• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pateikė projektą, kuriame siūloma skirti 37 mln. eurų kompensacijų už XX a. per Holokaustą nusavintą asmeninį žydų turtą. Jos teigimu, priėmus šį projektą, leistų uždaryti kompensacijų žydams klausimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pateikė projektą, kuriame siūloma skirti 37 mln. eurų kompensacijų už XX a. per Holokaustą nusavintą asmeninį žydų turtą. Jos teigimu, priėmus šį projektą, leistų uždaryti kompensacijų žydams klausimą.

REKLAMA

Po pateikimo už projektą balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 2, 9 parlamentarai susilaikė. Vyriausybė pasiūlė šį projektą svarstyti skubos tvarka.

„Tikiuosi, kad niekas iš kolegų nesipiktins, kad aš teikiu šį įstatymo projektą. Čia nėra jokios ministerijos klausimas, čia Lietuvos klausimas“, – pristatydama projektą iš Seimo tribūnos kalbėjo I. Šimonytė.

Ji teigė, kad nori atliepti kylančias diskusijas viešojoje erdvėje.

„Neva žydų nusavinto turto klausimas yra jau išspręstas ir čia kažkas atidaro naują puslapį ir naujas diskusijas, kurios nebūtų pageidaujamos“, – sakė I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA

Premjerė pasakojo, kad yra Terezino deklaracija, kurią yra pasirašiusi Lietuva ir dar 45 kitos valstybės. I. Šimonytė tvirtino, kad šioje deklaracijoje kalbama apie dvi turto rūšis, kurių klausimus valstybės turėtų išspręsti.

REKLAMA

„Viena turto grupė yra religinių bendruomenių turtas. Išties, šį klausimą Lietuva yra išsprendusi po labai ilgų diskusijų. <...> Tačiau Terezino deklaracija kalba ir apie privatų turtą, kuris buvo nusavintas iš privačių asmenų, pabrėžiant, kad privati nuosavybė yra demokratinių valstybių viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių ir į tai, kad privatus turtas buvo nusavintas, taip pat turi būti atsižvelgta ir turi būti numatytos tam tikros kompensavimo priemonės“, – aiškino I. Šimonytė.

„Kai kolegos kartais sako, kad klausimas jau buvo uždarytas, jie pamiršta ar nežino, kad klausimas uždarytas nebuvo“, – pridūrė ji.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak I. Šimonytęs, Sauliaus Skvernelio vyriausybė buvo sudariusi darbo grupę, kurios vienas iš tikslų buvo ieškoti sprendimo likusiai neišspręstai kompensacijos už privatų turtą daliai.

„Mūsų Vyriausybė, pradėjusi darbą, šią problemą perėmė, daug diskutavo, ieškojo sprendimų būdų ir teikia pasiūlymą, kuriuo būtų numatyta, kad už nacionalizuotą ar kitaip neteisėtai nusavintą privatų turtą būtų numatyta kompensacija“, – dėstė I. Šimonytė.

Pasak jos, šis klausimas yra ne tik svarbus kaip moralinė skola žmonėms, kurie neteko gyvybės ir turto Holokausto metu.

„Tai taip pat yra ir tarptautinis Lietuvos Respublikos įsipareigojimas. Nors buvę premjerai kažkaip nenori to prisiminti, bet mažai yra tarptautinių susitikimų, pro memoria, atmintinių, kur šis klausimas nebūtų vienaip ar kitaip paminėtas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klausė dėl turto paskaičiavimo

Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė stebėjosi ir tvirtino, kad pirmą kartą teisės praktikoje mato atvejį, kad simbolinės kompensacijos būtų skaičiuojamos dešimtimis milijonų. Politikė teigė, kad norisi matyti metodiką ar bendrą principą, kaip turto, kuris buvo nusavintas, vertė buvo paskaičiuota.

„Žmonėms, jūsų aiškinamajame rašte yra formuojamas lūkestis, kad jie galės kreiptis į fondą ir tą kompensaciją gauti. Gali nutikti taip, kad jeigu nėra metodologijos, kad arba suma yra per didelė paskaičiuota, arba paskaičiuota per maža suma ir ateis žmonės su dokumentais, kurie prašys daugiau“, – teigė A. Širinskienė.

REKLAMA

Premjerė teigė, kad kompensacijos esmė ir yra tokia, kad nėra galimybių tiksliai nustatyti nusavinto turto vertės.

„Tai ir yra simboliškumo esmė, kad mes negalime įvertinti, kas turėjo kokios vertės turtą. Tai jau yra nebepadaromas dalykas. Todėl yra labai aiškus principas, kad kompensacijos bus visiems įpėdiniams vienodos už vieną reikalavimą“, – aiškino I. Šimonytė.

Remigijus Žemaitaitis tikino, kad jam teko su šiuo klausimu dirbti seniau sudarytose darbo grupėse ir ankstesnėse kadencijose buvo sutarta su Lietuvos žydų bendruomenės atstovais, kad jie daugiau niekada nekels pretenzijų į privatų turtą.

Pasak jo, kas rengė šį projektą, suklaidino I. Šimonytę. Politikas klausė, ar premjerė turi seniau įkurtos darbo grupės bei Kubiliaus ir Brazausko ministrų kabineto duomenis šiuo klausimu, kurie buvo aptarti ir su prezidente Dalia Grybauskaite.

REKLAMA

„Kadangi man neteko dalyvauti pas prezidentę Grybauskaitę, aš to „sakė pasakė vienaakė nekomentuosiu“, – atsakė I. Šimonytė.

Mindaugas Puidokas prašė, kad premjerė nuramintų visuomenę, kad šiame projekte numatyti pinigai bus baigtinė suma, kuri bus kompensuota žydams.

„Ar tai nėra kažkoks pirmas etapas tos geros valios kompensacijų?“ – klausė M. Puidokas.

Jis taip pat teiravosi, ar numatytas terminas yra pakankamas. I. Šimonytė tikino, kad terminas pakankamas, jis sutartas su tarptautine žydų bendruomene.

Šiuo metu kompensacijos kasmet skiriamos tik už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį, procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Trečiadienį Ministrų kabinetas pritarė premjerės Ingridos Šimonytės pasiūlytai naujai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo redakcijai.

Naujas kompensacijas, kaip ir ligšiolines, numatyta skirti Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų bus laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024-2030 metus.

Projekte siūloma, kad simbolinės kompensacijos būtų skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.

REKLAMA

Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.

„Tai yra ir tam tikra moralinė skola, kurią gražu būtų pripažinti ir, kiek įmanoma, ne šimtu procentų taikliai, žinoma, išspręsti“, – apie siūlomas naujas kompensacijas yra sakiusi premjerė.

Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5–10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Vienam asmeniui išmokama piniginė suma nepriklausytų nuo nukentėjusiam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.

REKLAMA

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.

Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.

Izraelio ambasadorė sveikina žingsnį

Trečiadienį į Vyriausybės sprendimą sureagavo ir Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein.

„Atsižvelgdama į teigiamus praėjusių metų įvykius, kai įvairios valstybės intensyviai dėjo pastangas, kad būtų rasti tinkami sprendimai dėl nuosavybės ir išgrobstyto meno grąžinimo, Izraelio ambasada Vilniuje sveikina Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės parodytą gerą valią. Tikimės, kad proceso pabaigoje bus įgyvendintas praktiškas ir teisingas sprendimas“, – teigė Izraelio ambasadorė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šis teigiamas pokytis atitinka šio mėnesio pradžioje Prahoje sušauktos konferencijos „Terezin 2“ pasiekimus: daugelis valstybių paskelbė apie savo įsipareigojimą skatinti klausimus, susijusius su Holokaustą išgyvenusių asmenų teisėmis, taip pat atminimo bei švietimo projektus. Šių šalių pažanga liudija, ką galima nuveikti dėl Holokaustą išgyvenusių žmonių ir jų bendruomenių, kai yra politinė valia, bei siūlo geriausios praktikos pavyzdžius, iš kurių kiti gali pasimokyti.

Lietuva užbaigė pirmąjį etapą, kurio metu skyrė kompensacijas už bendruomeninį turtą ir, pagal Vyriausybės siūlymą, leis išspręsti privačios nuosavybės ir nuosavybės be įpėdinių atkūrimo klausimus. Žydų kultūros paveldas, kaip ir visas paveldas, yra svarbi kultūrinės įvairovės išraiška ir nusipelno ypatingos apsaugos. Lietuvos Vyriausybės siūlymas leis daugiau dėmesio skirti šimtus metų Lietuvoje klestėjusio nuostabaus žydų litvakų paveldo puoselėjimui ir išsaugojimui“,– teigė ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein.

Premjere Simonyte kada grazinsite kompensacjas apvogtiems ligotiems pensininkams uz ypatingai kenskmingas darbo salygas per pirmaja krize 2010-2011 metais?Ar lauksite kada visi ismirs?Turiu dokumentus apie konservatoriu pavogtus pinigus.Nejaugi Lietuva yra vagiu valstybe apvogusi senus ligotus pensininkus,kurie prarado sveikata dirbdami labai kenskmingose darbo salygose?
Kodel musu valdzia taip nekencia savo tautos?Viskas yra atiduodama svetimtauciams.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų