Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Sigita, nurodžiusi, kad viskas vyko kiek kitaip, nei tai pateikė tarnybos.
Pasak moters, gyvenančios Šnipiškėse, Fino gatvėje, antradienio rytą jos šeima pradėjo ne nuo ramaus kavos išgėrimo – jų uždarame kieme pasirodė briedis.
Iš pradžių moteris teigė nenorėjusi veltis į šią istoriją, tačiau neapsikentė pamačiusi viešai pareikštą informaciją.
„Žinokite, aš kentėjau ilgai, mes stresavome visą antradienį, nes neeilinis toks atvejis, kai už lango stovi briedis, bet dabar, skaitant straipsnius nebegaliu – labai gaila gyvūno“, – sako ji.
Sigita pasakoja, kad briedis jų kieme pasirodė apie 8 val. ryto ir jame išbuvo maždaug pusantros valandos.
„Kaimynė mane pakvietė, nes išvis nesuprato, kas vyksta – už dviejų metrų nuo lango stovi briedis. Prie mūsų namo yra toks privatus kiemas, aptvertas tvoromis, vidury kiemo yra daug medžių, krūmų, gal jis dėl to ir susigundė“, – svarsto ji.
Tarnybos į pagalbos prašymus – nereagavo
Sigita teigia, kad pamačiusi briedį nesėdėjo sudėjusi rankų – skambino tarnyboms, policijai ir prašė pagalbos tiek gyvūnui, tiek aplinkiniams. Tačiau, pasak jos, atgalinis ryšys buvo labai vangus.
„Visų pirma paskambinau 112, tada – Laukinių gyvūnų globos centrui, tačiau jie įvardijo, kad yra Kaune ir niekuo negali padėti <...> vėliau sakė, kad pas juos keičiasi pamaina, tik po poros valandų ateis specialistas.
Visa situacija labai klaiki, pas mus jis buvo apie 8 ryto, kiek žinau, jis migravo nuo Verkių gatvės pro Šeimyniškių ir Minties gatves, tada atsidūrė pas mus, o tik vakare jį rado upėje, tai tiek laiko tarnybos negali susekti to briedžio?“ – piktinasi vilnietė.
Moteris pabrėžia, kad vieta, kurioje ji gyvena ir kurioje ryte pasirodė briedis – yra prie labai judri, kur daug pėsčiųjų, ryte į mokyklą keliauja vaikai, todėl dėl kieme viešinčio briedžio jautė didelę įtampą – tiek dėl gyvūno, tiek dėl aplinkinių.
„Mūsų kiemas nuo tos gatvės yra maždaug 50 metrų ir žmonės, aišku, jo nemato, nes per medžius nelabai pamatysi. Tai ačiū Dievui, kad jis neiššoko į tą gatvę. Kad apsisaugotume, mes pastatėme kaimyną prie mūsų tų išorinių vartų, kad jis sakytų žmonėms, kad viduje yra briedis ir prašytų nesiartinti, būti atokiau.
Bet ar negalėjo tarnybos padėti? Aš prašiau tarnybų, policijos, kad atsiųstų kažką, pakoordinuotų judėjimą. Tas briedis stovėjo kaip įrėmintas, beveik nejudėdamas, tik ramiai sukinėdamas galvelę, bet stovėjo apie 30-40 minučių“, – pasakoja ji.
Pasak Sigitos, kol gyvūnas stovėjo jų kieme šie laukė žinių iš tarnybų, tikėdamiesi patarimų ką daryti, kaip tokiose situacijose elgtis, tačiau iš tarnybų gavo tik atsakymą, kad įvykis užregistruotas.
Briedis buvo sužeistas
Nors tarnybos teigė, kad briedis buvo sveikas ir nesužeistas, Sigita nurodo, kad tai – ne tiesa.
Moteris pasakoja, kad po briedžio apsilankymo jų kieme liko kraujo dėmių, kurias vėliau teko valyti. Nors tiksliai nežinia, ar briedis jau buvo susižeidęs, kai užklydo į jų kiemą, ar susižeidė ten, tačiau moteris aiškina, kur, tikėtina, jis galėjo susižeisti.
„Esminis dalykas, nežinau, kodėl sakoma, kad buvo priedis nesužeistas. Mes paskui, po viso įvykio, kai mums jau tarnybos paskambino ir pasakė, kad jis Konstitucijos prospekte, tik tada išlindome iš namų ir pamatėme tą situaciją lauke“, – pažymi ji.
Sigita pasakoja, kaip viskas įvyko, kol dar briedis stovėjo jų kieme bei kodėl jis išsigando ir pasibaidė:
„Pas mus atėjo kaimynė ir varteliai sugirgždėjo. Jis [briedis] šoko atgal iš mūsų kiemo per tokią geležinę tvorą beveik dviejų metrų. Peršoko sėkmingai, bet kiek vėliau jis grįžo atgal. Mes, aišku, išvijome tą kaimynę kuo skubiau, kad jos nesužalotų, bet jis grįžęs jau pradėjo lipti mums į langus su kanopomis. Į vieną langą pradėjo daužytis, mes bėgome į kitą kambarį, tada jis jau daužėsi į kitą langą. Mes nežinojome ką daryti, jeigu jis šoks į vidų ir man labai keista, kad net policija nesureagavo, neatvažiavo.“
Pasak Sigitos, kiek spėjo pamatyti, briedžiui stovint prie pat namo langų, jis jau buvo sužeistas vietose prie ausų ir ragų – iš ten varvėjo kraujas.
„Mes tarnyboms pranešėme, kad briedis tikrai sužeistas. Net tvora, per kurią jis paskutinį kartą išlipo, irgi visa kraujuota. Jis ten galėjo ir pilvą susižeisti, nes po jo peršokimo tvoros vamzdis buvo visas įlenktas, vielos styrojo.
Susinervinau perskaičiusi, kad briedis partrenktas ir tikėtina, kad tas pats. Nesąmonė kažkokia, kad negalima išgelbėti taip besiblaškančio gyvūno, toks jausmas, kad pirmą kartą Lietuvoje toks įvykis“, – piktinasi ji.
Institucijos atsakymas: prašo pasitikėti specialistais
Po gyventojos skundų dėl netinkamos tarnybų reakcijos, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Laukinių gyvūnų globos centrą, siekiant išsiaiškinti, kodėl laiku nebuvo sureaguota į pagalbos prašymus bei ką daryti gyventojams, susidūrusiems su tokia situacija.
Centro vadovė Justina Morkūnaitė paaiškina, kad pirmoji pagalba laukiniam gyvūnui, atklydusiam į miestą, visų pirma yra suteikti jam galimybę pačiam grįžti į gamtinę aplinką – nepanikuojant ir gyvūno negąsdinant.
Atsakydama į skaitytojos kritiką, kad pagalbos nesulaukta, nes specialistė buvo Kaune ir į įvykį galėjo reaguoti tik po kelių valandų, J. Morkūnaitė pažymėjo, kad Centras yra vienintelis toks Lietuvoje, tad gyventojai turėtų suprasti ir pasitikėti specialistais.
„LSMU Laukinių gyvūnų globos centras yra vienintelis centras Lietuvoje, teikiantis pagalbą laukiniams gyvūnams visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Centras yra Kauno rajone, normalu, jog Centro specialistai negali atvykti iškart. Todėl tuo metu dirbusi veterinarijos gydytoja tai ir norėjo pasakyti, kad įvertinus, ar gyvūnui reikalinga žmogaus pagalba, atvyks kitas specialistas, o ne ji pati.
Suprantame žmonių nerimą, tačiau reikėtų pasitikėti specialistais, kurie yra kompetetingi nuspręsti, kokia žmogaus pagalba ir kada yra reikalinga laukiniam gyvūnui“, – nurodo centro vadovė.
Skaitytoja taip pat išreiškė pasipiktinimą dėl institucijų komentaro, esą gyvūnas buvo nesužeistas – nors, jos teigimu, po briedžio apsilankymo kieme buvo matyti kraujo dėmės.
„Vertinant laukinio gyvūno sužeidimą visuomet įvertinamas žmogaus įsikišimo poreikis ir naudos bei žalos santykis. Nedidelė žaizda ant laukinio gyvūno kūno, kuri sugis savaime be žmogaus įsikišimo ir be pasekmių jo sveikatingumui, nėra tas atvejis, kai žmogui įsikišti reikia“, – pažymi J. Morkūnaitė.
Centro vadovė taip pat pateikia konkrečius veiksmus, ką turėtų daryti gyventojas tokioje situacijoje:
- Pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112;
- Netrikdyti, negąsdinti gyvūno, nefotografuoti, laikytis atstumo, elgtis ramiai;
- Pasitikėti laukinių gyvūnų gelbėjimo srityje dirbančiais specialistais, kurie gali įvertinti, kokie veiksmai sukels mažiausią žalą gyvūnui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
