„Aš tikėjausi daugiau iš Vėgėlės iki rinkiminės kampanijos pradžios. Visgi, man teko bendrauti su juo kaip su Advokatų tarybos pirmininku, su teisininku, su žmogumi. <...> Tas žmogus atrodė kito išsilavinimo ir kito lygmens, bet rinkiminės kampanijos metu pasirinkta retorika nustebino ir nuvylė“ , – specialioje „TV3 Žinios. Rinkimai“ laidoje apie I. Vėgėlė kalbėjo S. Skvernelis.
Anot jo, I. Vėgėlės retorikoje gausu populizmo, iškraipytų faktų.
„Saugumo dėmenyje [jo pasisakymai] irgi kelia abejonių. Žmogus išsilavinęs, bet kiek teko bendrauti – dabar neatpažįstu“, – tvirtino buvęs premjeras.
Skvernelis apie Vaitkaus rezultatą: „Tai yra šokas“
21 valandos duomenimis, rinkimuose pirmauja antros prezidento kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda (50,03 proc. visų rinkėjų balsų).
Antroje vietoje – eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis (13,1 proc. visų rinkėjų balsų). Jis vienareikšmiškai pirmauja visoje Žemaitijoje. Ryškiausia rinkimų apygarda – Šilalės, kur šią valandą jis surinko 35,87 proc. balsų.
Trečioje vietoje – į politiką pasukęs advokatas Ignas Vėgėlė su 12,07 proc. balsų. Tuo metu konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė, nors yra ketvirta su 11,98 proc., ją labiau palaiko žmonės Aukštaitijoje.
Keliuose rajonuose blyksteli gydytojas Eduardas Vaitkus. Šalčininkuose jis pirmauja su 41,18 proc. rinkėjų balsų. Arčiausiai nuo jo – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda su 24,93 proc.
S. Skvernelis neslepia nusistebėjimo gydytojo Eduardo Vaitkaus rezultatais Šalčininkų apygardoje.
„Tai yra šokas“, – sako jis.
„Pagal atskirtus rajonus, ypač Šalčininkų rajoną, mes turime situaciją, kai kalbama, jog balsuojantys – lenkų tautinė mažuma. Žinant pačią Lenkiją, santykius su ja, lenkų nusiteikimą Rusijos atžvilgiu, negali jie būti kitokie nei lietuviai“, – E. Vaitkaus rezultatus aptarė S. Skvernelis,
Lietuva prezidento rinkimuose balsavo aktyviausiai nuo 1997 metų
Sekmadienį Lietuvoje įvyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 val. ir truko iki 20 valandos.
Iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 59,37 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai. Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.
Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.
Pagal Rinkimų kodeksą, išrinktu laikomas kandidatas, kuris dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų gavo daugiau kaip pusę balsų arba dalyvaujant mažiau rinkėjų surinko daugiausia, bet ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų balsų, tai yra ne mažiau kaip 795 tūkst. 78 balsus.
Jeigu pirmą kartą balsuojant nė vienas kandidatas nesurenka minėto balsų skaičiaus, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų.
Privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
