REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje aptarė situaciją kariaujančioje Ukrainoje bei padėtį Lietuvoje. Premjerė prašė laikytis rimties, nepersekioti rusakalbių ir nesuteikti peno propagandai. Taip pat ramino žmonės, skubančius gauti pasus migracijos poskyriuose. 

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje aptarė situaciją kariaujančioje Ukrainoje bei padėtį Lietuvoje. Premjerė prašė laikytis rimties, nepersekioti rusakalbių ir nesuteikti peno propagandai. Taip pat ramino žmonės, skubančius gauti pasus migracijos poskyriuose. 

REKLAMA

Premjerė tikino, kad privalu laikytis rimties, vengti išpuolių prieš rusus ir baltarusius, nes jie yra mūsų šalies piliečiai, o bet kokios provokacijos ir kiti dalykai gali būti panaudoti rusų ir baltarusių propagandinės mašinos. 

Ragina laikytis rimties

„Nesinorėtų pamatyti, kad atsirastų kažkokių priekaištų Lietuvos piliečiams, bandant jiems kažkaip priskirti Putino ar Lukašenkos nusikaltimų krūvį ar dalį vien dėl jų tautybės.<...> Tam reikia visomis išgalėmis užkirsti kelią, kadangi taip – ne paslaptis, kad yra turbūt visose valstybėse žmonių, kuriems ponas Putinas dėl nesuvokiamų priežasčių atrodo vertas kažkokių komplimentų ar kažkokių teigiamų jausmų, tačiau paprastai tie dalykai niekaip nėra susiję su žmonių tautybe“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Ji taip pat pripažino, kad pirmadienį Hagos teismas pradės tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, kuriuos vykdo Rusijos ir Baltarusijos režimai.

REKLAMA
REKLAMA

„Taip pat kompanijos, į kurias kreipėmės kartu su kolegomis, Baltijos valstybių ir Lenkijos premjerais, dėl įvairių socialinių tinklų ir kitų įrankių turinio, vakar pranešė, kad imsis įvairių apribojimų Rusijos propagandistams. Bet, žinoma, to nepakanka, nes yra ne tik „Sputnik“ ar kiti propagandos kanalai, bet yra ir daugybė kitų resursų, iš kurių tas pats melas liejasi“, – sakė premjerė. 

REKLAMA

Ramina skubančius gauti pasą

Premjerė taip pat aiškino, kad skubėti lietviams išsiimti pasų nereikia, nes tai apkrauna ir taip svarbų migracijos deparatmento darbą. 

„Galėčiau pasakyti taip pat, kaip ir bankomatais buvo. Žmonėms gal atrodė, kad baigsis grynieji, bet nesibaigė, kiek reikės, tiek ir papildysim. Tai ir pasų, kiek reikės, tiek ir išduosim. Tikrai nėra jokio reikalo dokumentus dabar tvarkytis, juolab, kad žmonės patys sau sukuria tokią besipildančią pranašystę – patys sudaro didelę eilę, patys toje eilėje stovi, patys dėl tų eilių piktinasi.

REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, jei kažkam reikia keliauti, yra objektyvūs poreikiai, tai yra žmogiškos, gyvenimiškos situacijos, kurios yra suprantamos, bet jokios būtinybės tai daryti labai greitai nėra", – ramino premjerė. 

Vidaus reikalų ministrė paantrino, kad pasų poreikis per kelias paskutines dienas padidėjo penkis kartus, eilės migracijos departamentuose pasidarė itin didelės, trikdomas darbas.

Ji prašė žmonių be didelės būtinybės neskubėti gauti naujo paso, nes migracijos departamentas dabar turi daug darbo su migrantais nelegaliai kirtusiais sieną ir ruošiasi karo pabėgėlių iš Ukrainos atvykimui. 

Pabėgėliams pasirengta

Registracijos centrai nuo karo bėgantiems ukrainiečiams veikia ir Alytuje, ir Marijampolėje, spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Per penkias dienas mums tikrai pavyko nuveikti nemažai. Tai pirmiausia registracijos centrai, kurie veikia jau Alytuje ir Marijampolėje“, – kalbėjo ministrė.

„Čia dirba mūsų Migracijos departamento žmonės, nevyriausybinės organizacijos ir tikrai esu labai dėkinga merams, kurie labai greitai įsijungė į visą procesą ir mums padeda“, – pridūrė ji.

Tokiuose centruose ukrainiečiai gali pradėti migracijos procedūras, būti laikinai apgyvendinti iki trijų parų.

A. Bilotaitės pateiktais duomenimis, Lietuva kol kas pasiruošusi priimti 11 tūkst. ukrainiečių, dar 23 tūkst. žmonių galės priimti asmenys, užregistravę apie 5,7 tūkst. laisvų būstų ukrainiečiams „Stiprūs kartu“ iniciatyvoje. Asmenims, begantiems nuo karo bus supaprastintas dokumentų gavimas, vos gavę dokumentus galės dirbti ir gaus medicinos priežiūrą. 

REKLAMA

Vidaus reikalų ministrės duomenimis, šalyje registravosi keli šimtai ukrainiečių.

„Yra sudėtinga pasakyti, kokie yra skaičiai, kadangi dauguma žmonių tiesiog gali būti atvykę ir nesiregistravę. Mes šiandien turime apie 200 užsiregistravusių asmenų MIGRIS sistemoje, žinome, kad apie 300 asmenų yra atvykę ir pasinaudoja būtent „Stiprūs kartu“ siūlomais pagalbos paketais – apgyvendinimu ir kitais dalykais“, – teigė ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak jos, į Europą atvykusius ukrainiečius sudėtinga suskaičiuoti, nes jie savarankiškai važiuoja pas artimuosius ir gimines, apsistoja viešbučiuose.

Vis dėlto ji įspėja, kad nors dabar karo pabėgėlių antplūdžio nėra, situacija bet kada gali pasikeisti.

REKLAMA

„Niekas negali pasakyti, kad kažkuriuo momentu neįsijungs situacija į visai kitą režimą ir kad mes turėsime labai didelius kiekius žmonių“, – teigė ministrė.

Lietuva priims pabėgėlius

Lietuva priims iki 2 tūkst. Moldovoje esančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, pirmadienį teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ji pirmadienį Varšuvoje su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Moldovos kolegomis aptarė padėtį pasienyje ir kiekvienos šalies patirtį priimant pabėgėlius iš Ukrainos.

Vyriausybė Moldovai pirmadienį taip pat skyrė 750 tūkst. eurų finansinės paramos priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministrės pateiktais duomenimis, į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 281 tūkst. pabėgėlių, Moldovą – 74 tūkst., Vengriją – 85 tūkst. Lietuvoje užregistruoti 123 nuo penktadienio atvykę ukrainiečiai.

Anksčiau skelbta, kad Lietuva kol kas pasiruošusi priimti 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, tačiau jų gali būti ir daugiau.

„Karo paskelbimas Europai“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis.

Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius, o sostinės centre anksti penktadienį griaudėjo galingi sprogimai, vyriausybės pavadinti „šiurpiais raketų smūgiais“.

REKLAMA

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo  gyvybių, o iki pusės milijono žmonių privertė palikti savo namus.

Pasak Ukrainos prezidento Vologymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais. Vėliau sakydamas kalbą jis pareiškė, kad jo šalis buvo „palikta viena“.

„Kas pasirengęs kovoti drauge su mumis? Nieko nematau“, – sakė jis. Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.

REKLAMA

NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą.

Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų