 2030 metų Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad pirmiausia būtina įvertinti kariuomenės galimybes parengti didesnį skaičių šauktinių. Pasak jo, šis klausimas bus svarstomas artimiausiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje. „Artimiausiame VGT posėdyje mes tikrai svarstysime, vienas iš klausimų yra aptarti ir visuotinio šaukimo modelį“, – antradienį sakė M. Sinkevičius.

Santaros klinikose gydomą finansų ministrą Taurimą Valį nuo antradienio iki ketvirtadienio pavaduoja susisiekimo ministras Juras Taminskas, BNS pranešė T. Valio atstovė. „Ministerijoje darbus pasiskirstė viceministrai“, – komentare BNS teigė Jolanta Butkevičienė. Kiek anksčiau antradienį ji pranešė, kad T. Valys pasijuto blogai pirmadienio rytą būdamas darbe bei kreipėsi į šeimos gydytoją, tačiau sveikatos būklei paūmėjus jis išvyko į Santaros klinikas, kur praleido naktį.

Šiuo metu galiojantis reguliavimas dėl mobiliųjų telefonų naudojimosi tvarkos ugdymo įstaigose veikia ir yra pakankamas, sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius. Pasak jo, ministerijos analizė rodo, kad per 90 proc. mokyklų yra visiškai uždraudusios telefonus, o dar dalis jų riboja naudojimą be mokytojų leidimo.  „Taisyklių analizė parodė, kad 91 proc. mokyklų yra griežtai nustačiusios visiškai drausti mobilius telefonus.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad šiuo metu yra dedamos aktyvios diplomatinės pastangos siekiant į šalį sugrąžinti dvi Irane sulaikytas Lietuvos pilietes, ir reiškia lūkestį dėl greito rezultato. „Dabar vykdomas aktyvus diplomatinis darbas, siekiant ir išsiaiškinti (situaciją – BNS), ir išlaisvinti mūsų šalies pilietes“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė M. Sinkevičius.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad valdančiosios koalicijos taryba trečiadienį rinksis aptarti kitų metų valstybės biudžeto projektą. „Kol kas vienas ir pagrindinis klausimas – biudžetas. (...) Rinksimės parlamente, pas Seimo pirmininką. (...) Planuojame rytoj 16 valandą susirinkti“, – antradienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. Kaip rašė BNS, pagal dabartinį projektą, 2027-ųjų valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 22,2 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 5,2 proc.

Vėluojant valstybės lėšomis finansuojamų sezoninio gripo vakcinų pristatymui, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikisi, kad viešajame sektoriuje gyventojų skiepijimas bus pradėtas lapkritį. „Mūsų pažadas, kad lapkritį turėtume pradėti teikti skiepus viešajame sektoriuje.

Antradienį Užsienio reikalų ministerija gavo patvirtinimą, kad Irane dingusios lietuvės yra sulaikytos. Nors sulaikymo priežastys kol kas lieka neaiškios, vienos iš sulaikytųjų – Daivos sesuo pasakoja, kad neoficialiais šaltiniais priežastis jai sužinoti pavyko, tačiau jomis ji – netiki. Daivos sesuo Rūta Korsakienė naujienų portalui tv3.lt nurodė, kad merginos buvo pervežamos iš vienos sulaikymo vietos į kitą.

Kalendoriuje jau matome paskutines spalio dienas, bet žiemiškų orų Lietuvoje kol kas nematyti. Vertinant ankstesnių metų tendencijas ir dabartines orų prognozes, jau pradedama kalbėti apie galimą datą, kada išvysime pirmąjį sniegą. Kada galime jo tikėtis? Meteorologas Gytis Valaika su naujienų portalu tv3.lt dalijosi, kad kol kas nėra matoma ženklų dėl pirmojo sniego, todėl, atsižvelgiant į ankstesnių metų tendencijas, jo tikimasi lapkričio viduryje.

Nepilnamečių nusikalstamumui keliantis į skaitmeninę erdvę, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia pavedęs policijai parengti planą, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis bei kiek tai kainuotų valstybei.

Svarstome artėjančių metų valstybės biudžete numatytas 3,8 proc. deficitas. Buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius projektą vadina „geriausiu iš blogiausių“. Laidoje valstybės biudžeto projektą pakomentavo buvęs finansų ministras, socialdemokratas Rimantas Šadžius. Biudžeto pavadinimas „Saugi valstybė – saugus žmogus“. Ar rašytumėte tokį patį pavadinimą? R. Šadžius: Aš nesu šalininkas pavadinimų klijavimų prie biudžetų, bet viena yra aišku – tai nėra laimingų laikų biudžetas.

Per šimtmetį susiformuoja vos centimetras derlingo dirvožemio, šiuo metu apie 90 proc. pasaulio dirvožemio – nualinti. Žmogaus įtaka gamtai ir pasaulinio atšilimo skatinimas ypač paveikia vyresnius, o vilties teikia jaunimo vertybės. Apie žmogaus santykį su gamta bei ateities galimybes laidoje pasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Virginija Podėnienė. Kuo gresia dirvožemio nualinimas? V. Podėnienė: Derliaus sumažėjimu, didelėmis investicijomis.

Kitąmet numatytas mokytojų algų didėjimas profesinių sąjungų požiūriu nepakankamas. Nepavykus susitarti – galimas streikas. Laidoje situaciją pakomentavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Kiek siūloma didinti mokytojų atlyginimus ir kodėl tai jūsų netenkina? A. Navickas: Bazinė alga kyla kelis procentus, o dar kita dalis yra ne pačiam didinimui, o papildomiems darbams apmokėti.

Seime svarstomas kitų metų valstybės biudžetas opozicijos netenkina. Konservatorė Ingrida Šimonytė atkreipia dėmesį – nors išlaidos auga, ne visos numatytos pajamos garantuotos. Laidoje apie numatytą valstybės biudžetą kalbėjo Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė. Koalicijos parneriai žadėjo, kad po biudžeto pristatymo bus sprendžiamas finansų ministro Taurimo Valio likimas.

Dirbtiniam intelektui vis darant pažangą dažnai keliami klausimai dėl jo poveikio žmonėms. Ypač aktualus dirbtinio intelekto modelių naudojimas mokyklose – ar moksleiviai nepraras gebėjimo ir noro mokytis? Laidoje apie dirbtinio intelekto integravimą švietime pasakojo  Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas, profesorius Tomas Krilavičius. Švietimo sistema turi atsargesnį santykį su dirbtiniu intelektu.

Europos Sąjungai žaliuoju kursu siekiant kelti ekologijos lygį, neretai dėl taršos kaltinamas žemės ūkis. Ar Lietuvoje žemės ūkis dirba tvariai bei ko reikėtų ekologiškumo didinimui? Laidoje apie žemės ūkio situaciją pasakojo tarptautinio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo Lietuvos filialo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.  Ar žaliasis kursas žemės ūkyje vis dar gyva tema? M. Rusteika: Aš manau, kad tai yra gyva tema.

Artimo žmogaus patiriami psichikos sveikatos sunkumai gali būti sunkiai pastebimi. Nepaisant to, ženklus galima įžvelgti ir bendravime, ir elgesyje Kaip ženklus atpažinti bei ką juos atpažinus daryti? Laidoje patarimais pasidalino Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Justyna Kolesnik ir Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorė Gr...

„Nereikia laukti, kol galbūt atsiras daugiau insulto simptomų ar tikėtis, kad simptomai praeis – iš karto skambinkite pagalbos telefonu 112 ir pasakykite, kad įtariate insultą“, – pabrėžia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis.

Prastai pirmadienį pasijutęs bei naktį Santaros klinikose praleidęs finansų ministras Taurimas Valys lieka ligoninėje, jo būklė stabili, BNS patvirtino jo patarėja komunikacijai Jolanta Butkevičienė. Anot jos, ministras gydomas Kardiologijos skyriuje, kur bus antradienį ir trečiadienį. „Vakar (pirmadienį) ryte darbo vietoje (T. Valys) pasijuto blogai ir kreipėsi į savo šeimos gydytoją, gavo kreipimąsi pas kardiologą. Tačiau vėliau situacija paūmėjo ir jis nuvyko į Santaros klinikų priėmimą.

Liberalų sąjūdis pavasarį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose į Neringos merus kelia savivaldybės tarybos narį Matą Lasauską. Partija antradienį taip pat paskelbė patvirtinusi visą savo kandidatų į Neringos savivaldybės tarybą sąrašą.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Laurynui Šedvyčiui neatvykus į Konstitucinio Teismo (KT) posėdį, Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos skundas dėl atsisakymo jai suteikti valstybės pripažinimą nagrinėjamas be Seimo atstovo. L. Šedvydis informavo KT, kad posėdyje negalės dalyvauti, nes bus išvykęs į komandiruotę. Jis šiuo metu lankosi JAV. KT nutarė bylą nagrinėti be suinteresuotos pusės atstovo.

Prancūzijoje dėl geresnių sąlygų švietimo sistemoje prasidėję moksleivių protestai peraugo į masines riaušes. Gatvėse niokojamas turtas, siaubiamos parduotuvės, vyksta susirėmimai su pareigūnais. Dalis ekspertų mano, kad šie neramumai atskleidžia gilias migracijos problemas. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys Vytautas Sinica ir Kauno technologijos universiteto politologas dr. Ainius Lašas.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė informavo, kad antradienį Lietuvoje orai taps ramesni ir sausesni, tačiau naktimis bei rytais daug kur tvyros rūkas, o kai kuriuose rajonuose dirvos paviršių pasieks šalnos. Savaitės viduryje orai išliks gana ramūs, tačiau ketvirtadienį, prieš Vėlinių savaitgalį, šalį pasieks nauji lietaus debesys. Antroje savaitės pusėje prognozės dar nėra aiškios – gali įsivyrauti drėgnesni orai.

Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis – viena dažniausiai gydytojų linksniuojamų lietuvių sveikatos problemų. Dažnai cholesteroliui kontroliuoti jau būtini ir vaistai – statinai. Tačiau realybė tokia, kad daug lietuvių jų bijo kaip velnias kryžiaus.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pranešus, kad į Lietuvą antradienį atvyks dar per 200 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas džiaugiasi nuoseklaus darbo rezultatais bei pabrėžia, kad lapkričio mėnesį vyks oficiali ceremonija, skirta šios rotacijos tarnybos pradžiai paminėti.  „Ne vieną mėnesį užkulisiuose vykęs nuoseklus darbas duoda rezultatų – JAV karių rotacija pildosi, kaip ir planuota.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo nuo 2030 metų įvesti visuotinį šaukimą. Jo ir didžiosios dalies TS-LKD frakcijos narių antradienį registruotuose įstatymų įstatymo pakeitimo projektuose siūloma įvesti visuotinį karo prievolininkų šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad bet kokiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo privalo dalyvauti tiek pati Ukraina, tiek Europa. Šalies vadovo teigimu, susitikimai, kuriuose suverenių valstybių ateitis būtų sprendžiama joms nedalyvaujant, yra nepriimtini ir pavojingi. „Iš tikrųjų tokio pobūdžio formatai yra labai pavojingi. Pirmiausia jie yra nepriimtini, kad Europa nedalyvauja šiose derybose, kad Ukraina netgi nėra kviečiama į tokio pobūdžio susitikimą.

Jau 2 savaitės, kaip Irane dingo lietuvės Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė. Užsienio reikalų ministerija (URM) antradienį patvirtino, kad sostinės policijos ieškomos dvi Lietuvos pilietės sulaikytos Irane, joms siekiama suteikti konsulinę pagalbą. „Užsienio reikalų ministerija spalio 26 dieną gavo oficialios informacijos iš Irano apie Lietuvos Respublikos piliečių sulaikymą“, – BNS pateiktame komentare nurodė ministerija.

Prezidentas Gitanas Nausėda užsimena, kad lapkričio mėnesį numatyti tam tikri susitikimai Lietuvos ir Kinijos santykių klausimu. Tiesa, šalies vadovas nepatikslino, kas dalyvaus šiuose susitikimuose.  „Kol kas tikrai dar ankstoka kalbėti, ar tie debatai arba diskusijos, kurios yra prasidėjusios (...) duos kažkokį apčiuopiamą rezultatą ir, kaip tikimės, duos tą rezultatą dar iki metų pabaigos. Kiek žinau, numatyti lapkričio mėnesį susitikimai šiuo klausimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta turįs pastabų kritikos pastaruoju metu susilaukiančiam finansų ministrui Taurimui Valiui. Vis tik šalies vadovo vertinimu, šiuo metu svarbu kalbėti ne apie Vyriausybės nario asmenybę, o užtikrinti numatytų įsipareigojimų įgyvendinimą.  „Ministras stengiasi daryti, ką gali. Iš tikrųjų kai kas pavyksta, kai kas pavyksta prasčiau.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad 2027 metais statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc., tačiau didesnis jų kėlimas didintų valstybės biudžeto deficitą. „Suprantu, kad tai nėra daug, bet jeigu imtumėmės radikalesnio jų atlyginimo didinimo, natūraliai biudžeto deficitas būtų jau ne 3,8 proc., o, ko gero, daugiau kaip 4 proc.“ – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo šalies vadovas.