Šiemet didmiesčiai už šildymą mokėjo mažiau: kodėl kitiems miestams teko pakratyti pinigines?

​​​​​Dėl žemesnės vidutinės oro temperatūros šildymo sezonas kiek užsitęsė. Didžiųjų miestų savivaldybių atstovai teigia, kad šildymo kainos šiemet stipriai kišenių netuština. Tačiau ne visiems situacija tokia palanki. Kai kuriems miestams šildymo sezono metu tenka stipriai susiveržti diržus.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis šių metų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina siekė 4,6 ct/kWh (su PVM) ir buvo apie 10 procentų mažesnė nei pernai.

Tai lėmė daugelio šalies šilumos ūkių perėjimas prie atsinaujinančių išteklių – biokuro ir gamtinio kuro, kuris šilumos leido šilumos gamintojams sumažinti šilumos kainas.

Permoka dvigubai

UAB „Litesko“ įmonės administruojamo filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai už šildymą moka dvigubai daugiau nei siekia vidutinė šilumos kaina Lietuvoje –  9,03 ct/kWh (su PVM).

Pasak Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorės Irutės Varzienės, kainų kilimas prasidėjo po to, kai su UAB „Litesko“ 2004 m. buvo pasirašyta šilumos tinklų nuomos sutartis.

„Tai yra mūsų pati opiausia problema. Mes šildomės biokuru, bet mūsų tinklai yra labai ilgi, sudėtingi ir susidėvėję. Kai juos išnuomojome „Litesko“, atrodė, kad kitos išeities nėra, nes jie buvo tikrai sunkios būklės. Tačiau tokioje situacijoje vienašališkai nutraukti sutarties su šilumos tiekėjais savivaldybė negali, nes reiktų grąžinti lėšas, kurios buvo investuotos“, – pasakoja ji.

Pagrindinis „Biržų šilumos“ kuras, kaip pasakoja VERT tarybos narys Matas Taparauskas, yra aukštos klasės biokuro rūšis – medienos granulės. Jos yra brangesnės negu įprastai naudojamas biokuras ir jį naudojant ten, kur veikia nedideli šilumos tinklai – neefektyvu.

„Sistema pati iš savęs yra labai maža, dėl to nėra pilnai išnaudojamas masto ekonomijos poveikis. Todėl sumoje gauname didesnę šilumos kainą“, – sako jis.

REKLAMA

Pasak Biržų savivaldybės atstovės, vienintelė šildymo kainų sumažino galimybė – namų renovacija: „Ji tikrai labai pasiteisino dėl šilumos kainų sumažėjimo, kol kas pastebime, kad viskas vyksta sėkminga.

Taip pat mes planuojame rengti galimybių studija prie strateginio plano ir labai tikimės atsinaujinančio kurso sprendimų. Galbūt mums pasiūlys dokumento rengėjai atsisakyti biokuro ir pasiūlys kokią savo alternatyvą“.

Didieji miestai džiaugiasi sumažėjusiomis kainomis

Skirtingai nei Biržai, didieji miestai gali pasidžiaugti. Juose fiksuotas didžiausias šildymo kainos mažėjimas – 10–15 proc.

Pasak VERT tarybos nario, viena iš kainų mažėjimo aplinkybių – šilumos konkurencija didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

 „Čia šilumos gamintojai dalyvaudami kasmėnesiniuose aukcionuose sugeba pasiūlyti žemesnes kainas. Ta konkurencija duoda savo naudą ir leidžia sumažinti šilumos kainų vidurkį“, – teigia jis.

Žemiausią kainą už šildymą šiemet mokėjo Kaunas – 3,59 ct/KwH (su PVM).

Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis sako, kad tai lėmė perėjimas prie naujų šilumos išteklių ir aktyvesnių įmonių investicijų.

„Jeigu taip vertintume ilguoju periodu, tai reikėtų paminėti sėkmingą mūsų šilumos ūkio perėjimą prie atsinaujinančių išteklių – prie biokuro ir vietinio kuro, kurio žemesnės kainos palyginus su brangesnėmis gamtinėmis dujomis. Tai leido sumažinti šilumos kainą.

Yra ir papildomos šilumos įmonių atliktos investicijos į efektyvumo didinimą, t. y., į šilumos nuostolių perdavimo tinkluose mažinimą“, – komentuoja R. Endrikis.

Rekordiškai žema šildymo kaina taip pat fiksuota ir Vilniuje – 4,58 ct/kWh (su PVM).

Pasak Vilniaus miesto vicemero Valdo Benkunsko, tokių mažų kainų kaip šiemet dar nebuvo.

„Šiemet kainos buvo mažiausios, ir tas tikrai džiugina, kad bent jau šildymo paslauga netapo vilniečiams kišenes draskanti. Ir jei prieš dešimtmetį šildymo paslauga buvo tapusi vos ne prabangos paslauga, kai gyventojams reikėjo mokėti dideles kainas, tai dabar ta paslaugos kaina yra ekonomiškai pagrįsta ir dėl to labai džiaugiamės“, – sako jis.

REKLAMA

Klaipėdoje mažiausia šilumos kaina nustatyta balandžio mėn. – ji siekė 4,07 ct/kWh. (su PVM).

Kaip komentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, kainų mažėjimui įtakos turėjo ne tik šilumos kaina, bet ir jos suvartojimo kiekis: „Nauji ir renovuoti pastatai šilumos suvartojimo atžvilgiu yra energetiškai efektyvesni, tad tokių daugiabučių gyventojų sąskaitos už šilumą yra ženkliai mažesnės negu nerenovuotų, ar daugiabučių namų su elevatorinio tipo šilumos mazgais“.

Baigia šildymo sezoną     

Didieji miestai jau baigia šildymo sezoną. Klaipėda pirmadienį nutraukėšildymą mieste, išskyrus ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Vilnius nutraukia trečiadienį, o taip pat Kaunas svarsto nutraukti šildymą dar šią savaitę.

„Kol kas direktoriaus įsakymo dėl šildymo sezono pabaigos nėra, bet numatyta pirmadienį priimti tolimesnius sprendimus“, – apie šildymo sezono pabaigą Kauno mieste tv3.lt komentuoja R. Endrikis.

Lietuvos šildymo tiekėjų asociacijos duomenimis, lyginant su daugiametėmis lauko oro sąlygomis per šį šildymo sezoną apytiksliai buvo suvartota apie 8 procentus mažiau energijos toms pačioms patalpoms šildyti.


Rašyti komentarą...
b
bobutė
2021-05-04 17:01:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
už balandį dar nemokėjau, nežinau ar mažiau. Klaipėda
Atsakyti
0

A
Ar tikrai, nes
2021-05-04 17:13:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mokėjau daugiau negu betkada ankščiau per tris metus gyvenant Vilniuje.
Atsakyti
0

R
Ruta
2021-05-04 17:28:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jus visi turi dauno sindroma nes jūs debilai :D:D:D
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų