Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

REKLAMA

Susitikime dalyvavo ir Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.

REKLAMA

„Aptarėme migracijos situaciją, Vyriausybė pristatė situaciją ir teisės aktų sprendimus, kuriuos planuoja teikti Seimo neeilinei sesijai. Labai dėkoju frakcijų seniūnams ir opozicijos lyderiui, kad rado laiko gana greitai atsiliepti į kvietimą aptarti šiuos dalykus ir visi galėjo dalyvauti. Manau, kad į daugelį klausimų buvo atsakyta, daugelis dalykų buvo aptarta“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Jos teigimu, susitikimo metu aptarta Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasiūlyta tvoros idėja pasienyje, dėl kurios tam tikrus teisės aktus Vyriausybė pateiks Seimui.

„Susitikimo tikslas nebuvo kažkokiu būdu išvengti opozicijos kritikos ar gauti išankstinį pritarimą. Bet turėti galimybę aptarti klausimus ir nuoširdžiai atsakyti į klausimus, kurie kyla, galbūt išgirsti ir pastebėjimų, ir patarimų.

Manau, kad tai yra labai svarbu ir vertinga. Politikoje esame ne pirmą dieną, suprantame, kad režimas darbo toks, kad opozicijos darbas yra kritikuoti valdžią, valdžios pareiga atsakyti į klausimus.

REKLAMA
REKLAMA

<...> Kalbant apie fizinį barjerą – tvorą, kuri yra gana brangus sprendimas, todėl dėl jos būtų gerai turėti principinį pritarimą tų žmonių, kurie sprendžia dėl biudžeto. Toks buvo mano tikslas ir to, ko aš siekiau iš šito susitikimo, pasiekti pavyko“, – teigė I. Šimonytė.

Siekdama stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį į Lietuvą Vyriausybė planuoja Baltarusijos pasienyje nutiesti per 500 km tvoros. Valstybės sienos apsaugos tarnyba siūlo statyti tinklinę keturių metrų aukščio tvorą – ji būtų pagaminta iš suvirinto strypinio tinklo, viršuje baigtųsi Y formos strypais, ant kurių būtų montuojama pjaunanti viela, vadinamoji „Concertina“.

Tokio fizinio barjero įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 152,460 mln. eurų. Be to, šiam projektui rengiamas specialus įstatymo projektas. Jį Seimas turėtų svarstyti kitą savaitę per neeilinę sesiją.

Premjerės teigimu, susitikimo metu aptartas ir Lietuvos verslo pasitelkimas tvoros statybai. Jos tvirtinimu, tvoros statymo projektas turi būti itin skaidrus, kad nekiltų papildomų klausimų dėl biudžeto lėšų švaistymo.

REKLAMA
REKLAMA

„Šitas projektas turėtų būti įgyvendinamas maksimaliai greitai, ne tik efektyviausiu įmanomu būdu kaštų požiūriu, bet ir maksimaliai greitai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak ministrų kabineto galvos, maksimaliai greitos statybos priklauso nuo procedūrų, geros vadybos ir, jos žodžiais, tų dalykų, kurie nėra Vyriausybės kontroliuojami, pavyzdžiui, galimybių sutelkti tam tikras žaliavas.

„Puikiai žinote, kad dabar yra statybų bumas ir metalų paklausa yra gana aukšta, tai šiek tiek riboja ir pasiūlą. Vis tiek, veikiant rinkos sąlygomis ir taikant gerą vadybą, tuos dalykus galima įgyvendinti“, – sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, prieš keletą dienų aptarta galimybė pasitelkti infrastruktūrinius projektus įgyvendinti gebančių valstybės kontroliuojamų įmonių pajėgumus, tam, kad projektas būtų tinkamai valdomas.

„VSAT bus projekto užsakovas, bet praktinis įgyvendinimas bus įmonių rankomis atliekamas“, – teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė tikino, kad VSAT tvoros idėja ir yra tas kelias, kuriuo ministrų kabinetas planuoja eiti. I. Šimonytės teigimu, tvoros projektas dar atskirai bus pristatytas ir Seimo komitetuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Kad mes vienodai matytume situaciją. Nes kaip visada tokio projekto metu dažniausia kritika, kuri pasigirsta, kad to dalyko reikėjo, bet ne tokio. Kažkam atrodo, kad pamatus reikėjo labai giliai kasti, kažkam atrodo, kad kitokio aukščio turi būti, kažkam atrodo, kad kitokios konfigūracijos galėjo būti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pasak jos, jei Seimo sesijos metu diskusijų metu kardinaliai projekto matymas nepasikeis, tai VSAT pasiūlytas tvoros projektas ir bus įgyvendinamas.

Kad fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija yra būtinas, pirmadienį sakė ir ten apsilankiusi Europos Komisijos narė Ylva Johansson.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, fizinio barjero pasienyje su Baltarusija, įskaitant ir stebėjimo bei kitas sistemas, įrengimui iš viso gali reikėti apie pusę milijardo eurų.

Y. Johanssson teigė kol kas negalinti atsakyti, ar tvoros įrengimas galėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų