„Situacija Kaune nėra džiuginanti – iš 4311 daugiabučių tik 328 yra renovuoti, kas sudaro tik 7,6 proc. Taigi galima sakyti, kad renovacija praktiškai stovi vietoje ir ventiliuojame per savo fasadus šilumą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė savivaldybės tarybos narys konservatorius Paulius Lukševičius.
„Kad pajudėtume iš šito mirties taško, reikalingi ne tik savivaldybės, bet ir nacionaliniai sprendimai, šiuo atveju – Aplinkos ministerijos“, – sakė politikas.
P. Lukševičius tikino, kad reikėtų didinti ir valstybės paramos renovacijai dalį.
„Norint šitą klausimą spręsti, vis dėlto reikėtų didinti ir valstybės paramos indėlį. Šiuo metu jis yra tiktai 20 proc. gyventojams, reikėtų vis dėlto sugrįžti prie buvusių 40 proc., galbūt dalį šio indėlio galėtų dengti ir savivalda, nebūtinai viską iš valstybės biudžeto“, – aiškino P. Lukševičius.
Jo teigimu, renovuotuose Kauno namuose šilumos sąskaitos už sausį augo 50 proc., nerenovuotuose – du kartus: „Dirbsime, kad būtų inicijuoti Vyriausybės nutarimai arba pokyčiai Seime.“
Anot jo, jeigu gyventojai finansiškai negeba renovuoti viso namo iš karto, galėtų būti atnaujinamas tik šilumos mazgas: „Siūlome galvoti labai drąsiai apie dalinę renovaciją.“
P. Lukševičius pabrėžė, kad nerenovuoti daugiabučiai yra tik viena priežasčių, kodėl kauniečiai už šilumą moka daugiausiai tarp penkių didžiųjų miestų, nes „bendroje visoje išlaidų dedamojoje yra ir ekonomikos dedamoji, technologijos dedamoji, kuro dedamoji.“
Savo ruožtu konservatorius Vitas Lendraitis teigė, kad viena priežasčių – ydinga biokuro pirkimo strategija.
„Tai yra akivaizdus neūkiškumo pavyzdys. Siekiant sumažinti riziką siūlome bendrovei („Kauno energija“ – BNS) diversifikuoti kuro tiekimo struktūrą ir biokurą įsigyti santykiu 40 proc. perkant pagal ilgalaikius sandorius ir 60 proc. – pagal trumpalaikius“, – spaudos konferencijoje teigė V. Lendraitis.
BNS rašė, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų mažiausiai sausį moka Šiaulių gyventojai – 7,79 cento (su PVM), arba 2,6 proc. daugiau nei prieš metus, daugiausiai – Kauno – 10,96 cento, arba 22,6 proc. daugiau.
VERT skaičiavo, kad šildymo sąskaitos už sausį gali augti 64–80 proc., palyginti su pernai sausiu.
Seimui pernai panaikinus 9 proc. PVM lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, vien dėl to šiluma nuo sausio brango maždaug 12 procentų.
