Lietuvos verslas

Lietuvos banko (LB) valdyba elektroninių pinigų įstaigai „Monavate“ skyrė 270 tūkst. eurų baudą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus. Kaip ketvirtadienį pranešė LB, atlikus patikrinimą nustatyta, kad bendrovės rizikų vertinimo procedūros neatitiko įstatymų, todėl „Monavate“ nepakankamai vertino pinigų plovimo rizikas.

Teismas kitų metų pradžioje pradės nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomos „Vičiūnų grupės“ krabų lazdelių bei žuvies produktų gamybos ir prekybos įmonės „Plungės kooperatinė prekyba“ vadovas ir vienas darbuotojas kaltinami pažeidę tarptautines sankcijas ir dėl to padarę didelės žalos šalies interesams, kai įmonė eksportavo sankcionuotas prekes į Rusijos Kaliningrado sritį, kur veikė „Vičiūnų grupės“ gamykla.

Pernai įsigaliojusios „skolų atostogos“ kol kas sunkiai skinasi kelią skolų valdymo praktikoje. Per metus jomis pasinaudojo vos 460 skolininkų – tai tik 0,2 proc. nuo visų skolas turinčių asmenų. Pagrindinė to priežastis – mažas žinomumas, nepakankamas finansinis raštingumas. Tikimasi, kad įsiskolinimų bei skolų valdymo problemas bent iš dalies padės spręsti skolų konsultantai.

Lietuva – kupina verslių žmonių, o naujasis TV3 žiniasklaidos grupės, „Unicorns Lithuania“ ir SEB banko projektas „Moksleivių Vienaragių Paieška“ savo svajonių įgyvendinimo skatins imtis dar mokyklos suole. Savo patirtimi su projekto dalyviais dalinsis net 10 išskirtinių Lietuvos verslo lyderių. Dalis jų jau atskleisti, o kas taps likusiais – aiškėja jau šiandien. Tai – žmonės, kurių istorijos jau tapo įkvepiančiais pavyzdžiais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Lietuvai susiduriant su Baltarusijos hibridine ataka, Suomijos oro linijų bendrovė „Finnair“ naikina vieną vakarinį skrydį iš Helsinkio į Vilnių. Tokį suomių aviakompanijos sprendimą lrt.lt patvirtino Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Nuo antradienio įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriose sugriežtintos sankcijos už neteisėtą žvejybą – įteisinta galimybė konfiskuoti transporto priemones, kuriomis padarytas pažeidimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Priimti tokius pakeitimus paskatino pasikartojantys brakonieriavimo atvejai, kuomet tie patys asmenys daug kartų žvejoja draudžiamais žvejybos įrankiais, padaroma didelė žala gamtai, o skirtos piniginės sankcijos nėra efektyvios.

Kalėdinė pirkimo karštinė tęsis ir po Naujųjų metų. Lietuvos gyventojai plačiai atvers pinigines ir noriai išlaidaus po didžiųjų metų švenčių. Pasak ekonomistų, gyventojų kišenėse atsidūrę antros pensijų pakopos pinigai gerai pakaitins prekių ir paslaugų rinkas, dėl to kainų augimas šalyje nesulėtės. O Lietuvos pramonės kitąmet laukia išbandymo metai, kuomet dėl didelės konkurencijos Europoje gali kilti problemų eksportuojančiam verslui.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Švenčių sezonas taip pat yra ir nuolaidų sezonas. Žmonės ne tik ieško dovanų, bet ir puošmenų savo namams, planuoja šventinį stalą ar renkasi šventinius drabužius. Vis tik pirkėjai turi išlikti budrūs ir aklai netikėti visomis nuolaidoms ar specialiais pasiūlymais. Kol vieni žmonės racionaliai planuoja savo pirkinius, kiti perka daiktus vien dėl to, kad prekybininkai juos siūlo pigiau.

Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės trečiadienio vakarą antrą kartą apribota oro erdvė viršVilniaus oro uosto, pranešė įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU).  „Dėl baltarusijos vykdomos hibridinės atakos, užtikrinant civilinės aviacijos, keleivių ir visuomenės saugumą, oro erdvė virš Vilniaus oro uosto uždaryta nuo 22.24 iki 1.20 valandos“, – teigiama pranešime.

Dėl kontrabandinių balionų grėsmės trečiadienio vakarą virš Vilniaus oro uosto (VNO) uždaryta oro erdvė vėl atidaryta po pusantros valandos. Kaip pranešė Nacionalinis krizių valdymo centras (NVKC), 19.36 val. uždaryta oro erdvė vėl atverta 21.06 val., nors planuota, kad skrydžiai bus ribojami iki 22.30 val. Anot Lietuvos oro uostų (LTOU), gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.

Slovėnijos parlamentas oficialiai priėmė šios euro zonos šalies konstitucijos pataisą, suteikiančią piliečiams teisę atlikti visas operacijas naudojant grynuosius pinigus. Šį pakeitimą 2023 metais pasiūlė nevyriausybinė organizacija, surinkusi daugiau nei 56 tūkst. parašų. Ji siekė užtikrinti teisę naudoti banknotus ir monetas kaip būdą apsaugoti piliečių privatumą 2 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.

Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) per vienuolika mėnesių aptarnavo per 6,62 mln. keleivių – 8 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (6,13 mln.), pranešė LTOU. Vilniaus oro uoste šiemet aptarnauta apie 4,73 mln. keleivių – 5,6 proc. daugiau (4,48 mln.), Kauno oro uoste – apie 1,47 mln.,  arba 13,3 proc. daugiau (1,3 mln.), Palangoje – 411 tūkst., arba 19,4 proc. daugiau (344 tūkst.). Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai vien lapkritį aptarnavo 526,5 tūkst.

Leidimas vežėjams protestuoti sostinės Gedimino prospekte – derinamas, tačiau galutinai išduotas dar nėra, teigia Vilniaus miesto savivaldybė. „Prašymą išduoti leidimą protestui savivaldybė gavo pirmadienį, trečiadienį vyko leidimo derinimas. (…) Vežėjai dar turi patikslinti planuojamą sunkvežimių skaičių, tuomet bus galutinai suderinamas leidimas protestui“, – Eltai sakė savivaldybės atstovas žiniasklaidai Gabrielius Grubinskas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomiems Kelių eismo taisyklių pakeitimams, pagal kuriuos nuo kitų metų visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalės dėvėti šalmą. Jei priemonė nuomojama, šalmu turės pasirūpinti nuomos paslaugos teikėjas, pranešė ministerija. Pasak susisiekimo ministro Juro Taminsko, iki šiol šalmus privalėjo dėvėti tik nepilnamečiai ir važiuojamąja kelio dalimi judantys asmenys.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui perskirstyti miškų grupes siekiant apsaugoti priemiestinius ir gamtiniu požiūriu vertingiausius miškus, taip pat pakankamai miškų paliekant ūkininkavimui. Projektu siūloma keisti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, spartinti jų priskyrimą grupėms, taip pat sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus, pranešė Aplinkos ministerija. Toliau Miškų įstatymo pataisas svarstys Seimas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Energetikos ministerijos siūlymui keisti gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros apskaitą. Pokyčiai lems kiek brangesnę pasaugojimo paslaugą šiems vartotojams, o likusiems elektra pabrangs minimaliai.  Vyriausybė pritarė ministerijos pakartotinai teiktoms Atsinaujinančių išteklių energetikos bei Elektros energetikos įstatymų projektams. Tam dar turės pritarti Seimas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atmetė socialdemokratų siūlymą vėl leisti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, valstybinėms ir savivaldybių mokykloms ir darželiams bei religinėms bendruomenėms.  Aštuonių komiteto narių balsais BFK trečiadienį atmetė tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas. „Projektas yra atmestas ir jo nesvarstome“, – komiteto posėdyje sakė jo pirmininkas Algirdas Sysas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė siūlymui koreguoti birželį priimtą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkams – ji nuo kitų metų būtų taikoma tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos. „Klaidą ištaisyti reikia“, – komitete sakė konservatorė Gintarė Skaistė. Dabartinė tvarka numato atskirus mokesčio tarifus ūkininkų pajamoms nedetalizuojant, kaip jie būtų taikomi su žemės ūkiu nesusijusioms pajamoms.  Priėmus pakeitimus 15 ir 20 proc.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė siūlymui, kad įmonės ar organizacijos, gaunančios ir teikiančioms labdarą, neturėtų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti mėnesio ataskaitų apie paramą. Finansų viceministras Darius Sadeckas yra sakęs, kad pataisomis siekiama sumažinti administracinę naštą ir atsisakyti perteklinių nuostatų. Parlamentas lapkritį po pateikimo pritarė Vyriausybės teiktoms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms.

Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, šiuo metu lietuviai „kojinėje“ laiko 22,6 mlrd. eurų. Tinkamai įdarbinti, šie pinigai galėtų generuoti finansinę grąžą bei kurti papildomą naudą. Vietoje to, juos po truputį graužia infliacija, rašoma pranešime žiniasklaidai.  2024 m. LB duomenimis, pagrindinėmis taupymo priežastimis lietuviai įvardija galimas nenumatytas išlaidas ir finansinės būklės pablogėjimą. Noras, kad sukauptos lėšos generuotų investicinę grąžą, aktualus vos 9 proc. lietuvių.

Prekybos tinklas „Lidl“ pristato naujovę parduotuvėse – savarankiško skenavimo sistemą „Scan&Go“. Nuo šiol pirkėjai gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko – „Scan&Go“ leis patiems skenuoti prekes išmaniuoju telefonu ir atsiskaityti savitarnos kasose, naudojantis „Lidl Plus“ programėle, rašoma bendrovės pranešime.

Degalinių tinklui „Viada“ 2023 metais skirtą 50 tūkst. eurų baudą už per mažą biodegalų kiekį dyzeline teismas sumažino beveik 4 kartus – iki 13,3 tūkst. eurų.   Regionų administracinis teismas lapkričio 24 dieną iš dalies patenkino „Viados“ skundą ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) 2023 metų birželį skirtą baudą sumažino iki beveik 13,3 tūkst. eurų.

Lietuva neprieštarauja Europos Komisijos (EK) sprendimui atsiimti skundą prieš Kiniją Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), sako Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė. Anot jos, šalies ekonominiai interesai po kinų įvestų Lietuvos prekių importo ribojimų buvo apginti. „Lietuva neprieštarauja Europos Komisijos sprendimui nutraukti PPO bylą, nes pagrindiniai mūsų šalies interesai buvo apginti.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba artimiausiu metu nebalsuos dėl nepasitikėjimo transliuotojo vadove, sako tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. „Tikrai ne, šito nėra įtraukta į jokius planus“, – Žinių radijui antradienį nurodė M. Jurkynas, paklaustas, ar LRT taryba ketina balsuoti dėl nepasitikėjimo generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigia, jog kartu su rajono meru Robertu Duchnevičiumi kreipėsi į visus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narius, prašydami nepritarti planuojamiems Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams. Anot sostinės mero, siūlomas pakeitimas vilniečiams kainuotų 11 mln. eurų per metus. „Šįkart planas branginti gyventojams atliekų tvarkymą, nes kažkam norisi mažinti kaštus verslui“, – socialiniame tinkle „Facebook“ antradienį rašė V. Benkunskas.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pranešė, kad Seimas esą nori gyventojams branginti atliekų tvarkymą. Kaip socialiniame tinkle rašė Vilniaus miesto meras, dėl žadamų pakeitimų „kažkam norisi mažinti kaštus verslui“. „Įsivaizduokime. Vidutinis namų ūkis, dviejų kambarių butas. Jeigu Seimas priims dabar stumiamą įstatymą, skaičiuojame, kad atliekų tvarkymas 55 kv. m. daugiabučio gyventojui papildomai pabrangs mažiausiai 35 proc.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitetui rengiantis svarstyti prieštaringai vertinamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, parlamento opozicija prašys atlikti ekspertinį siūlomų teisės aktų pakeitimų vertinimą. Kreipimąsi dėl teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pasirašė 42 opozicijoje dirbantys Seimo nariai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų.

Kino teatrų tinklą „Apollo“ valdanti Estijos įmonė „MM Grupp OÜ“ teismui apskundė Konkurencijos tarybos skirtą 7,5 mln. eurų baudą už neteisėtai perimtą kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ kontrolę. „MM Grupp OÜ“ Regionų administraciniam teismui gruodžio 2 d. apskundė spalio 28 d. Konkurencijos tarybos nutarimą.

 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) antradienį pristatytos naujausios prognozės skelbia, jog Lietuva ekonominės plėtros sparta šiais ir ateinančiais metais lenks kitas dvi Baltijos valstybes, tačiau 2027-aisiais joms abiem nusileis. Paryžiuje įsikūrusios tarptautinės organizacijos ekspertų atnaujintais skaičiavimais, 2025-aisiais Lietuva sukurs 2,5 proc. solidesnį nei ankstesniais metais bendrąjį vidaus produktą.

Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų 12 ir 24 mėnesių fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 2–5 proc., antradienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pasak agentūros, fiksuotos elektros kainos planų 1 kWh kainas didino visi trys nepriklausomi tiekėjai. Siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh elektros vidutinė kaina per savaitę padidėjo nuo 0,257 euro iki 0,267 euro (viena laiko zona) ir nuo 0,247 euro iki 0,257 euro (dvi laiko zonos). Tuo metu 24 mėn.

Statutiniams pareigūnams protestavus dėl mažų atlyginimų ir daliai politikų raginant skirti tam daugiau lėšų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad šis klausimas svarstomas valdančiojoje koalicijoje, tačiau jis pabrėžia – papildomų lėšų būtų galima rasti tik sumažinus kitų sričių finansavimą. „Koalicijos viduje tariamės (dėl statutinių pareigūnų atlyginimų didinimo – BNS), sumos šiek tiek kuklesnės yra negu su mokytojais. Dar vyksta derinimas pozicijų.

Į Seimą antrajam svarstymui kitą savaitę grįžtantį 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys neeiliniame posėdyje penktadienį. „Penktadienį vyks neeilinis Vyriausybės posėdis, kurio metu bus svarstomas iš Seimo po pirmojo svarstymo grįžęs 2026–2028 m. valstybės biudžeto projektas“, – Eltai antradienį nurodė premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas.

Baltijos šalyse veikiančių kino teatrų „Apollo“ valdytoja Estijos bendrovė „MM Grupp“ teismui apskundė beveik 7,5 mln. eurų jai skirtą baudą už tai, kad be Konkurencijos tarybos leidimo įsigijo bendrovę „Forum Cinemas Lithuania“. Regionų administracinis teismas pranešė gruodžio 2 dieną gavęs „MM Grupp“ skundą.

Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų šiemet kalėdinėms dovanoms planuoja išleisti nuo 50 iki 100 eurų, kai pernai dauguma dovanoms planavo skirti nuo 100 iki 200 eurų, rodo naujausia „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, šių metų kalėdinėms dovanoms simbolišką sumą – iki 50 eurų – ketina išleisti 12 proc. šalies gyventojų, o nuo 100 iki 200 eurų – 24 proc. apklaustųjų.  Didesnį biudžetą – nuo 200 iki 300 eurų – dovanoms planuoja skirti 16 proc.

Vilnius skelbia atvirą tarptautinį architektūrinį konkursą Vilniaus kongresų centro idėjai atrinkti. Numatytas prizinis fondas – 100 tūkst. eurų, o pats verslo klasės objektas, kaip planuojama, iškils iki 2031 metų pabaigos, sostinės A. Goštauto gatvėje šalia Seimo rūmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį paskelbė, kad bendrovė „Panevėžio keliai“ (dabar – HISK) ir dar aštuoni kitų įmonių darbuotojai lieka išteisinti dėl korupcinių nusikaltimų.

Klaipėdoje planuojamai ledo arenai išduotas statybų leidimas, trečiadienį pranešė vietos savivaldybė. „Finišavo dar vienas reikšmingas etapas – projektavimas baigtas ir gautas leidimas statybai. Tikimės, kad jau pavasarį turėsime rangovą ir galėsime skelbti šio svarbaus objekto statybų startą“, – pranešime teigia Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Jis priduria, kad ledo arenos statybų darbai nuo jų pradžios gali trukti apie dvejus metus.

Baigiantis didžiausiems strateginiams valstybinių kelių projektams – tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena atnaujinimui, 2026 metais daugiausia dėmesio numatoma skirti avarinių kelių ir tiltų tvarkymui, sako bendrovės „Via Lietuva“ atstovai. „Kitais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas avarinei infrastruktūrai – tiltams, viadukams.

Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas šalyje smuko 0,4 procentinio punkto, o per mėnesį nepakito ir siekė 6,5 proc. Darbo neturėjo 103 tūkst. žmonių, iš jų 14 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – jo nedarbo lygis per metus smuko 2,4 punkto iki 12,9 procento. Latvijoje nedarbas siekė 7,1 proc. – 0,1 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, Estijoje – 7,3 proc.

Prekybos tinklas „Iki“ plečia komandą Vilniaus mieste ir rajone. Artėjant naujų parduotuvių startui, tinklas ieško daugiau kaip 30 darbuotojų įvairioms pareigoms ir kviečia kandidatus prisijungti prie moderniai įrengtų prekybos vietų komandų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak jo, bendrov4 siūlo gausybę naudų: lankstų grafiką, papildomą sveikatos draudimą, mokymosi galimybes bei naujiems darbuotojams skirtą motyvacinį paketą.

Socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitaiko apgaulingų pranešimų, kurie bando išgąsdinti vartotojus netikrais įspėjimais apie virusus ar kitas tariamas grėsmes, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors tokie pranešimai gali atrodyti patikimi, jie dažnai slepia riziką jūsų asmeniniams duomenims ir finansams.

Lietuvos ekonomika 2025 metus palydi įdomios būklės: rodikliai dar tvirti, atlyginimai auga, pramonės kritimas stabilizuojasi, užimtumas krenta, bet vis dar gana aukštas, o vartojimas – neįprastai stiprus. Europos Komisija ir Lietuvos bankas prognozuoja 2–3 proc. BVP augimą, spartesnį atlyginimų nei kainų didėjimą ir atsigauti pradedantį eksportą. Iš pirmo žvilgsnio – ramu.

Lietuva pasirašė naujo finansavimo laikotarpio memorandumus su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu – pagal juos 54 mln. eurų numatyta šalies civilinės saugos programai, dar 55,7 mln. eurų lėšų skiriama Lietuvos teisingumo sistemai stiprinti.

Viena didžiausių mažmeninės prekybos grupių Baltijos šalyse „Vilniaus prekyba“ pirmadienį užbaigė dviejų restoranų pardavimo sandorį.  Grupė Estijos įmonės „Mirrow Institute“ kontroliuojamai bendrovei „Defood OÜ“ perleido savitarnos restoranų tinklą „Restoranas 12“ valdančią įmonę „Restoranas dvylika“ ir kavinių tinklo „Caif Cafe“ valdytoją „CCF kavinės“, pranešė įmonė.

Vilniaus rajone esančiame Bukiškyje mėnesiu anksčiau nei planuota iškilo naujas prekybos ir paslaugų centras, bendra investicijų vertė siekia 12 mln. eurų, skelbia „Verslo žinios“. 5,6 tūkst. kv. m ploto prekybos centro statybas beveik 2 ha teritorijoje užbaigė vystytojas „Bajorų NT“, jau išnuomota 85 proc. prekybos centro ploto.

Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vidurio ir Vakarų Lietuvos bei sostinės regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 414 eurų ir per ketvirtį sumažėjo 29 eurais. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) Sostinės regione buvo 2657,2 euro – 0,9 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 2243,5 euro – 2,5 proc. daugiau, tuo metu „į rankas“ jis buvo atitinkamai 1615,1 euro (0,9 proc. daugiau) ir 1388,6 euro (2 proc.

Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus sako matantis minimalią riziką, jog Vilniaus oro uosto darbą toliau trikdant kontrabandiniams balionams oro linijos mažins skrydžių skaičių, o dalis žmonių atsisakys kelionių. „Tai yra pirmiausia susiję su bilietų pardavimais ir keleivių noru keliauti toliau į Lietuvą ir iš Lietuvos.

Didžiausia Europoje naudotų daiktų tarpusavio prekybos platforma ir pirmasis Lietuvos vienaragis „Vinted“ šių metų 50 didžiausių Baltijos šalių bendrovių sąraše pakilo labiausiai – per devynias pozicijas ir užėmė 38-tą vietą, skelbia tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“. „Vinted“ pajamos pernai siekė 740 mln. eurų ir buvo 31 proc. didesnės nei 2023 metais (565 mln. eurų). Tuo metu bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) su 701 mln. eurų pajamomis (augo 18 proc.

Vilniaus valdžia antradienį ketina skelbti konferencijų centro prie Seimo architektūrinės idėjos konkursą.  Rugsėjį pristatydamas projektą sostinės meras Valdas Benkunskas skaičiavo, jog investicijos į projektą galėtų siekti apie 100 mln. eurų, o konferencijų veikla leistų generuoti apie 90 mln. eurų socialinės ir ekonominės naudos miestui.  V. Benkunskas tuomet teigė, jog centro plotas sieks 31,5 tūkst. kv. metrų, jame bus įrengtos trys 2 tūkst., 1 tūkst.