Ji taip komentavo prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, kad neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą.
„Aš nemanau, kad keičiasi Lietuvos užsienio politika, bet svarbu tokiomis aplinkybėmis neduoti tokiems veikėjams kaip ponas Lukašenka papildomų kozirių į rankas“, – trečiadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė Vyriausybės vadovė.
„Aš matau, kad bandoma juos pasiimti. Ar Europos Sąjunga sugebės iki galo išlikti vieninga savo vertinimuose, kaip buvo iki šiol, tai aš labai tikiuosi, kad taip ir bus ir kad tai nereikš, kad mes galime kalbėti apie kažkokias derybas su žmonėmis, kurie šantažuoja ES ir bando pasiekti savo pripažinimą“, – pridūrė ji.
Premjerė taip pat sakė, kad reiktų įvertinti „tokio kalbėjimo“ pasekmes bei tai, ko siekia tiek A. Lukašenka, tiek galbūt Kremlius – tarptautinio pripažinimo po suklastotų pernykščių Baltarusijos prezidento rinkim bei sugrįžimo prie derybų su Vakarų šalimis stalo.
Antradienį G. Nausėda interviu BBC teigė manantis, kad neteisėtos migracijos krizė galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į A. Lukašenką. Taip jis kalbėjo po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir A. Lukašenkos pokalbio.
„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda interviu naujienų portalui „15min“ teigė, kad „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“.
Prezidentūra teigia, kad A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbiai savaime nedaro jo legitimiu Baltarusijos vadovu.
