Šimonytė: saugumo situacija regione ne tik nestabili, bet ir prastėja Papildyta 19 val.

Premjerė Ingrida Šimonytė Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą įvykęs premjerės pokalbis su J. Stoltenbergu neapsiėjo be situacijos Baltarusijoje aptarimo. I Šimonytė pabrėžė, kad spaudimas Minsko režimui turi tęstis ir tvirtino, kad saugumo situacija regione prastėja.

20

Premjerės susitikimas su J. Stoltenbergu yra viena iš ministrės pirmininkės vizito Briuselyje dalių, kur I. Šimonytė susitinka su Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovais. Tai pirmasis premjerės vizitas į užsienį.

(20 nuotr.)
FOTOGALERIJA. I. Šimonytė susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi J. Stoltenbergu

Šimonytė apie spaudimą Baltarusijai: tai ne istorijos pabaiga

J. Stoltenbergas su I. Šimonyte aptarė ir situaciją Baltarusijoje. NATO generalinis sekretorius teigė, kad keleivinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymas buvo pavojingas ir nepriimtinas. J. Stoltenbergo tvirtinimu, NATO ir visos jos narės reikalauja nedelsiant paleisti Ramaną Pratasevičių ir Sofiją Sapegą.

„Mes palaikome sankcijas, kurias pritaikė Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir kiti NATO sąjungininkai“, – kalbėjo jis.

„Tai, kas įvyko prieš kelias savaites, yra beprecedentė ataka prieš civilinę aviaciją, Europos Sąjungos piliečius, žmones, keliaujančius iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą Europos Sąjungos šalį, iš vienos NATO sostinės į kitą NATO sostinę“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė džiaugėsi, kad tarptautinė bendruomenė į tokį Baltarusijos veiksmą reagavo greitai ir stipriai.

„Tačiau tai nėra istorijos pabaiga. Manau, mes turime išlaikyti spaudimą Lukašenkos režimui ir Kremliui, kad pirmiausia išleistų visus politinius kalinius ir suteiktų žmonėms galimybę patiems pasirinkti savo likimą“, – tvirtino I. Šimonytė.

J. Stoltenbergas teigė, kad neabejoja, jog NATO viršūnių susitikime bus aptarti neleistini Baltarusijos režimo veiksmai, kaip ir Rusijos elgesys, vienas to pavyzdžių – karinių pajėgų telkimas ties Ukrainos siena.

„Mes tvirtai pasisakome už Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Mes tęsime pagalbą Ukrainai jos euroatlantinės integracijos kelyje“, – tvirtino J. Stoltenbergas.

REKLAMA

Naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad reaguodama į incidentą NATO praėjusį trečiadienį paskelbė dviejų pastraipų pareiškimą, smerkiantį lėktuvo nutupdymą ir opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo merginos Sofijos Sapegos sulaikymą, tačiau jame neužsiminė apie jokias sankcijas Baltarusijai ir neparagino paleisti politinių kalinių, nors to prašė Baltijos šalys bei Lenkija. Agentūros teigimu, sušvelninti pareiškimą spaudė Ankara.

Anot „Reuters“, paties J.Stoltenbergo viešas pasisakymas šia tema buvo griežtesnis nei išplatintas pareiškimas.

Šimonytė: situaciją regione prastėja

Premjerė I. Šimonytė pažymėjo, kad NATO yra esminė organizacija, kai kalbama apie Lietuvos saugumą.

„Mes labai sveikiname, kas buvo padaryta ir kas dar bus padaryta ateityje dėl bendrų pastangų gerinant ne tik mūsų saugumo situaciją, nes mūsų saugumas yra viso bloko saugumas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė sveikino besitęsiančias diskusijas dėl NATO 2030 strategijos. Visgi I. Šimonytė pažymėjo, kad nors reikia turėti omenyje, kad kyla nauji iššūkiai, tokie kaip hibridinės atakos, kibernetinis saugumas, pirminės NATO funkcijos, tokios kaip gynyba ir atgrasymas, toliau turėtų būti stiprinamos.

„Mes matome tam tikrą paradoksą. Iš vienos pusės, Lietuva niekada nebuvo saugesnė nei dabar, kai yra tokios daugybės stiprių tarptautinių organizacijų <...> narė. Bet, iš kitos pusės, situacija regione yra ne tik nestabili, bet ir prastėjanti. Akivaizdu, kad mums būtina stiprinti gynybos ir atgrasymo priemones tiek, kiek įmanoma“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerė pažymėjo, kad Lietuva ne tik turi norų, kaip NATO turėtų prisidėti prie šalies saugumo, bet ir pati atlieka savo vaidmenį aljanso viduje. I. Šimonytė pakartojo, kad Lietuva tęsia savo įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. nuo BVP.

„Bet tai nėra istorijos pabaiga, kadangi Vyriausybė turi dar ambicingesnių tikslų kitų 10 metų periodui. Mes suprantame, kad mūsų saugumas pirmiausia yra mūsų atsakomybė, tad turime patys padaryti tiek, kiek įmanoma daugiau“, – teigė I. Šimonytė.

REKLAMA

„Lietuva yra stipri ir vertinama NATO dalis“, – teigė J. Stoltenbergas.

Jis priminė, kad Lietuvoje, Ruklos poligone yra dislokuotos nuolatinės Vokietijos vadovaujamos NATO pajėgos, kurios atgrasyti bet kokią agresiją. NATO sekretorius taip pat pažymėjo, kad Lietuvos kariai užtikrino saugumą Afganistane ne vienus metus.

„Jūs esate ir pavyzdys gynybos finansavimo srityje – išleidžiate daugiau nei 2 proc. BVP gynybai“, – sakė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius pasakojo, kad susitikimo metu aptartas ir po kelių savaičių vyksiantis aljanso viršūnių susitikimas. Jis teigė, kad daug dėmesio bus skirta naujajai NATO 2030 strategijai, stiprinama aljanso narių vienybė, daug dėmesio sulauks ir kolektyvinės gynybos klausimas.

I. Šimonytė kiek anksčiau Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu, Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoliu.

Šimonytės ir generalinio sekretoriaus Stoltenbergo spaudos konferencija:


Rašyti komentarą...
D
Darius
2021-06-04 01:07:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir jūs konservuoti dėl bilai patys ją dar labiau bloginat
Atsakyti
0

A
Algis
2021-06-03 19:41:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai gerai paziuresim kas tada perejas dazys
Atsakyti
0

V
Virgis
2021-06-04 07:38:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur konservatorių dizaineriai? Kaip galima išleisti į oficialų susitikimą su tokia apranga! Darykit ką nors
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų