Šimonytė apie krizę: mažai kas norėjo matyti juodus debesis

Ekonominę krizę analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį apklausė paskutinę liudininkę – tuometinę finansų ministrę Ingridą Šimonytę. Ji pamena, kad tuo metu Finansų ministerija rengė įvairias ekonomines prognozes Lietuvai, tarp jų ir pesimistines, tačiau kitos finansinės institucijos, net Tarptautinis valiutos fondas, neįžvelgė, kad Lietuva skaudžiai nukentės nuo krizės.

28

I. Šimonytė 2004 metų gegužę tapo Finansų ministerijos sekretore, vėliau – viceministre, o nuo 2009 metų liepos – ministre. Seimo Audito komitetui šiuo metu vadovaujanti I. Šimonytė yra konservatorių keliama kandidatė į prezidento postą 2019 metų rinkimuose.

Įspėjimus girdėjo

Kiek anksčiau apklaustas tuometinis premjeras Andrius Kubilius komitetui yra minėjęs, kad tuomet Finansų ministerija jį įspėjo apie Lietuvai nepalankias ekonomines prognozes. Paklausta, ką pastebėjo pati, I. Šimonytė pažymėjo, kad Finansų ministerija visuomet rengė ne vieną ekonominę prognozę, tarp jų ir pesimistinę, o šios nuolat buvo tikslinamos. Atitinkamai pagal prognozes dukart buvo tikslinamas ir 2009 metų valstybės biudžetas.

„Niekada neleidau sau rengti alternatyvių ekonomikos projekcijų ir visada pasitikėjau tuo, ką sakė ar ką vertino Fiskalinės politikos departamentas. Kaip įprasta tokiais atvejais, yra vienas scenarijus, kuris yra centrinis, kitas optimistinis, kitas – pesimistinis. Blogiausių scenarijų buvo nemažai, nes projekcijos buvo tikslinamos ir 2009 metais du kartus. Projekcija, kuri buvo blogiausia, jei gerai pamenu, buvo 18 proc. ekonomikos susitraukimas“, – posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.

(28 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Šimonytės ir Ušacko akistata konservatorių partijoje: prakalbo apie pasekmes

Ji taip pat pastebėjo, kad tuo metu kitos finansinės institucijos ir privatūs finansų analitikai rengė neįtikėtinai palankias ekonomines prognozes.

„Pažiūrėkite visų kitų institucijų prognozes, įskaitant ir tą patį Tarptautinį valiutos fondą, 2008 m. gruodžio mėnesio, kurių vertinimas buvo 0, ar minus 2. Jau nekalbu apie privačius analitikus, kurie iš viso sukiojo pirštu prie galvos dėl Finansų ministerijos projekcijų“, – pridūrė Seimo narė.

REKLAMA

Vienodi bankai, skirtingos pasekmės

Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas buvusios ministrės klausė, ar viena krizės priežasčių galėjo būti Lietuvoje veikusių Skandinavijos bankų finansinė priklausomybė nuo motininių bankų. Nors su tokia mintimi nesiginčijo, I. Šimonytė vis tik akcentavo, kad visos Baltijos šalys veikė su tais pačiais bankais, bet patyrė skirtingas krizės pasekmes.

„Reikia žiūrėti, su kokiomis pasekmėmis mes išėjome. Trys skirtingos šalys išėjo su panašiomis pasekmės realiai ekonomikai, bet su visai skirtingais poveikiais viešiesiems finansams. Nepaisant, kad kreditavimo politikos buvo tos pačios visose Baltijos šalyse, bet kai kurios šalys, turiu omenyje Estiją, turėjo savo požiūrį į tai, kaip tvarkomi viešieji finansai. Dėl to pasekmės viešajam sektoriui buvo gerokai mažesnės“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Pirmuoju smuiku griežė TVF

Paklausta, kodėl ministerija apsisprendė skolintis ne iš Tarptautinio valiutos fondo, kaip tai darė kaimynai latviai, o iš privačių bankų brangiau, I. Šimonytė pabrėžė, kad Lietuvos ir Latvijos situacijos tuo metu buvo labai skirtingos.

„Jeigu tuo metu būtų susprogęs koks nors bankas, Lietuvai būtų nebuvę kitos išeities, kaip kreiptis į TVF. Dėl to natūralu, kad Latvija kreipėsi į TVF, nes nebuvo kitų skolintojų (bankrutavo bankas „Parex“ – aut. past.). 2008 metų pabaigoje su TVF dirbome labai intensyviai, pats TVF neprognozavo Lietuvoje didelio finansavimo poreikio“, – sakė Seimo narė.

S. Jakeliūnas teiravosi, ar Lietuva bandė skolintis iš Europos Sąjungos paramos mechanizmų, tačiau, anot I. Šimonytės, Europos Sąjunga tuo metu neturėjo reikiamų mechanizmų.

„Europos Sąjunga neturėjo iki šitos ekonominės krizės jokios savo asmeninės paramos tokias programas įgyvendinti, visada šitas programas įgyvendino tik su TVF. TVF buvo ekspertizės šaltinis. Pagrindiniu smuiku, nustatant sąlygas, vertinant, ar programa vykdoma, ar nevykdoma, visada grojo TVF“, – patikino Seimo narė.

REKLAMA

Jos teigimu, Lietuva įvairiais būdais bandė gauti tarptautinį finansavimą, tačiau galiausiai buvo nuspręsta skolintis finansų rinkoje.

„Žinodama, ką žinote dabar, ar dar būtumėte kreipusis [į TVF]“, – I. Šimonytės klausė S. Jakeliūnas.

„Jei turėčiau įžvalgos dovaną ir galėčiau 2010 metais numatyti visas pasaulio problemas, galbūt daryčiau visiškai kitokius sprendimus. Bėda ta, kad, kai esi šiandien, neturi aiškiaregystės dovanos. Negaliu sakyti, kad viską daryčiau taip, kaip dariau, tačiau turėjau priežastis, kodėl elgiausi taip, kaip elgiausi. Ir man atrodo, kad tos priežastys yra svarbios“, – atsakė parlamentarė.

Išvados – pavasarį

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atlieka parlamentinį tyrimą, nagrinėjantį 2009–2010 metų finansų krizę. Tyrimui vadovauja komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.


Rašyti komentarą...
t
tadas
2018-11-28 09:58:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
bet jus gi visus perspejo jus tik nekreipete demesio ir ignoravite
Atsakyti
-1

e
egidijusss
2018-11-28 10:22:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lai pirmiau pinigus grazina. Su kubilu susuko afera. Dar turi naglumo i prezidento posta balotiruotis.
Atsakyti
-1

P
Pasirodo
2018-11-28 13:08:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuva ne tik bananų, bet ir beždžionių šalis
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų