Keturių kandidatų į Šiaulių universiteto rektoriaus postą profesorių Gintauto Mažeikio, Vincento Lamanausko, Vido Lauruškos ir Arkadijaus Kiseliovo rinkiminiai debatai daugiatūkstantinės universiteto bendruomenės nesudomino. Universiteto Baltojoje salėje trečiadienį sėdėjo vos keturios dešimtys žmonių, rašo "Šiaulių kraštas".
Gegužės 16-ąją vyks pakartotiniai Šiaulių universiteto rektoriaus rinkimai, nes gruodį rektoriaus išrinkti nepavyko.
Norėjo, kaip geriau, išėjo — kaip visada
Susitikimas su kandidatais buvo vienintelis per šią rinkimų kampaniją, nes rektoriaus rinkimų komisija, patikslinusi rinkimų nuostatus, numatė tik vieną bendrą kandidatų susitikimą su universiteto bendruomene.
Pasak Leono Paulausko, rinkimų komisijos pirmininko, toks pakeitimas padarytas dėl to, kad gruodį į susitikimus su kandidatais fakultetuose atėjo labai nedaug žmonių, o laiko buvo sugaišta daug.
Tačiau ir šis pakeitimas neišjudino universiteto bendruomenės — susitikime dalyvavo būrelis dėstytojų, tarp kurių tik keli senato nariai, net ne visi fakultetų dekanai, keli studentai ir grupė techninio personalo.
„Laukėme ir tikėjomės gausesnio susitikimo“, — konstatavo L. Paulauskas. Kai kurie kandidatai į rektoriaus postą stengėsi nereaguoti dėl pustuštės salės, tačiau G. Mažeikis neišlaikė: “Kiek daug čia mūsų yra... Neatsakinga demokratija, dėstytojai ir studentai neįsijungė į rinkimus“.
Vieni susirinkusieji sakė, jog parinkta per vėlyva valanda — nuo 17 valandos, kiti — netikusi diena, nes po ilgų švenčių visi turi daug darbų. O treti kaltino darganotą orą.
V. Lauruška pareiškė, jog salėje susirinko aktyvioji ŠU bendruomenės dalis, ir pažymėjo, jog universitete, (kuriame beveik 12 tūkstančių studentų, dėstytojų, personalo — red. pastaba), aktyvių žmonių nėra daug.
Programos „vinis“ — Balsiai
Kandidatams buvo leista trumpai pristatyti savo programas, o po to atsakinėti į klausimus. Vieni komentavo savo programų teiginius, o kiti kalbėjo apie juos jaudinančias universiteto „aktualijas“: prastą moralinį klimatą (A. Kiseliovas), netenkinantį mokslo skyriaus darbą ir nesirūpinimą įvaizdžiu (V. Lamanauskas), vidinės savimonės stygių (G. Mažeikis), kokybinių pokyčių poreikį (V. Lauruška).
Vienas dėstytojas visų kandidatų paprašė atsakyti, ką jie darytų su universiteto poilsio bazėmis Giruliuose, Pašvinyje ir Balsiuose, nes kai kas siūlo jas parduoti.
Visi pretendentai pareiškė, kad neverta atsisakyti Girulių ir Pašvinio, nes jie populiarūs, o su Balsiais reikia kažką daryti. Siūlyta gal įrengti kaimo turizmo bazę, pelningai parduoti arba iš esmės sutvarkyti šio turto vadybą.
Tik susitikimui baigiantis, pretendentams į rektorius buvo priminta, jog su tuo turtu jie nieko negali daryti, nes jis universitetui valstybės yra suteiktas pagal panaudą. Ką nors parduoti neleidžia įstatymas.
Nevaisinga diskusija išsivystė ir dėl dėstytojų atlyginimų. Nuo liepos aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai didinami vidutiniškai iki 20 procentų. Nė vienas iš kandidatų negalėjo pasakyti, kokį atlyginimų didinimo modelį rinktųsi — lygiavos ar diferencijuotą.
Kandidatams teko įsivelti į ginčą dėl universiteto profsąjungos kai kurių pretenzijų rektoratui. Paaiškėjo, kad ne visi kandidatai supranta, apie kokias pretenzijas kalbama, nes į jas neįsigilinę.
