Siūloma iki 14 metų, skaičiuojant nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, pailginti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo draudžiama įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę užsienio subjektams.
Tokį Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Jonas Ramonas.
Jis taip pat siūlo įteisinti ne trejų, o ilgesnį - penkerių metų - laikotarpį, kiek užsieniečiai turi gyventi ir verstis žemės ūkio veikla Lietuvoje, kad galėtų įsigyti žemės.
Parlamentaro nuomone, tokia pataisa padėtų sukurti realią žemės rinką, kurioje Lietuvos piliečiai ir užsienio subjektai dalyvautų paritetiniais pagrindais. J. Ramonas taip pat mano, kad pereinamojo laikotarpio pratęsimas užtikrintų šalies nacionalinį saugumą, padėtų suvaldyti korupcinius procesus, vykstančius žemės santykių srityje.
"Įstatymo įgyvendinimas atsilieps palankiai, nes į žemės ūkio veiklos sritį "sugrįžtų" nemaži žemės plotai, kuriuos šiuo metu neteisėtais būdais yra užvaldę užsienio subjektai", - sako J. Ramonas.
Jis pripažįsta, kad priėmus šį įstatymą gali būti sulaukta priekaištų iš Europos Komisijos, tačiau "Lietuva turėtų pakankamai argumentų įrodyti pereinamojo laikotarpio pratęsimo būtinybę".
Priėmus teikiamą projektą, J. Ramono nuomone, gali tekti pakeisti teisės aktus, panaikinant galimybę užvaldyti žemę per tarpininkus, t. y. trečiuosius asmenis.
Kaip pažymi parlamentaras, septynerių metų pereinamojo laikotarpio, per kurį galiotų draudimas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę įsigyti užsienio subjektams, būtinybė buvo grindžiama tuo, kad Lietuvoje nesusiklostė žemės rinka, egzistuoja itin ryškus žemės kainų skirtumas tarp mūsų šalies ir daugelio Europos valstybių, o ūkininkų finansinis potencialas yra toks silpnas, kad jie žemės rinkoje negali būti lygiaverčiais partneriais užsienio subjektams.
"Deja, septynerių metų pereinamasis laikotarpis pasirodė nepakankamas tam, kad visos minėtos aplinkybės Lietuvos ir Europos valstybių žemės rinkas padarytų lygiavertėmis. Dar daugiau, per visą šį laikotarpį žemės rinkoje vyko procesai, kurie kelia tiesiogines grėsmes šalies nacionaliniam saugumui, nes būtent disponavimas savo žemėmis yra svarbiausias tautos ir valstybės egzistencijos pagrindas. Ši nuostata yra įtvirtinta Konstitucijoje, Seimo nariai ir kiti valstybės pareigūnai prisiekė saugosiantys žemių vientisumą", - sako J. Ramonas.
Jo manymu, per visą pereinamąjį laikotarpį vyko slaptas žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės užvaldymas.
"Užsienio piliečiai neteisėtais būdais per trečiuosius asmenis yra įsigiję didelius žemės ir miškų plotus. Galima spėti, kad šie plotai siekia iki 500 tūkst. ha. Ypač aktyviai šie procesai vyko Pakruojo ir Mažeikių rajonuose. Be to, nemažai užsienio piliečių, įregistruodami ūkius ir turėdami teisę po trejų metų įsigyti žemę oficialiai, tik imitavo ūkinę veiklą ir užvaldė nemažus žemės plotus (manoma, kad apie 30 tūkst. ha). Nemažai žemės yra įkeista užsienio komerciniams bankams, kurie per savo antrines įmones perima įkeistą turtą ir gali jį parduoti pirmiausiai užsienio valstybių piliečiams", - sako J. Ramonas.
Jis apgailestauja, kad tam, jog šie procesai būtų suvaldyti, valstybės institucijos, tarp jų ir specialiosios tarnybos, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. "Daugelis atsakingų asmenų žinojo apie vykstantį neteisėtą žemės ir miškų užvaldymą, tačiau abejingai stebėjo", - teigia J. Ramonas.
Tam, kad žemės ir miškų rinkoje nusistovėtų santykiai, nekeliantys grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, jo nuomone, reikalingas papildomas pereinamasis laikotarpis.
