„Aš į tai žiūriu su nerimu, nes jie (pirminiai antros pakopos kaupėjai – BNS) negaus pilnos naudos iš viešosios ir iš privačios sistemos. Aš manau, kad prieš pradedant kalbėti apie pensijų sistemos dizainą, reikėtų tikriausiai nuspręsti dėl šios grupės“, – žurnalistams penktadienį savo asmeninę nuomonę dėstė Ole Beieris Sorensenas.
Jo teigimu, dabar tik 2 proc. iš „Sodros“ įmokų antros pakopos pensijų fonduose kaupiantiems žmonėms turėtų būti leista persikelti į 2+2+2 sistemą arba sugrįžti tik į „Sodrą“.
Anot O. B. Sorenseno, „Sodros“ pervedimai į antros pakopos pensijų fondus nėra pati geriausia praktika, nes tai kuria skirtumus tarp kaupiančiųjų, tačiau valstybė ir toliau turėtų remti pensijų kaupimą iš biudžeto, nes šiuo metu tai padeda pritraukti žmones papildomam pensijos kaupimui.
Jis pridūrė, kad po 10–30 metų gali būti svarstoma, jog į antrą pakopą žmonės galėtų įnešti daugiau lėšų, tačiau šiuo metu to nereikėtų daryti, nes žmonės lėšas skiria kitiems tikslams ir jų pajamos dažniausiai nėra didelės.
Šiuo metu antros pakopos pensijų fondų dalyviams pervedama 2 proc. jų atlyginimo, o jei pats žmogus savo lėšomis prisideda 2 proc. nuo atlyginimo, valstybė perveda papildomus 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis praėjusių metų pabaigoje teigė, kad Vyriausybė siūlys keisti antros pakopos pensijų fondų finansavimą – ketinama atsisakyti pervedimų iš „Sodros“ biudžeto, juos pakeičiant valstybės biudžeto bei pačių gyventojų didesnėmis įmokomis.
