Naujausio Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenimis, be kitų prastėjančių rodiklių, liūdinantys išlieka ir burnos higienos įpročiai.
Tyrėjai nurodė, kad reguliariai dantis valosi mažiau nei pusė moksleivių (44 proc.). Prastesni yra berniukų higienos įgūdžiai. Pastebima, kad jei anksčiau dantis rečiau valydavosi vyresni mokiniai, dabar ši tendencija būdinga tarp jaunesnio amžiaus vaikų.
Atveda tik tada, kai jau skauda
Odontologų rūmų Tarybos pirmininkės pavaduotoja Ramunė Kiaunienė portalui tv3.lt patvirtino, kad situacija išties kelia didelį susirūpinimą.
„Situacija yra labai prasta. Lietuvoje kas antras vaikas iki 3-ejų metų jau turi sugedusių dantų. Tuo metu ikimokykliniame amžiuje dantų ėduonies sukeltų problemų turi net 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų.
Yra vienetai, kai tėvai atveda vaikus laiku pasitikrinti profilaktiškai, kai vaikas apsidžiaugia pamatęs savo gydytoją, burnos higienistą, jis nebijo. Kitais atvejais tikrai nesusidraugaujam su vaikais. O tada tėvai prašo sedacijų, ko tikrai reikėtų vengti“, – sakė ji.
Vardindama susidariusios situacijos priežastis kritikos akmenis gydytoja metė tiek į tėvų, tiek valstybės daržą. Ji apgailestavo, kad šiuo metu vaikas pas odontologą dažai atvedamas tik jau prireikus pažymos į darželį ar mokyklą.
„Tėvai skiria per mažai dėmesio vaikų dantų priežiūrai – atveda vaiką tada, kai jam jau skauda dantuką, neskiria dėmesio pieninių dantų priežiūrai. Ateina tėvai ir iš trijų vaikų neradau, kad bent pas vieną būtų sveiki dantys. Kai paklausi, kodėl anksčiau neatvedė pas odontologą, sako, kad vaikas nesiskundė“, – kalbėjo R. Kiaunienė.
Silantavimas – nemokamas
Gydytoja akcentavo, kad vaiko burnos sveikata reikia pradėti ne tada, kai jau skauda dantį, o nuo profilaktikos – nuo pirmo išdygusio dantuko.
„Būtina edukuoti, kaip svarbu valytis dantis nuo pirmo išdygusio dantuko, nelaukti, kol jie suges. Pieniniai dantys labai svarbu, anksti jų netekus nukenčia ir kramtymo kokybė, liežuvio padėtis, pasikeičia nuolatinių dantų sąkandis.
Labai svarbu yra burnos higienistų, odontologų padėjėjų vaidmuo, jie paaiškina, kaip taisyklingai išsivalyti dantis, tarpdančius. Manau, kad iki 10 metų patys tėvai turėtų padėti ir prižiūrėti. Daug akcentuojama į valymo priemones, bet jei nežinosi, kaip valyti, jos nepadės“, – R. Kiaunienė.
„Pieniniai dantys labai svarbu, anksti jų netekus nukenčia ir kramtymo kokybė, liežuvio padėtis, pasikeičia nuolatinių dantų sąkandis.“
Pašnekovė priminė, kad vos išdygus pirmam krūminiam dančiui būtina jį silantuoti. Vaikams iki 14-os metų ši procedūra yra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
„Norėtųsi, kad visi dirbtų komandoje – burnos higienistas, odontologas, odontologo padėjėjas ir tėveliai. Pirmą kartą pas odontologą vaiką galima atvesti dar kūdikystėje, vos tik išdygo pirmas dantukas. Tikrai niekas neišgąsdins, vaikas gaus ar knygutę, ar dantų šepetėlį. Bet jei vaikas jau ateina su skausmu, viskas bus kitaip, juolab baimė dar persiduoda iš tėvų“, – pastebėjo gydytoja.
Valstybės lėšų nepakanka
Tačiau, Odontologų rūmų Tarybos pirmininkės pavaduotojos teigimu, vien kompensuojamo silantavimo neužtenka – valstybė turi skirti daugiau pinigų vaikų dantų priežiūrai ir gydymui.
„Reikia suvokti, kad vaikas ir jo sveikata yra pats svarbiausias. O dabar vieno vaiko burnos sveikatai valstybė per metus skiria 21,6 eurų. Kiek vaikų gali už tai sugydyti?“ – klausė ji.
O už šią sumą viešosios įstaigos odontologas privalo visus metus gydyti vaiko dantis, nes visos odontologinės paslaugos – nuo profilaktinių apžiūrų iki dantų gydymo – vaikams turi būti teikiamos nemokamai. Tuo metu už vieną suprotezuotą vaiko dantį valstybė gydymo įstaigai kompensuoja iki 1724 eurų.
„Jei tenka prieiti iki to, kad jau reikia protezuoti vaikų dantis, tai įrodo, kad profilaktikos visiškai nėra. 2016 m. buvo patvirtinta valstybinė burnos sveikatos programa, bet ji neveikia. Temačiau kelis lankstinukus. Odontologų rūmai savo iniciatyva ne vienus metus važinėja po atokiausius šalies rajonus, užsiima neįgalių žmonių profilaktikos programa, dirbame su burnos higienistais. Tą darome iš savo lėšų, neprašydami valstybės, organizuojame švietimą, edukaciją, priemones. Didžiuojamės kolegomis, kurie aukoja savo laiką“, – pabrėžė R. Kiaunienė.
Jos teigimu, jei profilaktika vyktų gerai, tada nereikėtų ir didelių lėšų jau dantų gydymui.
„Kas pusę metų vaikas turėtų būtinai pas burnos higienistą, tada ateiti profilaktiškai pasitikrinti pas dantų gydytoją. O dabar atveda pas dantų gydytoją vaiką, kuris niekada pas jį nebuvęs, vien dėl to, kad reikia pažymos į mokyklą arba darželį.
Tada pradedi tikrinti, klausi, kodėl neatėjo anksčiau, atsakymas būna, kad nesiskundė, tai nesilankė. Siunti burnos higienistui, bet visi nelabai patenkinti būna. Ta edukacija nevyksta, būtina aiškinti labiau, kad svarbus visos komandos darbas“, – pabrėžė odontologė.
Už vaikų dantų nepriežiūrą – ir teisinė atsakomybė?
Štai Skandinavijoje už neprižiūrėtus vaikų dantis tėvams net gresia teisinė atsakomybė, mat tai traktuojama kaip vaikų nepriežiūra. Paklausta, galbūt pasiteisintų ir tokios drastiškos priemonės, pašnekovė neatmetė ir tokio varianto.
„Skandinavijos šalyse, jei kokiam vaikui būtų pulpitas, tai visas rajonas suvažiuotų pažiūrėti, kas tai per liga.“
„Galbūt reikėtų įpareigoti tėvus atvesti vaikus dažniau. Valstybė turėtų labai stipriai edukuoti tėvus, uždėti profilaktikos programą, kad galbūt įsijungtų ir vaikų teisės kaip užsienyje, Skandinavijos šalyse.
Skandinavijos šalyse, jei kokiam vaikui būtų pulpitas, tai visas rajonas suvažiuotų pažiūrėti, kas tai per liga. Galbūt valstybei reikėtų skirti kažkokias priemokas. Būtinai reikia daugiau pinigų, nes tas 21,6 eurų per metus burnos sveikatos problemoms tikrai yra labai mažas“, – konstatavo R. Kiaunienė.
Siūlo intensyviau mokyti ugdymo įstaigose
Paklaustas, ar reikėtų imtis griežtesnių priemonių, kaip paraginti tėvus pasirūpinti vaikų dantimis, buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga dėl tokių drastiškų sprendimų buvo kritiškos nuomonės.
„Nežinau, ar reikia imtis tokių priemonių, nes jau turime patirties iš pandemijos laikotarpio, kaip visuomenė reaguoja į spaudimą. Prisiminkime vakcinacijos istoriją ir ką dabar turime – tik blogėjančius vakcinacijos nuo kitų ligų rodiklius. Tad nemanau, kad tai sprendimas“, – sakė jis.
Seimo nario teigimu, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas tinkamų vaikų burnos sveikatos įgūdžių lavinimui ne tik namų aplinkoje, bet ugdymo įstaigose.
„Tą daro visuomenės sveikatos specialistai, jie ateina tiek į darželius, tiek mokyklas. Ir jei to nepakanka, galbūt galėtume galvoti apie lėšas – nupirkti tuos pačius šepetukus ar dantų pastas, dantų siūlą, padovanoti vaikams.
Tai būtų ta vieta, kur vaikai galėtų įgyti įgūdžių, nes turbūt dėl įvairių priežasčių ne visiems tėvams to pakanka, trūksta suvokimo ar įgūdžių susitarti su vaiku. Ir tam tikrai būtų galima skirti pinigų“, – kalbėjo A. Veryga.
Vaikų dantų gydymas – nemokamas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paklausta, kaip vertina tokią odontologų išsakomą prastą situaciją, pateikė Valstybinės ligonių kasos (VLK) komentarą. Jame specialistai paragino vaikų tėvus atsakingai rūpintis vaikų dantimis – skirti pakankamai laiko vaikų dantų priežiūrai ir laiku kreiptis į specialistus.
VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė taip pat patikslino, kad per metus už vieno prie gydymo įstaigos prirašyto vaiko odontologinę priežiūrą sumokama 23,92 euro, o jei gydymo įstaigoje dirba burnos higienistas – 26,13 euro.
„Atskirai iš PSDF sumokama už dantų protezavimą, silantavimą, ortodontinius aparatus, gydytojo odontologo specialisto konsultacijas, o taip pat mokami skatinamieji priedai už moksleivių parengimą mokyklai“, – nurodė ji.
Kartu VLK specialistė atkreipė dėmesį, kad vaikų iki 18 metų dantų priežiūra, jų gydymas nekainuoja, nes šias paslaugas apmoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
„Taip pat mokėti nereikia moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (jiems būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą).
Dėl vaikų dantų gydymo reikia kreiptis į įstaigą, kuri turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) ir kurioje jie prirašyti. Jei įstaigoje odontologo nėra, įstaigos darbuotojai turi pateikti informaciją, koks odontologinis kabinetas ir kur teikia nemokamas odontologines paslaugas prirašytiems toje įstaigoje žmonėms. Jei odontologo pagalba teikiama gydymo įstaigoje, kuri nėra sudariusi sutarties su ligonių kasomis, už dantų gydymą reikės mokėti įstaigos nustatytomis kainomis“, – nurodė ji.
Silantavimas – iki 14-os metų
Pažymima, kad sveiki nuolatiniai krūminiai vaikų dantys nemokamai gali būti dengiami silantais. Dantų silantavimas PSDF lėšomis vaikams gali būti atliekamas nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų (kol nesuėjo 14 m.). Paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, gydytojai odontologai su padėjėjais arba burnos higienistai.
„Silantai – dantų ėduonies profilaktikai skirtos medžiagos, mechaniškai uždengiančios dantų vageles ir įdubas, kad į jas nepatektų ėduonį sukeliančios bakterijos. Silantais hermetizuojamos nuolatinių pirmųjų, antrųjų ir trečiųjų krūminių dantų vagelės, o jei ėduonies rizika didelė – hermetizuojamos kaplių vagelės ir gilios viršutinių lateralinių kandžių aklosios duobelės.
Dažniausiai silantavimo kartoti nereikia, bet jei ši medžiaga iškrenta, nemokama procedūra atliekama dar kartą. Tyrimais nustatyta: laiku padengus vaikų dantis silantais, galima išvengti apie 80 proc. dantų ėduonies atvejų, o kartu – ir brangesnių bei sudėtingesnių dantų gydymo būdų“, – komentavo J. Grigarienė.
VLK duomenimis, Lietuvoje 2022 m. krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugos suteiktos daugiau kaip 42 tūkst. vaikų. Už jas iš PSDF biudžeto sumokėta daugiau kaip 700 tūkst. eurų.
Bėda Nr.2 - tie patys Seimo idiotai (DP, TT ir LSDP) išdraskė Sveikatos Apsaugos Sistemą, padarė stomatologo paslaugas sunkiai prieinamas bei įteisno "vienos šiknos ir dviejų kėdžių" politiką, kada medikas dirba valdišką darbą, bet vilioja pacientus į savo privačias klinikas, kur eiliniam mirtingajam tos paslaugos neįkandamos.
