Šimonytė palaiko tiesioginių merų rinkimų idėją, tačiau tokia reforma negali būti apibrėžta vienu sakiniu

Premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti tiesioginių merų rinkimų idėją, tačiau jai įgyvendinti pirmiausia reikėtų apibrėžti savivaldybių merų pareigybes. I. Šimonytės nuomone, tokia reforma negali būti įgyvendinama į įstatymus įrašant vieną sakinį.

Antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ premjerė I. Šimonytė sakė palaikanti tiesioginių merų idėją, tačiau pirma siūlo apibrėžti merų įgaliojimus.

Tokia reforma negali būti aprašyta vienu sakiniu

I. Šimonytė sako, kad keliamos diskusijos, jog konservatoriai siekia sužlugdyti tiesioginius merų rinkimus ir įklampinti visuomenę ilgose diskusijose yra painiojimas. Jos teigimu, Seimo narių grupė į (Konstitucinį teismą) KT dėl tiesioginių merų rinkimų kreipėsi dar tada, kai konservatoriai nebuvo valdančiojoje daugumoje.

„Aš manau, kad čia yra paniojimas, turbūt ir sąmoningas. Kreipėsi į KT grupė seimo narių, tai buvo dar praėjusios kadencijos Seime, kai nebuvo jokios esamos daugumos. Dabar Seimo nariai kreipiasi į KT susirinkę parašus, praeityje kreipėsi ir tai yra visiškai natūrali procedūra.

Mūsų frakcijoje rasite mažai žmonių, kurie nepalaiko pačios tiesioginių merų rinkimų idėjos, juolab, kad mes tikrai turime, kaip bendruomenė, tiesiogiai išrinktų merų, kurie mano, kad yra puikūs merai, kandidatuoja ir todėl rinkimus laimi. Problema yra kita ir ji buvo keliama nuo tada, kai ji buvo įgyvendinta. Juk ji buvo įgyvendinta vienu sakiniu. Negali tokia reforma atsirasti vienu sakiniu vietos savivaldos įsakyme tiesiog parašant, kad meras yra renkamas tiesiogiai“, – sako I. Šimonytė.

Premjerės teigimu, nėra išspręsti merų atsakomybės savivaldybėse klausimai, neaišku, ar meras yra savivaldybės „parlamento pirmininkas“, ar „savivaldybės premjeras“, kur yra jo vykdomosios, atstovaujamosios valdžios įgaliojimai.

„Manęs visiškai nestebina, kad KT pats visiškai nepasisakydamas dėl to, kad negali būti tiesioginių merų rinkimų, manbau, kad tokio klausimo iš viso nėra, pasisakė labai aiškiai, kad turi būti labai aiški vieta tokio pareigūno visoje vietos savivaldos sistemoje. Manau, kad tai bus padaryta, sprendimai bus rasti, nes politikai juk supranta, kad žmonėms šita idėja tiesiogiai rinkti merą atrodo tinkama. Aš nematau tame nieko netinkamo. Bet turi būti aišku, kas tai yra per pareigūnas vietos savivaldoje“, – sako I. Šimonytė.

REKLAMA

Premjerė mano, kad jei merai būtų skiriami savivaldybių tarybų, jie galėtų mero pareigas užimti daugiausiai dvi kadencijas.

„Auksinė taisyklė, kuri galioja, kai žmonės yra skiriami ar parlamento kažkokiai institucijai vadovauti, paprastai tas kadencijų skaičius yra dvi. Man atrodo, kad tai galėtų būti geras pagridnas diskusijai, bet tai yra mano asmeninė nuomonė, remiantis tam tikru precedentu, kuris veikia kitoje srityje“, – komentuoja I. Šimonytė.

KT verdiktas: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

Portalas tv3.lt primena, kad KT pirmadienį paskelbė, jog prieš šešerius metus įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

„Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją“, – pareiškė teismas.

Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai yra baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

„Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.

KT tai pat pabrėžė, kad nagrinėdamas šią bylą, jis nesprendė tiesioginių merų rinkimų tikslingumo klausimo. Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

Jie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos. Seimo nariams kilo abejonių, ar skirtingas mero ir savivaldybės tarybos narių rinkimo būdas, išskirtinė ir plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, iš dalies įsiterpianti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai vienpakopei savivaldos sistemai.

REKLAMA

Jų teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

Visą „Žinių radijo“ laidą galite išgirsti čia:


Rašyti komentarą...
S
Slava
2021-04-22 10:44:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taigi tiesioginiai mero rinkimai 6 metus buvo neteisėti, tai ką dabar ir jų darbai buvo neteisėti visus tuos metus. Būtų juokinga jei nebūtų pikta.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų