Socialinių tinklų grupėse gyventojai dalijasi, kokias sąskaitas gavo už elektrą.
„Mama Kaune, butas 64 kv. m. Mokėdavo 17–20 eurų. Š mėnesį gavo 40 eurų (sąskaitą – red. past.) – dvigubai“, – feisbuke rašo vardo neatskleidusi vartotoja.
„Nuosavas namas 170 kvadratų, viskas – elektra, šildymas oras-vanduo – 750 eurų“, – neatsistebi kita komentatorė.
„Visada buvo max iki 35–40 eurų, dabar 80“, – sako taip pat vardo neatskleidęs vartotojas.
„327! Spaudimas ir pakilo, ir nusileido pamačius sąskaitą“, – dalijasi kitas anonimas.
Sausį stipriai brango šildymas ir elektra
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įvardija priežastis, kodėl gyventojai už sausį gavo tokias dideles sąskaitas. Viena iš priežasčių – PVM lengvatos šildymui panaikinimas, kuris reiškė, kad nuo šių metų sausio 1 d. tarifas pakyla nuo 9 iki 21 proc.
Kita priežastis – Europą užgriuvę šalčiai, dėl ko pakilo elektros ir šildymo paklausa.
Su tuo susijusi trečia priežastis – tuštėjančios Europos dujų saugyklos. Kaip paaiškina ekonomistas, Europos Komisijai (EK) sušvelninus dujų saugyklų užpildymo reikalavimus ir Europoje užsitęsus šalčiams, labai stipriai ištuštėjo (ir vis dar tuštėja) dujų saugyklos.
„Atitinkamai rinka pradėjo į tai reaguoti ir tas dujų saugyklų užpildymo lygis kai kuriems investuotojams, matyt pradeda kelti tam tikrą nerimą. Europa, matyt, turi padaryti išvadas po energetikos krizės ir galbūt priimti reikalavimus, kurie pa skatintų energetikos įmones aktyviau pildyti dujų saugyklas“, – komntuoja A. Izgorodinas.
Ar tai reiškia, kad visada, kai tik paspaus šaltis, elektros ir šildymo kainos šaus į viršų? Ekonomistas neatmeta, kad taip.
„Pavyzdžiui, jeigu ir kitais metais paspaus šalčiai ir jie užsitęs, yra tikimybė, kad šildymo sąskaitos iš karto kils į viršų“, – sako jis.
Nors Europa jau baigia išsikapstyti iš šalčių, anot ekonomisto, jos laukia dar vienas iššūkis.
„Kitas išbandymas Europos Sąjungai (ES) bus šių metų vasaros pabaiga, ruduo, kai reikės tas dujų saugyklas pildyti. Kadangi šiuos metus pabaigsime su pakankamai žemu dujų saugyklų užpildymu, atitinkamai reikės tas saugyklas gana stipriai prisipildyti kitam rudeniui.
Tai tikrai yra įmanoma, nes dujų pasiūla Europoje yra labai aukšta, o importo galimybės tikrai labai didelės. Tiesiog tam reikia atitinkamai pasiruošti iš reguliacinės pusės“, – komentuoja A. Izgorodinas.
Didžiausia elektros kaina – Baltijos šalyse
„Litgrid“ nurodė, kad Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo nežymiai didesnė nei Lietuvoje, atitinkamai 153 Eur / MWh ir 154 Eur / MWh.
Lenkijoje kaina siekė 143 Eur / MWh. Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – apie 70–90 Eur / MWh.
„Vidutinė elektros kaina sausio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 152 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2024 ir 2025 metais ji atitinkamai siekė 117 ir 89 Eur / MWh.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1477 GWh, tai yra 23 proc. daugiau nei gruodį. Bendrai Lietuvoje per sausį buvo pagaminta 951 GWh elektros energijos – 24 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 764 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros energijos poreikio“, – dalijosi bendrovė.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, AB „Litgrid“ pastebėjo, kad vėjo elektrinės gamino daugiausiai – 57 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 8 proc. nuo 503 GWh iki 543 GWh.
Tuo metu saulės jėgainių gamyba padidėjo 70 proc. nuo 9 GWh iki 16 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba siekė 267 GWh, hidroelektrinių generacija – 61 GWh, o kitų elektrinių generacija – 64 GWh.
Bendras importo kiekis padidėjo 14 proc. nuo 619 GWh iki 707 GWh, palyginti su gruodžio duomenimis. Sausį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 65 proc., iš Latvijos 28 proc. ir 7 procentus iš Lenkijos.
Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 6 proc. nuo 134 GWh iki 142 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 55 proc., 44 proc. į Lenkiją, o likęs 1 proc. į Švediją“, – pridėjo AB „Litgrid“.
Didžiausios sąskaitos už šildymą – mažosiose savivaldybėse
Smarkiai išaugus gyventojų šildymo sąskaitoms už sausio mėnesį, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad jos labiausiai didėjo mažiausiose šalies savivaldybėse.
„Didžiausios šilumos kainos ir atitinkamai šildymo sąskaitos bus tose mažosiose savivaldybėse, kur šilumos kaina yra apie du kartus didesnė negu didžiuosiuose arba vidutinio dydžio miestuose – Biržai, Kelmė, Lazdijai, Kazlų Rūda“, – LRT radijui pirmadienį sakė jis.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, sausį šildymo sąskaitos didžiausios buvo Kaune, vasarį jos augs dar labiau.
V. Lukoševičiaus teigimu, mažiausios šildymo sąskaitos tarp didžiųjų miestų mažiausios buvo Šiauliuose, kas susiję su žemesnėmis šilumos kainomis, o ne su nežymiais temperatūros skirtumais tarp miestų.
Jis taip pat kartojo, kad šildymo kainas labiausiai didina išaugęs energijos suvartojimas, panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo sausio taikomas standartinis 21 proc. tarifas.
„Kaip ir prognozavom, čia natūrali fizika veikia – dėl temperatūrų kritimo, kuris lyginant su praėjusių metų sausiu arba su gruodžiu lėmė apie 60–70 proc. didesnį šilumos suvartojimą, tas tiesiog atsispindi ir šildymo sąskaitose“, – teigė V. Lukoševičius.
Vasarį galimos mažesnės sąskaitos
Visgi yra gera žinia – šalčių nulemtas kainų augimas yra vienkartinis reiškinys, kuris kaip greitai prasideda, taip greitai ir pasibaigia, kitaip nei geopolitiniai pokyčiai. Pavyzdžiui, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, energetikos kainos labai stipriai pakilo dėl geopolitinio nerimo.
„Didesne dalimi čia buvo temperatūros sąlygotas aspektas, jis yra vienkartinis, bet paveikia ir minėtas elektros kainas, nes dujos lieka vienu iš pagrindinių elektros gamybos šaltinių Europoje. Jeigu dujų kaina kyla dėl šalčių ir dėl dujų saugyklos užpildymo nuosmukio, atitinkamai labai greitai į tai reaguoja ir elektros kaina“, – paaiškina A. Izgorodinas.
Artimiausiomis paromis Lietuvoje naktimis laikysis 2–7 laipsniai šalčio, dienomis – iki 3 laipsnių šilumos, o kai kur ir 5 laipsnių šalčio. Visgi sinopikės Elvyros Latvėnaitės duomenimis, savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje vėl galimas atšalimas: naktimis gali būti iki 20–23 laipsnių šalčio, dienomis – iki 9 laipsnių šalčio.
Vadinasi, tuo metu energetikos kainos ir vėl gali pakilti. Tiesa, kokių sąskaitų gyventojai sulauks už vasarį, šiandien pasakyti sunku, tačiau tikėtina, kad mažesnių.
„Labiau tikėtina, kad vasario šildymo sąskaitos, ypač elektros sąskaitos, bus stipriai mažesnės negu sausį“, – priduria jis.
Elektros tiekimo planai – kurį pasirinkti?
Socialiniuose tinklusoe verda diskusijos, kas už sausį mokėjo visgi mažiau ir kokį elektros tiekimo planą yra pasirinkę. Pasirenkant elektros tiekimo planą pagal sutarties/kainos tipą, galimi du variantai:
- fiksuotos kainos sutartis, kada kaina yra fiksuota tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, 12–36 mėn.) ir nesikeičia arba keičiasi labai nežymiai;
- nefiksuotos, t. y. biržos kainos sutartis, kai kaina yra tokia, kokia tuo metu rinkoje (biržoje).
Tad kurį pasirinkti? A. Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad abiem atvejais yra ir pliusų, ir minusių, tad gyventojas turi apsispręsti, kokią riziką nori prisiimti.
„Apskritai visame Baltijos regione ir kai kuriose kitose Europos valstybėse yra labai prastas elektros tinklo balansavimas. T. y. elektros kaina gali būti minusinė, o gali kainuoti ir labai brangiai. Taigi minusas yra tas, kad žmonės tiesiog turi labai sekti elektros kainą. Būna atvejų, kai kažkuriai valandai reikia šaldytuvus ir virykles tam, kad žmogus sutaupytų už elektrą“, – sako jis.
„Šiuo atveju fiksuota elektros kaina turi tam tikrą privalumą, nes tau nereikia sukti galvos dėl elektros kainos dinamikos biržose, bet aišku minusas yra tas, kad fiksuota kaina neleidžia išnaudoti tų dienų ir valandų, kai elektros kaina yra minusinė“, – priduria ekonomistas.
Pagal tiekėjus elektros tiekimas skirstomas į tris rūšis: nepriklausomą, visuomeninį ir garantinį.
Nepriklausomą elektros tiekimą siūlo įmonės, tokios kaip „Ignitis“, „Enefit“, „Elektrum Lietuva“. Su jomis sutartis sudaro dauguma gyventojų ir verslas.
Visuomeninio elektros tiekimo metu elektra tiekiama valstybės (Lietuvos enegertikos agentūros) nustatyta kaina. Teigiama, kad toks tiekimas yra pigesnis, todėl skirtas skurdžiau gyvenantiems arba mažai elektros energijos suvartojantiems žmonėms.
Garantinis elektros tiekimas – 6 mėnesių paslauga nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo. Šis tiekimas laikomas brangiausiu, nes vidutinei elektros energijos biržos kainai Lietuvoje taikomas 1,25 koeficientas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
