Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Lenkijos Konstituciniam Teismui užginčijus Europos Sąjungos (ES) teisės viršenybę šalyje, vėl garsiau pradėta kalbėti apie kaimynų pasitraukimą iš Bendrijos – „Polexitą“. Lietuvos politikai sutartinai tvirtina, kad Lenkijos pasitraukimas iš ES būtų žalingas tiek Lenkijai, tiek Lietuvai, tiek visai Bendrijai. Visgi nesutariama, kokią poziciją turėtų užimti mūsų šalis. Vieni teigia, kad Lietuva turėtų užimti neutralią poziciją, kiti tikina, kad Lenkijos valdantieji užsižaidė konfliktuodami su ES ir Lietuva turėtų kaimynus paprotinti, kad šie nebekartotų klaidų.

Lenkijos ir Europos Sąjungos konflikte – nauja kaktomuša. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas (KT) nusprendė, kad dalis sutarties su ES nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai. Taip Lenkijos KT užginčijo ES teisės viršenybę. Nors Lenkijos valdantieji tikina, kad šalis neketina pasitraukti iš Bendrijos, Briuselis grūmoja pirštu ir kalba apie skaudžias pasekmes.

Tai dar vienas skyrius jau keletą metų besitęsiančioje Varšuvos ir Briuselio kovoje. Kritikuotina Lenkijos teismų reforma, galimas žiniasklaidos laisvės apribojimas, laisvų nuo LGBT zonų atsiradimas Lenkijos miestuose – tai dalis karštų temų, dėl kurių pliekėsi Lenkija ir Europos Sąjunga. Santykiai tarp Varšuvos ir Briuselio ėmė kaisti po 2015 metų, kai į valdžią atėjo Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama „Teisės ir Teisingumo“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwosc“ (PIS) partija.

Siūlo palaukti teismo motyvų

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Audronius Ažubalis teigė, kad tai nėra pirmas kartas, kai ES narės teismas užginčija Bendrijos teisės viršenybę.

„Vokietijos Konstitucinis Teismas priėmė tokį viešą oficialų pareiškimą, kad jis pasilieka sau teisę ateityje vertinti Europos Sąjungos teisines normas jų atitikties Vokietijos konstitucijai kontekste. Tai pakankamai rimtas pareiškimas, todėl sakyti, kad čia kažkas naujo, aš nedrįstu“, – sprendimus Lenkijoje ir Vokietijoje lygino A. Ažubalis.

REKLAMA
REKLAMA

Politiko teigimu, kol kas sunku vertinti, kuo remdamasis Lenkijos KT priėmė sprendimą, kad kai kurie ES sutarties straipsniai prieštarauja Lenkijos konstitucijai, nes teismas kol kas viešai nepaskelbė motyvų, kuo remiantis priimtas toks sprendimas.

„Sunku dar pasakyti, kuo remiantis KT priėmė šį sprendimą. Reikia tiesiog palaukti“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Ažubalis.

Pakėlė ginčą į pavojingą lygmenį

Europos Parlamento narys, liberalas Petras Auštrevičius teigė, kad KT sprendimas – teisiškai ir politiškai labai skambus pareiškimas.

„Jo prasmė yra tokia, kad Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už Europos Sąjungos teisę, kitaip tariant, KT ginčija Europos teisės viršenybės principą, kas yra bazinis principas Europos Sąjungoje.

Be jo praktiškai neįmanomas joks Europos integracijos veiksmas arba esminis judėjimas į priekį. Kitaip tariant, tai yra Europos Sąjungą ardantis pareiškimas, kuris reiškia labai daug visokių komplikacijų ir problemų šiandien ir ateityje“, – įsitikinęs P. Auštrevičius.

Europarlamentaras situaciją vertino kaip politinio ginčo tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos tęsinį. KT sprendimas, P. Auštrevičiaus nuomone, pakėlė visą ginčą į pavojingą lygmenį.

Liberalas nesutiko, kad Vokietijos ir Lenkijos teismų sprendimai yra panašūs. P. Auštrevičius pasakojo, kad Vokietijos KT praėjusiais metais buvo pareiškęs abejonių, ar Europos Komisija gali skolintis Europos Sąjungos vardu. Tačiau Europos Komisija, anot politiko, iškart pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Vokietiją ir teismui teko atsitraukti.

Lenkija ieško kompromiso, nes bijo tapti antrarūše?

P. Auštrevičiaus teigimu, Briuselyje ir daugumos Europos Sąjungos narių reakcija į Lenkijos KT sprendimą buvo neigiama, kritiška ir „skatinanti Lenkiją atsibusti“.

REKLAMA
REKLAMA

„Europos Sąjunga nesiruošia trauktis. Europos Parlamente yra labai kritiškai nusiteikusių. Mano aiškinimai palyginti yra niekas su kai kurių kolegų pozicija. Kritiškas nusiteikimas prieš Lenkiją yra ganėtinai stiprus“, – kalbėjo jis.

Europarlamentaras svarstė, kad Lenkijos valdantieji galiausiai suprato, kad „lazda“ yra perlenkta. P. Auštrevičiaus nuomone, tą rodo keletas dalykų.

Pirmiausia, vienas pagrindinių PiS atstovų Europos Parlamente Ryszardas Legutko išplatino viešą laišką, kuriame jis pasako, kad nebus jokio „Polexito“ ir apie tai turėtų būti baigta kalbėti.

„Aš tai priimu kaip norą kalbėti ir nuraminti aistras“, – sakė P. Auštrevičius.

Politiko nuomone, tai, kad Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis prašo leidimo pasisakyti Europos Parlamento posėdžio metu ir paaiškinti Lenkijos poziciją, yra dar vienas įrodymas, kad Lenkijos valdžia po truputį ieško išėjimo iš konfliktinės situacijos.

„Aš tai priimu kaip Lenkijos norą ieškoti kompromiso. Tikrai netikiu, kad bus „Polexitas“. Lenkija gali pati save įstumti į antrarūšės, nepilnai integruotos Europos Sąjungoje valstybės statusą. Kas taip pat mums nieko gero nežadantis dalykas“, – teigė pašnekovas.

„Polexitas“ – opozicijos sukurtas mitas?

A. Ažubalis pritarė Lenkijos valdančiųjų nuomonei, kad kalbas apie „Polexitą“ stipriai skatina ir šalies opozicija.

„Žinant lenkų proeuropietiškas nuostatas, ten besąlygiška parama Europos Sąjungai, tai politiškai labai naudinga, kai įvyksta tokie konfliktai, kalbėti apie tai, kad „Teisė ir teisingumas“ ruošiasi Lenkiją išvesti iš Europos Sąjungos.

REKLAMA
REKLAMA

Čia nepralošiamas žaidimas ir, aš manau, daugelis žmonių Lenkijoje yra išgąsdinti tokios galimybės ir šie paskutiniai Lenkijos vadovų veiksmai rodo, kad jie nori paneigti tai ir jie tai paneiginėja“, – tikino A. Ažubalis.

Gali prasidėti kortų namelio byrėjimas

Konservatoriaus teigimu, konfliktai tarp Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių vyksta ne pirmą kartą, tik Varšuvos ir Briuselio konfliktas yra labai užaštrintas.

„Nuoširdžiai netikiu, kad dabartinė Lenkijos vadovybė ruošiasi tokiam sprendimui (išstojimui iš ES – aut. past.), tikrai ne. Bet, kita vertus, protingas pašnekesys, protingos derybos, neįtraukiant į tai žiniasklaidos, kuri kitą kartą tik užkaitina, galėtų duoti rezultatų ir tam tikri kompromisai bus padaryti“, – kalbėjo A. Ažubalis.

„Kitu atveju, prasidėtų kortų namelio byrėjimas. Ir tai būtų blogas ženklas ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai, Baltijos valstybėms, ką čia kalbėti, visai Europos Sąjungai“, – pridūrė jis.

Auštrevičius: lenkai užsižaidė

P. Auštrevičius nemano, kad situacija yra dramatizuojama. Europarlamentaro teigimu, Lenkijos valdančioji dauguma „užsižaidė“ konfliktuodama su Europos Sąjunga ir prarado realybės jausmą.

„Tas pastovus ginčas tarp Varšuvos ir Briuselio vyksta ne vienu klausimu. Yra geras penketas ar šešetas klausimų, dėl kurių yra nesutarimas. Pastovus atmetimas arba ganėtinai kategoriškas pozicijos formulavimas, nebandant ieškant sprendimo, sukuria krizinę situaciją“, – kalbėjo liberalas.

Varšuvos ir Briuselio konfliktų pradžią galima sieti su „Teisės ir teisingumo“ atėjimu į valdžią 2015 metais. Lenkijos teismų reforma, galimas žiniasklaidos laisvės ribojimas, laisvos nuo LGBT zonos Lenkijos miestuose, UNESCO saugomos Belovežo girios kirtimas – tai klausimai, dėl kurių tarp Lenkijos ir Europos Sąjungos institucijų skriejo ne viena žiežirba.

REKLAMA
REKLAMA

P. Auštrevičiaus nuomone, Lenkijos valdančioji dauguma nori pasirodyti, kad ji yra itin tvirta, turi nepakeičiamą nuomonę ir jie turi išimtinę teisę tvarkytis taip, kaip patys nori.

„Kartais toks mąstymas sukuria beribes politinio veikimo erdves, kur jie tiesiog užsižaidžia. Štai ką galbūt reiškia būti valdžioje per ilgai ir turėti daugumą, kuri suteikia tau galimybes nesavikritiškai veikti. Tai nėra geras dalykas, nes nesukuria nieko palankaus, ypač regioniniame kontekste“, – samprotavo politikas.

„Pagaliau reikia pasižiūrėti, kas remia Lenkiją – Orbanas. Ar tai iš tikrųjų yra patikimumo ženklas dabartinėje Europos Sąjungoje? Ar Orbanas turi politinio pasitikėjimo potencialą, kad jis būtų pozityvumo ženklas? Manau, kad tai yra silpninanti Lenkijos poziciją parama“, – pridūrė P. Auštrevičius.

Ką daryti Lietuvai?

Kurioj pusėj šiame konflikte turėtų stoti Lietuva – Lenkijos ar Europos Sąjungos? A. Ažubalis teigė, kad Lietuva turi pasisakyti už konstruktyvų, nešališką dialogą tarp Varšuvos ir Briuselio.

Visgi konservatorius metė akmenį į Briuselio lyderių daržą. Jis priminė atvejį, kai Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas nesutiko nusifotografuoti kartu su ES Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos premjeru.

„Tai liūdnas pavyzdys tam tikrų Europos Sąjungos institucijų arogancijos. Ir valstybės narės tą jaučia“, – sakė A. Ažubalis.

P. Auštrevičiaus teigimu, neutrali Lietuvos pozicija nebūtinai yra geriausias pasirinkimas mūsų šaliai.

„Taip galima apkritai nusišalinti nuo bet ko ir galvoti tik apie kažkokius infrastruktūros projektus. Europos Sąjunga yra ir politinė sąjunga, mums tikrai nėra tas pats, kaip visos teisės ir principai įgyvendinami visose valstybėse.

REKLAMA
REKLAMA

Galbūt mums nereikia kiekvienu atveju konsultuoti ir patarinėti, ką jūs turite padaryti. Bet patarti Lenkijai sustoti, neiti toliau į ginčą ir rasti gerą sprendimą, prablaivyti juos ir sustabdyti nuo reikalingų klaidų – gero kaimyno tonas ir galbūt net pareiga“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Visą A. Ažubalio ir P. Auštrevičiaus diskusiją laidoje „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio pradžioje.

Gairės:

Rašyti komentarą...
N
Nuomonė
2021-10-17 15:11:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pagarba lenkams! Ir ne tokiems leftistams a la politikams auštrevičiams sapalioti, gerai prisimenam kaip jis blogai susiderėjo stojant į ES.
Atsakyti
-5

R
Romas
2021-10-17 16:20:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Saunuoliai lenkai.Reikia ir Lietuvai palaikyit lenkus.
Atsakyti
-3

T
Teta
2021-10-17 16:11:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip mes gyvensime taip kaip lenkai ir kai bus tokie keliai pas mus , kaip Lenkijoje , tai, galėtų kištis ir tai jeigu lenkai prašytų patarimo . O dabar matom kas įvyko su Baltarusija , ir taip susipykę su visais kaimynais , kam kišti nosį ten kur nereikia.
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (21)
N Nuomonė 2021-10-17 15:11:31
Pagarba lenkams! Ir ne tokiems leftistams a la politikams auštrevičiams sapalioti, gerai prisimenam kaip jis blogai susiderėjo stojant į ES.
Atsakyti
-5
R Romas 2021-10-17 16:20:32
Saunuoliai lenkai.Reikia ir Lietuvai palaikyit lenkus.
Atsakyti
-3
T Teta 2021-10-17 16:11:42
Kaip mes gyvensime taip kaip lenkai ir kai bus tokie keliai pas mus , kaip Lenkijoje , tai, galėtų kištis ir tai jeigu lenkai prašytų patarimo . O dabar matom kas įvyko su Baltarusija , ir taip susipykę su visais kaimynais , kam kišti nosį ten kur nereikia.
Atsakyti
-3
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų