Lietuvos verslas

Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ sausio–rugsėjo mėnesiais gavo 297,1 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 37,7 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai. Vien rugsėjo mėnesį grupė gavo 39,6 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 63,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė grupė.

Savaitgalį Lietuvoje vykusios 41-osios „Maisto banko“ akcijos metu gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 tūkst. vienetų maisto produktų, bendra jų vertė – 464 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė organizacija. Anot „Maisto banko“, tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų. „Maisto bankui“ gyventojai paaukojo produktų už 464 tūkst. eurų Iš viso akcijos metu aukota 84 tūkst. 664 kartus, o vidutinė vieno paaukoto maisto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

Lietuvos ekonomikos variklis šiuo metu sukasi aukštomis apsukomis. Gyventojų vartojimas išlieka aktyvus, atlyginimai sparčiai auga, būsto rinka kaista, o bankų skolinimas įsibėgėja. Tokia dinamika rodo stiprų ekonomikos pulsą, tačiau kartu kelia klausimą, ar dabartinis augimo tempas yra tvarus. Vis daugiau ženklų rodo, kad artimiausiu metu svarbiausia bus ne tai, kaip dar labiau paspartinti ekonomiką, o kaip išvengti jos perkaitimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas spalio 12–13 d. su darbo vizitu lankosi Romoje, kur aptars Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimą gynybos, gyvybės mokslų ir kosmoso technologijų pramonės srityse bei naujas galimybes Lietuvos verslui.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja mažinti darbuotojų skaičių – ketina atleisti apie 85 darbuotojus iš visų padalinių. Bendrovė taip pat kurs 12 naujų pozicijų, į kurias pirmumo teise galės pretenduoti jos darbuotojai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė „Telia Lietuva“. Skaičius dar gali augti Pasak bendrovės, galutinis atleidžiamų žmonių skaičius priklausys ir nuo to, kiek įspėjimus apie atleidimą gavusių darbuotojų užims naujas pozicijas.

Jau 36 iš 60 Lietuvos savivaldybių kartu su policija deda visas pastangas, kad pritrauktų pareigūnus į regionus: siūlo vienkartines išmokas iki 10 000 Eur, paramą būstui iki 20 000 Eur ir mokymosi stipendijas tiems, kurie pasirenka tarnauti jų teritorijoje. Iš pradžių tokias priemones taikė tik 6 savivaldybės. Šiandien parama pasiekia visus regionus. Didėjo ne tik savivaldybių skaičius, bet ir teikiamos paramos dydis bei įvairovė. Pareigūnų labiausiai trūksta regionuose.

Susisiekimo ministerija per septynerius metus į automobilių kelių ir tiltų atnaujinimo projektus tikisi pritraukti beveik 4,38 mlrd. eurų privačių investicijų, kurias vėliau, per ilgesnį laiką, padengtų valstybė. Ministerija parengė ir Vyriausybei teikia Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP – angl. public private partnership) programos projektą, pagal kurį 2027–2033 metais numatoma įgyvendinti trijų etapų susisiekimo infrastruktūros modernizavimą.

Pirmosios instancijos teismas turės nagrinėti, ar Klaipėdos valdžia pagrįstai nepritarė bendrovės „Neto terminalas“ planams Klaipėdos uosto pietinėje dalyje krauti ir laikyti automobilius, galutinai nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). LVAT spalio 7 dieną įpareigojo Regionų administracinį teismą iš naujo nagrinėti Klaipėdos uosto direkcijos skundo dėl šiemet pavasarį miesto tarybos priimto sprendimo neleisti „Neto terminalui“ veikti priėmimo klausimą.

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, dauguma didžiųjų šalies savivaldybių sulaukia daugiau gyventojų prašymų dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kauno rajone prašymų skaičius išaugo apie 35 proc., Kėdainių rajone – 29 proc., Panevėžyje – beveik 19 proc., Klaipėdoje – 14 proc., o Marijampolėje – beveik 12 proc.

Remontuojant Alfonso Meškinio, arba Kleboniškio tiltą per Nerį ir viaduką per Jonavos gatvę Kaune, dėl sudėtingų eismo sąlygų nuo pirmadienio eismas viena tilto puse bus nukreipiamas apylanka.

Energetikos ministras Lukas Savickas pirmadienį ir antradienį dalyvaus tarptautiniame Varšuvos saugumo forume.  Kaip pranešė Energetikos ministerija, L. Savickas dalyvaus diskusijoje: „Powering Europe’s Future: Energy Security from the North to the South”, kurios metu bus aptariama, kaip Europai, atsisakius rusiškos energijos, užtikrinti patikimą ir įperkamą energijos tiekimą Šiaurės – Pietų kryptimi ir kaip apsaugoti jūrinę energetikos infrastruktūrą.

Jei namuose turite įsirengę šilumos siurblį ir žiemos laikotarpiu smarkiai išaugo elektros suvartojimas, specialistai sako, kad tai nebūtinai reiškia, jog įrenginys sugedo. Jie taip pat atkreipia dėmesį ir į pagrindines klaidas, kurias daro gyventojai naudodami šilumos siurblius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas Juozas Bielskus.

Visuose Vilniaus miesto ir rajono, Panevėžio bei kai kurių mažesnių miestų pastatuose su neautomatizuotais šilumos punktais pirmadienį įjungiamas šildymas. Tokių pastatų sostinėje yra 464 – apie kelis procentus visų šildomų pastatų, jų gyventojai sudaro mažiau nei 1 proc. miesto gyventojų, BNS informavo savivaldybė.

Kartu su rugsėju Vilniaus gatvėse padaugėjo ir automobilių, o gyventojai skatinami dažniau rinktis viešąjį transportą, dviratį ar eiti pėsčiomis. Tačiau daliai vilniečių toks pasiūlymas kelia klausimų – mieste vienu metu vyksta daugybė remonto darbų, o kai kur pėstiesiems tenka paieškoti, kaip įveikti išraustus ar nelygius šaligatvius. Žmonėms su judėjimo sunkumais tokia kelionė gali tapti ir nesaugi.

Antstolius pasiekiančių Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) sprendimų per dvejus metus padaugėjo 36 proc. – jų skaičius išaugo nuo 401 2023 metais iki 547 2025-aisiais, pranešė Lietuvos antstolių rūmai. VVTAT duomenimis, pernai buvo išnagrinėta 10,02 tūkst. vartojimo ginčų, kurių bendra vertė viršijo 3,1 mln. eurų. 61 proc. atvejų vartotojų reikalavimai buvo patenkinti visiškai, dar 5 proc. – iš dalies. Apie 90 proc.

Nuo 2027 metų gegužės siūloma statybvietėse savarankiškai dirbantiems asmenims nustatyti privalomus bazinių darbuotojų saugos ir sveikatos žinių reikalavimus. Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk, siūlomais pakeitimais ministerija siekia užtikrinti, kad savarankiškai dirbantys asmenys turėtų reikiamų žinių ir gebėtų saugiai atlikti darbus, taip apsaugodami ne tik save, bet ir aplinkinius.

Estetinės ir lazerinės dermatologijos klinikai „Estetus klinika“ pagrįstai skirta 40,6 tūkst. eurų bauda už reklamos, kurioje naudojama pacientų asmeninė informacija arba sveikatos specialistų rekomendacijos, pažeidimus. Regionų administracinis teismas spalio 5 dieną atmetė įmonės skundą ir pripažino, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) „Estetus klinikai“ dėl Reklamos įstatymo pažeidimų pagrįstai skyrė baudą, o jos dydis yra proporcingas pažeidimui, pranešė teismas.

Rugsėjį apie didelius grupinius atleidimus pranešė dvi informacijos ir ryšių sektoriaus įmonės. Vokietijos bankininkystės debesijos platformos „Mambu“ filialas Lietuvoje planuoja atleisti 35 darbuotojus – 43 proc. visos komandos. Tuo metu Švedijos „Intrum Holding“ valdoma bendrovė „Intrum Global Business Services“ atsisveikins su 76 darbuotojais, arba 57 proc. joje dirbančių žmonių. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad grupinių atleidimų informacijos ir ryšių sektoriuje tik daugėja.

Vyriausybė šią savaitę pritarė ir toliau leisti Lietuvos studentų sąjungai (LSS) naudotis patalpomis Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje esančiame bendrabutyje. LSS šiose patalpose veikia nuo 2016 metų. Ankstesnė panaudos sutartis baigia galioti šių metų lapkritį.  Dirba apie 13 Lietuvos studentų sąjungos darbuotojų Patalpos priklauso valstybei, o jas pagal patikėjimo sutartį valdo Vytauto Didžiojo universitetas. Universiteto taryba tolesniam patalpų perdavimui LSS pritarė.

Aplinkos ministerija siūlo skirti 11,3 mln. eurų paramos biometanu bei elektra ar vandeniliu varomoms transporto priemonėms įsigyti. Parama būtų skiriama ekonominę veiklą vykdantiems juridiniams asmenims. Anot ministerijos, paramai numatyta suma būtų skiriama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos. Didžiausia galima projekto finansuojama dalis siektų daugiau kaip 30 proc. didelėms, 50 proc. vidutinėms ir 60 proc. mažoms įmonėms tinkamų finansuoti išlaidų.

Ministrų kabinetas pritaria siūlymui riboti ginklų leidimų išdavimą vaikų išlaikyti vengiantiems asmenims, tačiau siūlo projektą tobulinti. Teisingumo ministerijos siūlymu, tokia Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui. Gegužę parlamentarai po pateikimo pritarė atitinkamiems socialdemokrato Dariaus Razmislevičiaus pateiktiems siūlymams.

Tik 17,7 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi užtikrinti dėl savo finansinės gerovės išėjus į pensiją, o 40,6 proc. dėl jos nerimauja, rodo banko „Luminor“ užsakymu atlikta apklausa. Apklausos duomenimis, 12,4 proc. gyventojų dėl savo finansinės padėties pensijoje jaučiasi labai neužtikrinti, dar 28,2 proc. – neužtikrinti. Tuo metu 14,5 proc. respondentų nurodė besijaučiantys užtikrinti, o 3,2 proc. – labai užtikrinti. Dar 31,3 proc. apklaustųjų teigė esantys tik šiek tiek užtikrinti.

Seimas imasi svarstymų, ar daliai pensininkų kompensuoti praradimus dėl sumažintos pensijos jiems išėjus į išankstinę pensiją, kurią jie dėl pensinio amžiaus vėlinimo gavo ilgiau. Be to, jiems būtų perskaičiuojamos pensijos. Seimas šią savaitę po pateikimo balsavo už tokias Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas.Toliau Seimas jas svarstys lapkričio 10-ąją.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bankuose fiksuotų didelių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) incidentų trukmė siekė nuo kelių valandų iki beveik paros, o jų paveiktų klientų skaičius – nuo kelių šimtų iki beveik 100 tūkst., nurodė Lietuvos bankas (LB). Balandžio–birželio mėnesiais centriniam bankui pranešta apie 10 didelių IRT incidentų, bet nė vienas jų nebuvo susijęs su kibernetiniais nusikaltimais.

Augant migrantų srautams, o verslui prašant leisti jų įsivežti daugiau, kovos su prekyba žmonėmis organizacijos bei profesinės sąjungos signalizuoja apie itin paplitusį užsieniečių išnaudojimą Lietuvos darbo rinkoje. Jos akcentuoja, kad šeimas gimtinėse su viltimi užsidirbti Lietuvoje palikę trečiųjų šalių piliečiai darbovietėse netenka paso ar leidimo gyventi, dirba kitus darbus nei buvo sutarę, apkraunami viršvalandžiais ir baudomis.

Kultūros ministerija Klaipėdos centrinio pašto kompleksui tvarkyti papildomai prašo 7,3 mln. eurų. „Finansų ministerijai yra pateiktas 7,3 mln. eurų papildomas 2027–2029 metų valstybės biudžeto lėšų poreikis šiam projektui įgyvendinti, šiuo metu vyksta derybos dėl biudžeto“, – teigiama Kultūros ministerijos atsakyme BNS. Pastatą jau kurį laiką iš Kultūros ministerijos siekia perimti jį sutvarkyti norinti Klaipėdos savivaldybė.

Kol Seime kelią skinasi migracijos ribojimo įstatymų pakeitimai, verslas įspėja, kad šaliai stipriai trūksta darbuotojų, o pokyčiai situaciją stipriai pablogintų. Pasak pramonininkų, dėl darbuotojų trūkumo Lietuvoje kitąmet galime nesukurti daugiau nei pusės milijardo eurų BVP. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Filipinietis Noe į Lietuvą atvyko prieš pusantrų metų. Čia jis dirba metalo apdirbimo gamykloje, už atlyginimą išlaiko savo šeimą. „Aš turiu žmoną ir berniuką su mergaite.

Dešimtmetį svetur praleidęs žmogus nusprendžia grįžti į Lietuvą, čia susiranda darbą ir tikisi tęsti iki tol dirbtą darbą. Tačiau planus gali sustabdyti ne darbo vietų trūkumas, o dokumentai. Su tokia situacija susidūrė profesionaliu vairuotoju dirbęs lietuvis, kuris grįžęs iš Švedijos nebegali tęsti darbo. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs Darius (tikras vardas redakcijai žinomas) Švedijoje gyveno apie dešimt metų.

Iki 2027-ųjų liko mažiau nei trys mėnesiai, todėl planuojantiems kitų metų atostogas jau dabar verta pasižymėti, kada ilsėtis bus galima ilgiau. Pirmojo ilgojo savaitgalio ilgai laukti nereikės, nes jis prasidės Naujųjų metų dieną. Dar du ilgesni savaitgaliai laukia pavasarį ir rudenį, o paskutinis – per Kūčias ir Kalėdas. Be ilgųjų savaitgalių, 2027 metais bus dar kelios progos prailginti poilsį iki keturių dienų, panaudojus vos vieną atostogų dieną.

Lietuvos kariuomenė Pabradėje pristatė naują poligoną, skirtą dronų ir antidroninių sistemų bandymams. Krašto apsaugos ministro teigimu, nauja erdvė „Vanagas“ kvies įmones čia išbandyti savo bepiločių orlaivių prototipus, kuriuos vėliau būtų galima naudoti šalies gynybai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Įsibėgėjant šildymo seoznui, gelbėtojai žada ir toliau vykdyti prevencines priemones – apsilankymus gyventojų namuose. Toku būdu siekiama užtikrinti, kad dūmų detektoriai namuose būtų įrengti. Specialistai priduria, kad turėti tokį prietaisą savo namuose yra labai svarbu – galbūt kritiniu atveju tai galėtų išgelbėti ir jūsų gyvybę. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Aurelija Maslauskienė.

Į duris pasibeldžia ugniagesiai ir paprašo parodyti, ar namuose turite dūmų detektorių. Ar privalote juos įsileisti? Dūmų detektorius Lietuvos būstuose privalomas jau nuo 2018 metų gegužės, tačiau ne visi gyventojai yra jį įsirengę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, veikiančius dūmų detektorius turi apie 60 proc. gyventojų.

Nuo spalio 9 d. iki metų pabaigos kelionės traukiniais Lietuvoje kainuos perpus pigiau. Vyriausybė pradeda kompensuoti pusę bilietų kainos, taip siekdama padėti gyventojams, kenčiantiems nuo didelių degalų kainų. Nuolaidas Vyriausybė žada ir tarpmiestinių autobusų bilietams, tačiau tik nuo lapkričio. Tie, kurie neturi galimybių važiuoti traukiniu, tokiu valdančiųjų nerangumu piktinasi. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiomis dienomis sulaukę galutinių sąskaitų už rugpjūtį, Palangos verslininkai jau gali įvardinti gera ar bloga buvo ši vasara. Sako, nors oras nelepino, klientų atvyko daugiau nei pernykštę vasarą. Ir nors pinigų poilsiautojai išleido daugiau, pelnas išliko toks pat kaip pernai. Esą viską sugadino augančios kuro bei paslaugų ir žaliavų kainos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Spalio 1 d. Lietuvoje oficialiai prasidėjo šildymo sezonas, todėl artėjant šaltesniems orams gyventojams vis aktualesnis klausimas – kiek teks mokėti už šilumą. Skirtinguose šalies miestuose kainos gerokai skiriasi, o šį sezoną daliai gyventojų gali tekti plačiau atverti pinigines.

Po ilgiau nei 3 valandas trukusių diskusijų valdantieji akcizo dyzelinui nesumažino: naujų priemonių, kaip kovoti su brangių degalų krize, nėra – minimos tik anksčiau įvardytos nuolaidos viešajam transportui bei įpareigojimas degalinėms skelbti momentines degalų kainas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Lietuvoje dyzelino litras vidutiniškai jau beveik puse euro – 48 centais – brangesnis nei Lenkijoje ir 12 centų brangesnis nei Latvijoje, rodo naujausia statistika.

Valstybės biudžetą parengęs premjeras giriasi, kad kitąmet krašto apsaugai skirs šiek tiek daugiau pinigų nei šiemet. Didžiausius algų padidinimus žada mokytojams, statutiniams pareigūnams ir kultūros darbuotojams, o kitiems algos turėtų didėti iki 3 proc. Tačiau dešinioji opozicija jau priekaištauja, kad krašto apsaugai finansavimas iš esmės nedidės ir vis garsiau abejoja finansų ministro Taurimo Valio kompetencija. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Ne paslaptis, kad butai Vilniuje brangsta tikriausiai jau nebe kas metus, bet kas mėnesį. Šiandien už nedidelį vieno kambario butą neretai tenka mokėti tiek, kiek dar prieš kelerius metus kainavo gerokai erdvesnis būstas. Rugsėjį vidutinė vieno kambario buto pasiūlos kaina Vilniuje jau siekė daugiau nei 80 tūkst. eurų. Visgi skelbimuose dar galima rasti variantų, kainuojančių mažiau nei 35 tūkst. eurų. Tiesa, kiekvienas jų turi savų niuansų.

Lietuvos įmonės socialinę atsakomybę vis dažniau integruoja į savo strateginius planus ir paramą vertina kaip ilgalaikį sprendimą, o ne pavienę iniciatyvą. Tačiau augant įsitraukimui, didėja ir reputacinė rizika – verslui svarbu greitai įsitikinti, kad paramą renkančios organizacijos yra patikimos, o paaukotos lėšos naudojamos skaidriai. Atsakydama į šį poreikį, Aukok.

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Homa Group“ pradėjo kotedžų ir dvibučių namų kvartalo „Uoksai“ Vilniaus Visorių mikrorajone pirmojo etapo statybų darbus. Kaip penktadienį pranešė bendrovė, statybos pradėtos gavus joms leidimą. Pirmuoju etapu iki 2027 m. spalio D. Glemžaitės gatvėje planuojama pastatyti 59 kelių tipų kotedžus. Taip pat kitų metų antrą arba trečią ketvirtį bendrovė numato pradėti antro bei trečio kvartalo etapo statybas D. Glemžaitės, Skersinės ir L. Sutemos gatvėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad „Sodros“ biudžeto perviršis šiems metams turėtų sudaryti apie 800 mln. eurų, iš kurių maždaug 70,5 mln. eurų kitąmet būtų skirti papildomai pensijoms indeksuoti.

Buvusį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatą bei žemės sklypą sostinės Šeškinėje, tarp Ozo gatvės ir Laisvės prospekto, už 5,5 mln. eurų įsigijo mažmeninės prekybos grupės „Maxima grupė“ bendrovės „Maxima LT“ antrinė įmonė „Jamdena“.  Įmonė teigia, jog čia galėtų būti vystomas tiek komercinis, tiek būsto projektas, o galutinį sprendimą ji ketina pranešti vėliau.

Kitais metais viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis pasieks 1843 eurų – išaugs 45 eurais, numatyta naujoje Vyriausybės kolektyvinėje sutartyje su profesinėmis sąjungomis. Skaičiuojama, kad pareiginės algos dydžio kėlimas iš viso 2,5 proc. pareikalaus apie 100 mln. eurų papildomų lėšų. Pernai pasirašyta sutartimi šiems metams įtvirtintas bazinis pareiginės algos dydis siekia 1798 eurų – tuomet didintas 0,7 proc. arba 12,6 eurais.

Penktadienio rytą dėl itin stipraus vėjo Klaipėdos uoste ribojama laivyba, bet laukiančių į uostą įplaukti ar išplaukti laivų kol kas nėra, BNS pranešė uosto direkcijos atstovė Radvilė Rumšienė. Anot jos, laivyba uoste ribojama nuo 8 val. ryto dėl stipraus vakarų vėjo, kuris siekia apie 18 metrų per sekundę, o jam sustiprėjus – 20,8 metro. R. Rumšienės teigimu, jūros bangos siekia nuo 4 iki 6,9 metro aukščio.

Degalų kainos išlieka aukštumose, o vienintele paguoda tampa lengvatos važiuojant traukiniais ar autobusais. Dalis ekonomistų sako, kad imtis mokestinių sprendimų, siekiant sumažinti degalų kainas, politikai nesiryžta ne be reikalo. Be to, analitikai taip pat paaiškina, kodėl dalis dabar siūlomų sprendimų, siekiant išspręsti degalų kainų didėjimo problemą, tikėtina, padėtų tik trumpam.

Pirmaujanti alternatyvaus turto valdytoja Baltijos šalyse INVL įsteigė iki 200 mln. eurų dydžio fondą „INVL European Banking Opportunities Fund“, kuris investuos į Vidurio ir Rytų Europos bankų kapitalą. Pranešime skelbiama, jog fondo investicijų geografija apims Europos Sąjungos (ES) valstybes nares ir šalis kandidates.

Dėl stipraus vėjo Klaipėdos ir Kauno rajonuose penktadienį prieš vidurdienį elektros neturi apie 2,5 tūkst. vartotojų, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ryte jos neturėjo apie 2,2 tūkst. vartotojų.  „Sinoptikų prognozės matome, kad keičiasi. Apie 12-14 valandą tas vėjas turėtų sustiprėti labiausiai, tačiau jau ir ryte jis parodė savo jėgą“, – LRT radijui penktadienį sakė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Vidutinė žalio pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį augo trečią mėnesį iš eilės ir pasiekė 37,95 euro cento už kilogramą – 5 proc. daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstiniai Europos Komisijos (EK) duomenys. Komisijos duomenimis, rugpjūtį vidutinė pieno supirkimo kaina sudarė 36,1, liepą – 35,4, o birželį – 34,8 euro cento už kilogramą. Palyginti su birželiu, kai kaina buvo mažiausia, ji pakilo apie 9 proc. Sausį–liepą į Europos Sąjungos (ES) pienines pristatyta 3,3 proc.

Gamintojų parduotos produkcijos kainos per metus – rugsėjį, palyginti su pernai rugsėju – padidėjo 17,5 proc., o be naftos produktų – 5,1 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – produkcijos kainos padidėjo atitinkamai 3,5 ir 1 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo naftos produktų kainų padidėjimas (12 proc.) bei gumos ir plastiko gaminių kainų sumažėjimas (0,9 proc.