Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus universiteto profesorius Paulius Vaidotas Subačius.
Kaip vertinti universiteto sprendimą?
Kaip jums atrodo visa šita situacija? Universitetas duoda laiko pataisyti klaidas, mokslinis laipsnis nenaikinamas. Kaip jūs visa tai matote?
P. V. Subačius: Universitetas kuria labai keistą precedentą. Man toks atvejis nėra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir kur nors kitur, ir ne tik apie disertaciją, bet ir, pavyzdžiui, apie magistro ar bakalauro darbą.
Žinoma, būtų galima pateikti tokią ne analogiją, bet kaip tik kontraanalogiją, kad kartais per gynimo procedūrą, bet magistrinio darbo, su tokia daktarato gynimo procedūra aš nesu susidūręs, komisija konstatuoja, kad yra korektūros klaidų arba kad bibliografija sudaryta ne pagal vienodą principą.
Dalis pagal kokį nors „Chicago style“ padaryta, o dalis pagal kažkokį lietuvišką seną modelį. Ir tada sakoma: „Mes jums leisime atšaukti iš duomenų bazės, kur jau tas darbas paskelbtas, kad galėtumėte ištaisyti korektūros klaidą arba sutvarkyti bibliografiją, kad būtų pagal vieną principą.“
Bet tai yra visiškai kas kita negu konstatavimas jau po gynimo, jau po to, kai visi dokumentai išduoti ir patvirtinti, kad yra nustatytas vienas iš pačių rimčiausių akademinės etikos pažeidimų, ir leidžiama tą darbą pataisyti.
Studentai paprastai, kai jau toks dalykas yra nustatomas net per paprastą egzaminą, tiesiog yra išmetami iš egzamino. Ir pats švelniausias būdas iš tos situacijos išeiti, jeigu ten kažkaip nelabai piktybiškai ar labai atlaidi komisija, ar atlaidus dekanatas, ar panašiai, tai gali būti, kad bus leidžiama iš naujo rašyti ir ginti, bet tiesiog visą tą etapą pakartoti.
Dėl to tas leidimas, identifikavus plagiatą, ir tai padarė nebe žurnalistai, nebe kažkokie visuomenės žmonės, kurie domėjosi, kurie skaitė, kurie pareiškė savo nuomonę, bet universiteto oficialiai sudaryta komisija konstatavo, kad yra ne vienas plagiato atvejis, ir leidžia pataisyti.
Tai tiesiog yra visiškai nesuprantama, nepriimtina, ir čia pirmiausia turbūt vis dėlto atsakomybė tenka universitetui, o asmeniui, jeigu jam leidžia tokiu būdu išsisukti ir pataisyti, tai natūralu, kad jis bandys turbūt naudotis ta suteikta galimybe.
Kaip jūs vertinate šitą situaciją jau iš politinės perspektyvos? Dabar politinėje darbotvarkėje, atrodo, yra daug tokių įtemptų klausimų, biudžeto projektas, o premjeras turi atsakyti į klausimus dėl disertacijos. Kaip jūs vertinate tai?
R. Urbonaitė: Parašytum disertaciją pagal reikalavimus, nereikėtų atsakinėti į tuos klausimus, nes man atrodo, kad tikrai situacija čia yra rimta. Ir, beje, beklausant profesoriaus, aš turiu pasakyti, kad irgi labai gerai suprantu tuos argumentus, nes aš pati universitete esu Etikos komisijos narė ir esu sprendusi ne vieną atvejį, kai gynimo metu yra pastebimas, pavyzdžiui, nesąžiningumo atvejis.
Mes esame įvertinę ir iš tikrųjų yra studentai, kurie yra turintys daryti ir privalantys daryti po to pauzę ir pakartoti visą procedūrą. Tai dabar, beje, tikrai aš irgi bijau tokių dalykų, kad ateis man studentas ir sakys: „Premjerui buvo galima, o kodėl man negalima?“ Tai šito aš labai bijau.
Bet žiūrint iš politinės pusės, man truputėlį yra keista kalbant apie premjero reakciją, nes taip, visko daug vyksta, o mes kalbame apie tokius dalykus. Bet man atrodo, šita reakcija mūsų nenustebino, nes komisija konstatavo plagiatą. Tai iš tikrųjų yra vienas rimčiausių akademinės etikos pažeidimų.
Faktiškai turbūt galbūt dar iš viso duomenis iš ko nors pavogtum, irgi būtų dar gal net rimčiau. Bet tai yra iš esmės vagystė. Kas labai nustebino – premjero reakcija, kuris kažkaip pasižiūrėjo, sako, net tas žodis „plagiatas“, kuriuo čia dabar taip visi skambiai spekuliuoja, lyg ir čia neturėtų būti taikomas, nors komisijos išvadoje jis yra pakartotas ne vieną, ne du ir net ne tris kartus.
Premjeras į tai žiūri labai supaprastintai ir jo reakcija yra tokia, tarsi čia įvyko kelios techninės klaidos. Ir man šita reakcija, žinote, atspindi visą Sinkevičiaus „modus operandi“. Čekiukai – įvyko irgi techninė klaida. Tu teismuose sakai, kad tai yra techninė klaida. Tu teismuose liudijai, kad netgi tavo žmona neturėjo telefono labai ilgą laiką, o tu jai duodavai juo pasinaudoti, kai grįždavai iš darbo.
Aš iki šiol nesutikau nė vieno gyvo sutvėrimo, kuris būtų patikėjęs šita istorija. Bet aš noriu pasakyti, tokia istorija buvo pasakojama ne kur nors prie kavos – teisme, teismo salėje. Toliau mes matome Raudondvario dvaro istorijas. Aš net išimu vadinamąjį žmonos failą. Pažiūrėkite, kas ten vyksta. Ten vyksta pasityčiojimas iš valstybės tiesiogine to žodžio prasme, iš mūsų visų.
Kokia yra reakcija aukščiausių valstybės vadovų, įskaitant Mindaugą Sinkevičių? Jis apie žmoną kažką pakomentavo, kad ji yra gera vaikų mama ir kad gali daryti karjerą. Bet kad jo partija, kurios pirmininku jis yra, prisiimtų atsakomybę ir kad jis prisiimtų asmeninę atsakomybę ir pasakytų mums: „Aš padarysiu viską, kad išsiaiškinčiau, kas ką darė, kad mano partija toliau nebūtų tame murkdoma ir kad partija pati keltų standartus.“
Jūs girdėjote apie tai ką nors? Ne, jis nusiplovė. Jis paliko viską Kauno rajono savivaldybei ir tarybai. Jokios reakcijos kaip lyderio nėra. Ir dabar į šitą istoriją reakcija yra lygiai tokia pati. Tai yra vėl „nesureikšminkim“, tik nevartojant to žodžio, bet sureikšminant svarbą, sakyčiau, netgi galimą daromą žalą, jis tiesiog viską labai nureikšmina.
Tai aš sakyčiau, politiškai galbūt jam kažkas pataria taip daryti ir taip reaguoti, bet, mano supratimu, jeigu tu turi tikslą formuoti politikos lyderio įvaizdį, tai yra visiškos antilyderystės pavyzdys. Ne tai, kad būtų pasakyta: „Aš padariau labai rimtą klaidą, aš taisysiu, bet tai nepaneigia faktų apie klaidos rimtumą.“ Bet ne, jis nureikšmino.
Tai aš sakyčiau, kad nežinau, kas jam iš jo komandos patarinėja, bet tie patarimai yra tokie, kad juos įgyvendinant mes nematome premjero lyderio, kuris nevengtų atsakomybės. Ir aš ne be reikalo jums pasakiau ne vieną istoriją, tam, kad mes matytume nuoseklumą jo reakcijose į vieną arba kitą įvykį.
Jis, beje, net nepritartų jūsų klausimui, nes jūs formulavote, kad tai yra skandalas. Nes jis net, kai kažkas iš žiniasklaidos parašė, kad tai yra smūgis premjerui, savo socialiniuose tinkluose išreiškė nepasitenkinimą tokiomis antraštėmis. Tai suprantame, koks yra tas pagrindinis leitmotyvas – nesureikšminkim.
Ar Sinkevičius turėtų trauktis iš posto?
Šiaip apskritai užsienyje yra buvę tokių atvejų, kai aukštas pareigas užimantys politikai, kai jiems pradėjo būti keliami klausimai dėl jų akademinės etikos, panašūs klausimai dėl plagiato, buvo, kad žmonės ir pasitraukė iš politikos. Ar turėtų premjeras svarstyti apie pasitraukimą? Ką šitoje situacijoje reikia daryti?
R. Urbonaitė: Mes matome istorijoje atvejų, kai akademinis nesąžiningumas, tai yra nustatytas plagiatas politikų baigiamuosiuose darbuose, kad ir tose pačiose disertacijose, lemdavo atsistatydinimą. Bet man atrodo, jeigu žiūrime į lietuviškąjį šiandienos kontekstą, etikos klausimai nebėra svarbūs.
Ar tai būtų akademinės etikos klausimas, apie kurį tikrai plačiai komentavo profesorius ir irgi čia traukia pečiais, kas čia vyksta, ar tai būtų politiko elgesio kodekso klausimai. Šitie dalykai šiandien yra nurašyti, jie yra visiškai paraštiniai. Kitaip tariant, mes tam tikra prasme juokaujame, kad tikrai dar aktualus dokumentas politikams yra vienas, ir tai net nėra nei Seimo statutas, nei Konstitucija.
Aktualus politikams dokumentas, teisinis aktas, yra Baudžiamasis kodeksas. Jeigu nėra Baudžiamojo kodekso straipsnių, jeigu nėra baudžiamosios bylos ir apkaltinamųjų nuosprendžių, šiandien politikų kėdžių, pareigų niekas kitas neišjudina. Ir mes galėtume čia vardinti atvejų labai daug.
Mes matome, kaip ir su čekiukais visos istorijos visiškai nekenkia ta prasme, kad tie patys politikai keliauja ir dabar vėl į savivaldos rinkimus be jokios sąžinės graužaties. Tai aš sakyčiau, kad mane labai nustebintų, jeigu net šmėsteltų premjerui tokia mintis arba socialdemokratų gretose.
Tiesa, koalicijos partneriai kai kurie išsakė jau pareiškimus, kad reikėtų atsistatydinti po tokių dalykų. Turiu galvoje poną Gaižauską iš Valstiečių frakcijos. Bet aš šiuo atveju net galbūt nesvarstysiu, kaip turėtų būti.
Aš tiesiog konstatuoju iš to ilgamečio stebėjimo faktą, kad jeigu nėra teisėsaugos, jeigu nėra kratų ir panašių dalykų, ir bylų labai rimtų, ir apkaltinamųjų nuosprendžių, tai toks dalykas kaip tiesiog atsakomybė dėl tam tikrų etikos pažeidimų Lietuvos politikoje nelabai egzistuoja.
Jūs pažiūrėkite, pavyzdžiui, ko verta Seimo Etikos ir procedūrų komisija ir jos sprendimai. Politikai į juos reaguoja? Jie išvis į juos nereaguoja. Jie atvirai tyčiojasi iš tų sprendimų ir net kartais tyčiojasi iš tų, kurie prašo to tyrimo dėl vieno ar kito atvejo.
Tikrai galėčiau papasakoti daug apie tai, bet mes matome, kaip iš etikos kuo toliau, tuo labiau daroma karikatūra. Ir tai, kas anksčiau galbūt buvo neįsivaizduojama, kad gali apskritai išeiti iš politiko lūpų, šiandien yra visiška norma. Ir aš bijau, kad tas naujas normalumas arba nauja norma jau pradėjo labai rimtai įsitvirtinti.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
