„Visuotinis sutarimas galimas (...). Mes visi už saugumą ir dėl to turbūt reikėtų sutart politiškai, – žurnalistams antradienį po koalicinės tarybos posėdžio kalbėjo socdemų vedlys. – Reikia susitarti dėl prioritetų, ar visi vienodai juos supranta. Jie buvo jau gerokai anksčiau paviešinti, manau, kad jie mus jungia, tai ir Vokietijos brigada, ir nacionalinė Pirmoji divizija, oro gynybos sistemos.“
„Manau, kad tiesiog iš principo reiktų sutarti tai, kas jau turbūt visuotinai gal net ir žinoma, kad tai yra prioritetas, ilgametis prioritetas, nes tai nėra vienos kadencijos klausimas“, – pridūrė jis.
Kita vertus, politikas akcentavo, jog ne visose srityse reikia tokių susitarimų.
„Mes taip pajuokavom, sakom: dabar beliktų visose sferose padaryt nacionalinius susitarimus – turiu omeny švietimą, saugumą, galima ir kitas sritis vardint, nes yra problemų. (...) Bet klausimas tada, koks skirtumas, ką renki, tiktai belieka nacionalinius susitarimus įgyvendint, tiesiog jau nebėra vietos politinei darbotvarkei“, – sakė M. Sinkevičius.
Tolimesnę eigą aptars spalio pabaigoje
Premjerė Inga Ruginienė teigė, jog koalicinė taryba rengs susitikimą aparti galimo susitarimo dėl gynybos atnaujinimo.
Jame dalyvaus ir krašto apsaugos bei finansų ministrai.
„Mes tarpusavyje susitiksim, (...) susidėsim apmatus ir tada kviesim kitas politines partijas, nes man atrodo, kad dėl gynybos turime pamiršti opoziciją ar poziciją, o turime visi susitarti“, – teigė premjerė.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, jog spalio paskutinę savaitę vyksiančiame susitikime su ministre Dovile Šakaliene ketina aptarti ir viešuosius pirkimus krašto apsaugos sistemoje.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje reikia pakeisti teisės aktą, kuris leistų (...) atsisakyti tarpininkų ir pirkti įranga iš tiesioginio gamintojo. Mes perkame per tarpininkus ir sumokame ženkliai daugiau, negu kad mes įsigytumėm prekę tiesiogiai iš to paties gamintojo“, – kalbėjo politikas.
Jis taip pat užsiminė apie partijos ne kartą akcentuotą auditų būtinybę gynybos sektoriuje. Anot R. Žemaitaičio, neturint audito duomenų, didinti krašto apsaugos finansavimą bent iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) „yra neadekvatu ir nepriimtina“.
Opozicijos siūlymas
Mažiausių koalicijos partnerių politikė „valstietė“ Aušrinė Norkienė taip pat teigė, jog politinė jėga mato prasmę tokiame susitarime.
„Tikrai tas strateginis matymas ir bendras konsensusas visų partijų, sudarant nacionalinį susitarimą gynybos, yra prasmingas ir savalaikis“, – kalbėjo ji.
Idėją partijoms pasirašyti naują nacionalinį susitarimą dėl krašto gynybos vėl kelia opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.
BNS rašė, kad pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo, krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.
Šis punktas jau įvykdytas, šiemet jis sudaro apie 4 proc. BVP.
Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.
Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
