Antradienį Senosiose Kauno kapinėse prisimintos kruvinosios Kauno Vėlinės 1956 metais, kai Vengrijos gyventojų pasipriešinimo komunistiniam režimui įkvėpti lietuviai Kaune surengė solidarumo akcijas.
Antradienį parku paverstose kapinėse, prie atminimo lentos, skirtos 1956-ųjų Vengrijos revoliucijai ir Kauno vienybės demonstracijai, surengtame šių istorinių įvykių minėjime dalyvavo Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Pėteris Nosko-Horvatas (Peter Noszko-Harvath, misijos vadovo pavaduotojas Ferensas Blaumanas (Ferenc Blaumann) Vengrijos garbės konsulė Ilona Mesaroš-Jočionisnė (Ilona Meszaros-Jocionisne), Kauno miesto savivaldybės, Sąjūdžio judėjimo atstovai, moksleiviai.
Daugiau nei prieš pusę amžiaus šiose kapinėse Vėlinių vakarą, tarsi tuo metu Vengrijoje vykusios revoliucijos aidas, spontaniškai kilo galinga tautos laisvės troškimo demonstracija, kuria pavirto ligi tol buvęs tylus pasipriešinimas sovietiniams okupantams. Su demonstracijos kapinėse dalyviais, kurie priešinosi tris vakarus iš eilės, buvo žiauriai susidorota. Dalis žmonių buvo suimta, keturi iš jų, iškėlus baudžiamąsias bylas, nuteisti. Vėliau tęsėsi persekiojimai aukštosiose mokyklose, protesto eitynėse dalyvavę studentai buvo šalinami iš mokslo įstaigų.
Įvedus SSRS kariuomenę iki 1957 m. sausio buvo nuslopinta ir revoliucija Vengrijoje. Tačiau, nepaisant patirto pralaimėjimo, Vengrijos revoliucija buvo reikšmingiausias pasipriešinimas sovietų režimui Rytų Europoje.
Prabėgus po demonstracijos trejiems metams nuo XIX a. vidurio funkcionavusios Senosios kapinės paverstos parku, vėliau gavusiu Ramybės vardą. Naikinant amžinojo poilsio vietą ne visus palaikus mirusiųjų artimieji perkėlė į kitas kapines. Liko šimtai traktoriais ir buldozeriais išlygintų kapaviečių, kur ligi šiol ilsisi buvę kariai, Birželio sukilimo dalyviai, prieškario Lietuvos inteligentai.
Vėlinių vakarą net ir sovietmečiu atsirasdavo drąsuolių, kurie uždegdavo čia žvakeles.
"Man didelė garbė sutikti čia tuos, kurie sumokėjo laisvės kainą gerokai prieš tai, kai mes ją atgavome IX dešimtmečio pradžioje. 1956 metais jauni vyrai ir moterys Kauno bei Vilniaus gatvėse davė meilės laisvei pamoką. Jie žinojo, kad laisvė Europoje yra nedalijama. Tai yra pamoka, kurią mes dar turime įsiminti ir įrašyti savo širdyse. (...) 1956-ųjų Lietuvos didvyriai atvėrė širdis ir ištiesė rankas vengrų broliams, kovojantiems už laisvę. Jie jungia mus. Jie išmokė mus, kokia stipri gali būti vienybė trokštant vieni kitiems laisvės", - sakė nepaprastasis ir įgaliotasis Vengrijos ambasadorius.
Prie atminimo lentos minėjimo dalyviai padėjo gėlių. Kauno Stasio Lozoraičio mokyklos moksleiviai drauge su mokytojais pagerbė kovotojų atminimą eilėmis bei liaudies dainomis.
