„Turbūt visi pavasarį susivokėme, kad pelkėtos teritorijos yra neįveikiamos karinei technikai, tačiau galimybės suderinti gamtos apsaugą ir šalies saugumą lieka neišnaudotos – turime nagrinėti šias galimybes ir imtis veiksmų. Mūsų organizacija peržiūrėjo prieinamus duomenis ir matome, kad Lietuvos-Baltarusijos pasienio ruože (įskaitant 10 km buferinę zoną) yra apie 59 tūkst. ha pelkių, iš kurių daugiau nei pusė (apie 30 tūkst. ha) yra paveiktos sausinimo. Atkūrę vandens lygį šiose teritorijose, paverčiame jas netinkamomis puolimui“, – sako Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis.
Gamtininkai paaiškina, kad pelkėtos teritorijos gali būti įveikiamos tik įšalo laikotarpiu. Kaip pavyzdį jie pateikia Rusijos invazijos į Ukrainą metą (2022 m. vasario mėnuo), kuris jų nuomone pasirinktas ne atsitiktinai.
„Žiemos metas yra vienintelis laikas, kai susidaro įšalas ir reikiamos sąlygos Rusijos ginkluotosioms pajėgoms įveikti Polesę (ukr. Полісся) – teritoriją, gausią šlapynių – Šiaurės Ukrainoje.
Todėl vasario mėnuo buvo tas galimybės langas. Atkurdami pelkes Lietuvos pasienyje mes susiaurintume galimo puolimo plotą, o puolimą per pelkių teritoriją padarytume įmanomą tik labai trumpu laikotarpiu, viduržiemyje, kurį galima numatyti ir kuriam galima pasiruošti“, – pabrėžia N. Zableckis.
N. Zableckis pabrėžia, kad pelkes Lietuva yra įsipareigojusi atkurti bet kuriuo atveju – Europos Sąjungai priėmus Gamtos atkūrimo reglamentą, Lietuva turės atkurti apie 40 000 ha pelkių iki 2030 m., o iki 2050 metų – daugiau nei 60 000 ha.
„Pelkių atkūrimą pradėdami nuo pasienio su Baltarusija ir Rusija teritorijų, galime nušauti net kelis zuikius vienu šūviu – ir ekosistemas atkurti, ir valstybės apsaugą sustiprinti, ir net klimato kaitą pašvelninti. Laikais, kai sienų statyba yra kone naujųjų laikų mada, „vandens siena“ būtų daug praktiškesnė ilgalaikėje perspektyvoje – ne tik patikimai saugos, bet ir laikui bėgant neiširs, nesugrius. Atvirkščiai – laikui bėgant durpių sluoksnis tik gilėja, pelkės klampėja“, – nurodo ekologas.
Organizacija nurodo, kad esant politinei valiai, pelkių atkūrimas strategiškai svarbiausiose teritorijose galėtų būti pradėtas įgyvendinti kuo skubiau, tačiau visoms pasienio pelkėms
atkurti gali prireikti dešimtmečio ar net daugiau. „Politinė valia, skiriamos lėšos ir žmogiškieji resursai – visa tai lemtų laiką, kurio prireiktų pelkėms atkurti. Kai yra susitelkimas, galima judėti greitai, o jei nėra, na, tada galima ilgam „užklimpti“ net pradinėse, žemės sklypų savininkų ar gretimų sklypų savininkų sutikimų, leidimų etapuose“, – apie galimą atkūrimo eigą paaiškina N. Zableckis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pelkė su adekvačia oro gynyba ir dronais perėmėjais apgins efektyviau nei visos Vokietijos ir Lietuvos brigados su Leoprdais už dešimtis ar šimtus milijardų.
